lps.lt
2018 m. liepos 4–6 d. Vilniuje Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kartu su tarptautine profesinių sąjungų švietimo organizacija Europos darbuotojų klausimų centru EZA surengė tarptautinę konferenciją „Tvarus augimas ir įtraukiųjų darbo rinkų politika. Socialinių partnerių vaidmuo“, kurioje dalyvavo Belgijos, Portugalijos, Ispanijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos ir Lietuvos profesinių sąjungų atstovai.
Konferenciją atidarė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir EZA vicepirmininkė Janina Švedienė. Po to kalbėjęs Lietuvos ministro pirmininko patarėjas Lukas Savickas konferencijos dalyviams perdavė ministro pirmininko Saulius Skvernelio sveikinimus ir pažymėjo, kad dabartinė Vyriausybė skiria daugiau dėmesio socialiniam dialogui nei ankstesnės Vyriausybės. Tą, anot jo, rodo ir Nacionalinio susitarimo Lietuvos pažangai siekti tarp Vyriausybės ir socialinių partnerių pasirašymas bei pirmą kartą Lietuvoje pasirašytos kolektyvinės šakos sutartys.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Ekonominės valdysenos pareigūnas Jonas Rasimas atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija yra ne kartą nurodžiusi Lietuvos valdžios institucijoms, jog Lietuvoje yra per didelė socialinė atskirtis, kad mūsų šalyje per mažai lėšų skiriama viešąjam sektoriui t. y. sveikatos apsaugai, pensijoms, švietimui ir kt., palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, bei dar kartą įspėjo, kad jei nebus imtasi skubių priemonių padėčiai gerinti, Lietuvos laukia demografinė katastrofa.
Kristinai Krupavičienei paklausus, ką Europos Komisija ketina daryti, jei Lietuvos Vyriausybė atsisakys vykdyti jos rekomendacijas, Jonas Rasimas atsakė, kad ji nieko nedarys, nes Europos Komisija gali imtis sankcijų prieš Lietuvą tik tokiu atveju, jei ji pažeis finansinės drausmės įstatymą. Kitais atvejais Europos Komisijos pasiūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir Europos Sąjungos šalys turi teisę jų nevykdyti.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ekonomistas Ričardas Garuolis papasakojo apie profesinių sąjungų požiūrį į vadinamąjį Europos „socialinį ramstį“, t. y. į nuostatas socialiniais klausimais. Europa po Antrojo pasaulinio karo buvo kuriama vadovaujantis socialinio dialogo ir solidarumo principais. Po revoliucijų ir pilietinių karų, varginusių Europos šalis, buvo suprasta, kad geriau nesutarimus spręsti per socialinį dialogą, o stipresnieji visuomenės nariai turi padėti silpnesniesiems jos nariams, neleidžiant jiems skursti. Taip Europoje susikūrė socialinės gerovės valstybės, kuriose yra didesni mokesčiai, didesnis socialinis saugumas ir didesnis valstybės vaidmuo šalies ūkyje. Jis skyrėsi nuo vadinamojo amerikietiškojo valstybės modelio, kai valstybėje yra maži mokesčiai ir maža socialinė apsauga.
Po komunistinės sistemos žlugimo Europoje prasidėjo bandymai pasukti Europą amerikietiškojo vystymosi keliu, kuris jau įsivyravo pokomunistinėse šalyse. Europos profesinės sąjungos tokią tvarką atvirai vadina „moderniąja vergove“, kuri grasina sunaikinti dešimtmečiais kurtas gerovės valstybes, nes Vakarų įmonės, kuriose yra aukšti socialiniai darbo standartai, bendrojoje rinkoje negali konkuruoti su „moderniosios vergovės“ įmonėmis iš šalių, kuriose mokesčiai ir atlyginimai yra mažesni. Todėl profesinės sąjungos ryžtingai atmetė bet kurį Europos Sąjungos vystymosi scenarijų, jei jame nebus „socialinio ramsčio“ nuostatų.
Todėl Europos profesinėms sąjungoms reikalaujant 2017 m. lapkritį Geteborge vykusiame aukščiausių Europos Sąjungos ir valstybių vadovų susitikime „socialinio ramsčio” nuostatos buvo patvirtintos (daugiau skaityti ČIA).
Nors iš pirmo žvilgsnio jame nėra nieko naujo, bet Ričardas Garuolis pasiūlė atkreipti dėmesį į Lietuvoje mažai dar naudojamą „socialinio ramsčio“ nuostatą, kad pertvarkant įmones turi būti TARIAMASI su profesinėmis sąjungomis, o ne tik jas informuojant apie vadovybės jau priimtus sprendimus. „Socialinio ramsčio“ įtvirtinimas teisėkūroje yra labai svarbus, nes Europos institucijoms ar valstybėms priimant naujus įstatymus bus būtina į šias gaires atižvelgti. Tai suteikia vilčių, kad Europoje ir tame tarpe Lietuvoje laimės europietiškasis socialinės gerovės, o ne amerikietiškasis „moderniosios vergovės“ modelis.
