Kviečiame į virtualią parodą po Lietuvos ypatingojo archyvo (Lithuanian Special Archives) albumą „Lietuvos laisvės lyga“ (ČIA), papildytą 119 naujomis nuotraukomis.
1978 m. birželio 15 d. Antanas Terleckas su bendraminčiais įkūrė Lietuvos laisvės lygą – neginkluoto pasipriešinimo pogrindžio organizaciją, kurios tikslas buvo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas. Lietuvos išlaisvinimo klausimą Lietuvos laisvės lyga (LLL) tiesiogiai susiejo su slapto 1939 m. Vokietijos-SSRS suokalbio prieš Baltijos valstybes paviešinimu ir demaskavimu.
LLL inicijavo 1979 m. rugpjūčio 23 d. Kreipimosi į Tarybų Sąjungos, Vokietijos Federatyvinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos Vyriausybes, Suvienytų nacijų organizacijos Generalinį sekretorių Kurtą Valdheimą, šalių, pasirašiusių Atlantos chartiją, vyriausybes pasirašymą. Dokumentą pasirašė 35 lietuviai, 6 latviai, 4 estai, todėl jis gavo „45 pabaltijiečių memorandumo“ pavadinimą. Memorandumą parašais parėmė žymūs Rusijos disidentai Jelena Boner, Andrejus Sacharovas, Tatjana Velikanova ir kiti. Pagrindinis Memorandume iškeltas reikalavimas buvo negaliojančiais paskelbti Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus nuo jų pasirašymo momento, iš Baltijos šalių išvesti okupacinę kariuomenę ir taip likviduoti abiejų diktatoriškų režimų suokalbio padarinius.
Memorandumo tekstą paskelbė užsienio radijo stotys ir pogrindžio spauda. Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetui (KGB) 1979 m. suėmus A. Terlecką ir Julių Sasnauską, LLL veikla beveik nutrūko ir atsinaujino 1987 m. A. Terleckui grįžus iš tremties. Lietuvos laisvės lyga 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo, surengė pirmą viešą valdžios nesankcionuotą protesto mitingą, skirtą Molotovo-Ribentropo paktui paminėti.
1988 m. LLL pirmoji surengė mitingus, skirtus Lietuvos gyventojų masiniams trėmimams į Sibirą paminėti, kuriuose viešai pirmą kartą buvo iškelta tuomet draudžiama Lietuvos trispalvė vėliava. Lietuvos laisvės lyga 1989 m. pirmoji paragino boikotuoti šaukimą į sovietinę okupacinę armiją, surengė pirmąsias viešas 1944–1954 m. laisvės kovose žuvusių Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonijas, inicijavo parašų rinkimą dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. LLL reikalavo nedelsiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę, stojo į atvirą konfrontaciją su LSSR oficialiąja valdžia, deklaravusia „suverenitetą SSRS sudėtyje“, komunistų partiją vadino nusikalstama struktūra, kurią reikia uždrausti.
Lietuvos laisvės lygos vieši veiksmai bei atvira konfrontacija su režimu plėtė legalaus veikimo ribas, sudarė galimybę vis atviriau išreikšti Lietuvos valstybės atkūrimo idėjas ir padėjo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui parlamentiniu keliu realizuoti tautos siekį tapti laisviems.
Parodoje eksponuojami Lietuvos ypatingajame archyve saugomų A. Terlecko, J. Sasnausko ir kitų LLL narių baudžiamųjų bylų dokumentai, KGB padarytos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai, kurie kartu su agentų pranešimais ir kitais dokumentais buvo renkami galimai nusikalstamai LLL veiklai įrodyti, taip pat Lietuvos centriniame valstybės archyve, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje bei buvusio LLL nario Gintaro Šidlausko asmeniniame archyve saugomos fotonuotraukos.
Šaltinis: Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainė ČIA.
Supažindiname ir su Lietuvos Laisvės Lygos steigimo Deklaracija, paskelbta tais pačiais metais pogrindžio leidinyje „Aušra“ Nr. 12 (52), 1978 m.
Lietuvos Laisvės Lygos Deklaracija
1978 m. birželio 14–15 dienomis iniciatyvinė grupė, apsvarsčiusi tarptautinę ir vidaus padėtį, nusprendė: sukurti nepartinę, demokratiniais pagrindais veikiančią organizaciją – Lietuvos Laisvės Lygą.
Lietuvos Laisvės Lygos tikslas – Nepriklausomos Lietuvos atkūrimas.
Lietuvos Laisvės Lygos uždaviniai:
1) Religinės, tautinės ir politinės sąmonės ugdymas;
2) Lietuvos laisvės klausimo kėlimas tarptautiniuose forumuose.
Lietuvos Laisvės Lyga neturės organizacinės struktūros. Kiekvienas Lietuvos gyventojas gali laikyti save LL Lygos nariu, jeigu jis kovoja (pagal galimybes) už LL Lygos tikslus.
Anksčiau nurodytiems uždaviniams įgyvendinti sukuriama aukščiausia Lietuvos Laisvės lygos institucija – Tautinė Taryba. Užsienyje LL Lygą atstovaus Užsienio taryba. KGB likvidavus Tautinę tarybą, arba sutrikus jos veiklai dėl kitų priežasčių, – Tautinės tarybos funkcijas pavedamos Užsienio tarybai.
LLL Tautinė taryba kreipiasi į demokratinių valstybių vyriausybes Europoje ir Amerikoje, o taip pat į Kinijos Liaudies respublikos vyriausybę dėl buvusio Tautų Sąjungos nario Lietuvos laisvės klausimo iškėlimo SNO Generalinėje Asamblėjoje.
Kviečiame užsienio lietuvius sudaryti LL Lygos Užsienio tarybą ir atstovauti LL Lygą užsienyje.
Prašome Lietuvos pogrindinę ir emigracinę spaudą paskelbti šią deklaraciją.
TAUTINĖ TARYBA
Vilnius, 1978 m. birželio 15 d.
Nuotraukoje – pirmajame viešame Lietuvos laisvės lygos mitinge, skirtame paminėti 1941 m. masinių trėmimų į Sibirą aukas (Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1988 m. birželio 14 d.), Lietuvos laisvės lygos nario, buvusio Lietuvos partizano ir politinio kalinio Leono Laurinsko (1926–2013) pirmą kartą viešai iškelta tuomet dar draudžiama Lietuvos trispalvė.