„Pozicijos“ informacija
Lapkričio 28 d Venclovų namuose-muziejuje buvo paminėtas Lietuvos ir Ukrainos Helsinkio grupių 40-metis. Renginyje dalyvavo Lietuvos Helsinkio grupės nariai-steigėjai Tomas Venclova ir Eitanas Finkelšteinas, Ukrainos Helsinkio grupės narys-steigėjas Miroslav Marynovič, Lietuvos Helsinkio grupės narys, buvęs politinis kalinys Stasys Stungurys, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, žurnalistas Jurij Pankiv, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas ir kiti.
Renginį moderavo Venclovų namų-muziejaus direktorė Birutė Vagrienė. Svečiams apie Helsinkio susitarimų baigiamojo Akto reikšmę tautų išsilaisvinimo judėjimui ir žmogaus teisėms papasakojo Rytų Europos studijų centro direktorius L. Kojala. Helsinkio grupių steigėjai T.Venclova, E.Finkelšteinas, M. Marynovič dalijosi prisiminimais.
Tenka pripažinti, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos Helsinkio grupės vaidmens vertinimas atkuriant mūsų šalies nepriklausomybę gerokai pasikeitė – tai grimzta istorijos užmarštin.
Prieš dešimtmetį (2007 m.) LR Seime minint Lietuvos Helsinkio grupės 30-metį Jungtinės Didžiosios Britanijos karalystės ambasadorius Colinas Robertsas pabrėžė, kad „1976 metais Helsinkio grupių įsteigimas Sovietų sąjungoje pasuko pasaulio istorijos ratą. „Pasirašius Helsinkio aktą, Sovietų sąjungoje atsirado ginklas, kuriuo buvo galima kovoti už žmogaus teises. Helsinkio aktas sukūrė galimybę Sovietų sąjungos aktyvistams ir vakarų valstybėms – akto signatarėms – inicijuoti procesą, ypač daug prisidėjusį prie Sovietų sąjungos griūties. Lietuvos Helsinkio grupė vadovavo disidentiniam judėjimui, nes Lietuva kovojo ne tik už žmogaus teises, bet ir už savo laisvę. Dėl šios priežasties Lietuvos disidentinis judėjimas buvo pats aktyviausias iš visų disidentinių judėjimų Sovietų sąjungoje. Neabejotina, kad visos Helsinkio grupės kovojo už tautų laisvę, kaip neabejotina, kad Lietuvos grupė kovojo ir už atskirų tautybių laisvę pačioje Lietuvoje, t.y. už rusų, totorių, lenkų, baltarusių ir karaimų laisvę.“
Vakaro dalyviams buvo parodytas skulptoriaus Vlado Kančiausko bareljefo projektas Lietuvos Helsinkio grupei įamžinti. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas V. Budnikas informavo, jog būta mėginimų tokią atminimo lentą įrengti Vilniuje ant Tauro kalno, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, Tolerancijos centre. Tačiau nė vienoje iš paminėtų vietų to padaryti nepavyko, nes nepakako valdžios noro ir ryžto. Tokiu būdu Anapilin išėjusiems kovotojams už Lietuvos laisvę atminti – Lietuvos Helsinkio grupės steigėjams Viktoriui Petkui, Karoliui Garuckui, Onai Lukauskaitei-Poškienei – iki šiol nėra įrengta netgi atminimo lenta.
Matyt, neatsitiktinai Helsinkio grupių steigimo 40-mečiui paminėti nei mūsų valstybė, nei Vilniaus m. savivaldybė neskyrė jokių lėšų, ir niekas iš valdžios ar savivaldybės atstovų minėjime nedalyvavo – lėšų skyrė tik Ukrainos ambasada Lietuvoje. Galbūt dėl to ir Helsinkio grupės steigėjai negalėjo atvykti į iškilmes – su renginio dalyviais bendrauta per Skype: T.Venclova – iš New Haveno, E. Finkelšteinas – iš Miuncheno, M. Marynovič – iš Lvovo.
Didžiausia renginio dalyvių ir kovotojų už Lietuvos laisvę padėka atiteko šio renginio iniciatoriams – Ukrainos Respublikos ambasadai Lietuvoje ir Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos direktorei B.Vagrienei – pagrindinei šio renginio organizatorei.