Ričardas Garuolis apgailestavo, kad jam pradėjus kalbėti išėjo Ministro pirmininko patarėjas Lukas Savickas, todėl nepavyko jo paklausti, kodėl Vyriausybė priėmė naują mokesčių reformą, kuri buvo derinama tik su darbdavių organizacijomis, apie tai net nepranešus profesinėms sąjungoms ir taip paminant europinius socialinio dialogo principus.
Diskusijų metu ekonomistas Justas Mundeikis atskleidė, kad naujoji mokesčių reforma padidins socialinę nelygybę Lietuvoje, atims iš Lietuvos biudžeto beveik 2 mlrd. eurų, o mokesčių sumažinimą pajus tik gaunantys didžiausias pajamas.
Kitą dieną prof. Romas Lazutka perskaitė pranešimą „Dirbančiųjų socialinės apsaugos reikšmė tvariam ekonomikos augimui“. Lietuva sukuria daugiau BVP vienam gyventojui nei Portugalija ir visos pokomunistinės šalys, išskyrus Slovėniją ir Čekiją, bet atlyginimų vidurkis Lietuvoje yra didesnis už Bulgariją ir Rumuniją. Lietuvos valdžia daug mažiau nei kitos pokomunistinės šalys skiria lėšų švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai, todėl Lietuvoje yra didžiausia Europoje socialinė atskirtis ir net daugiausiai Europoje mirštama nuo išvengiamų ligų! Prof. Romas Lazutka įspėjo, kad privatizavus viešąsias paslaugas, jos visada pabrangs, o jų kokybė ne visada bus geresnė. Jis atskleidė, kad Lietuvos negerovės, t.y didžiausia socialinė nelygybė ir emigracija Europoje, ir būdai joms spręsti jau seniai nurodomos Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių organizacijų išsamiai perengtose rekomendacijose Lietuvai, o profesinėms sąjungoms tereikia jomis naudotis, kalbantis su socialiniais partneriais.
EZA projekto vadovas Pedro Estevao papasakojo apie švietimo profesinių sąjungų patirtį reformuojant švietimo sistemą Portugalijoje.
Asociacijos „Investor’s forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pasidžiaugė, kad Lietuva vystosi teisingu keliu, nes daugėja investicijų, o neseniai priimta gera mokesčių reforma, bet prisipažino esanti susirūpinusi nepakankamu Lietuvos darbuotojų paruošimu, todėl kvietė drąsiau reformuoti švietimo sistemą.
Ekonomistui Justui Mundeikiui paklausus Rūtos Skyrienės, kaip pagerės švietimas, jei dėl mokesčių reformos sumažės finansavimas švietimui, ir kaip po mokesčių reformos sumažės darbo jėgos sąnaudos ir padidės įmonių konkurencingumas, dėl ko džiaugiasi investuotojai, jei darbuotojų mokesčius mokės nebe darbdaviai, o patys darbuotojai, ji aiškiai atsakyti nesugebėjo.
Belgijos profesinių sąjungų ir Europos forumo VZW prezidentas Dirkas Utenhove (Dirk Yuttenhove) papasakojo apie nuo pokario Belgijoje veikiančią atlyginimų indeksavimo sistemą, kai pakilus infliacijai, kyla ne tik visi atlyginimai, bet ir visos socialinės išmokos, ir tai netrukdo Belgijos įmonėms sėkmingai konkuruoti bei pritraukti investicijas.
Socialinių mokslų daktarė Jolanta Bielskienė atskleidė, kad Vakarų pasaulyje nuolatos vyksta neoliberalų bandymai sugriauti socialinės gerovės valstybes. Įsismelkę į tarptautines organizacijas neoliberalai bando, prisidengdami šių įstaigų autoritetu, įtikinti nacionalinių valstybių valdžias vykdyti tai, kas naudinga stambiajam kapitalui, t. y. privatizuoti viską, kas įmanoma: švietimą, gydymą, socialinę rūpybą ir t.t. Tačiau ji ir padrąsino: net ir neišsilavinususios ir negausios indėnų gentys, jei veikia organizuotai ir vieningai, sugeba pasipriešinti milijardinius pelnus gaunančioms tarptautinėms korporacijoms…
Kitą dieną tarptautinės konferencijos svečiai iš užsienio dalyvavo ir pasisakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ suvažiavime.