Milda Kniežaitė | „Lietuvos žinios“
Nors buvo įprasta manyti, kad Lietuva turi penkis stiprius branduolius – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį, taip nėra. Vilniaus universiteto (VU) mokslininko dr. Simono Šabanovo tyrimas atskleidė, jog Šiaulių ir Panevėžio branduoliai nyksta. Blogėjant demografiniams ir kitiems rodikliams jiems kyla grėsmė tapti periferinėmis savivaldybėmis.
„Įdomus dalykas ir dėl migracijos, – „Lietuvos žinioms“ sakė dr. S. Šabanovas. – Maniau, kad turėtų būti didelių pokyčių: kuo daugiau žmonių iš periferijos kelsis į miestus arba iš viso išvyks iš Lietuvos. Radau ir straipsnių, kad taip viskas vyksta. Tačiau pastaraisiais metais iš periferinių savivaldybių jau nelabai kam yra išvažiuoti. Periferinės savivaldybės tuštėja.“
Kaip keitėsi Lietuvos visuomenė, kokie pokyčiai ryškėjo atskirose savivaldybėse per dešimtmetį nuo 2004-ųjų, kai šalis tapo Europos Sąjungos nare, kita vertus, įvyko pasaulio ekonomikos krizė, ir kokia galima socialinė raida per penkerius metus iki 2019-ųjų, jei nieko nekeisime, gelbėsime periferiją didžiųjų miestų, vadinamųjų branduolių, sąskaita ar stiprinsime branduolius periferijos sąskaita, VU absolventas analizavo pernai gruodį apgintame daktaro darbe „Šiuolaikinės Lietuvos teritorijų socialinė raida“. Darbo mokslinis vadovas – prof. Boguslavas Gruževskis.
Branduoliai ir periferija
Dr. S. Šabanovas analizavo šalies šiuolaikinę socialinę raidą atsižvelgdamas į įvairias rodiklių grupes atskirose savivaldybėse. Pavyzdžiui, kokia yra socialinė struktūra (gyventojų amžius, išsilavinimas), gamybinė jėga (gyventojų skaičius, bedarbiai, kurie galėtų būti įdarbinti), kaip išplėtota infrastruktūra. Savivaldybių verslumo lygį parodė įmonių skaičius jose. Tarkime, Vilniuje ir Kaune net krizės laikotarpiu bendrovių skaičius tūkstančiui gyventojų smarkiai nesumažėjo, nors bankrotų pasitaikė, o periferinėse, pasienio savivaldybėse, kur įmonių ir taip buvo nedaug, jis drastiškai krito.
Kai branduoliuose vėl pradėta kurti bendroves, periferijose kaip buvo, taip ir liko tuščia. Pasak tyrėjo, geriausia perspektyva periferinėms savivaldybėms išlikti ir augti – rekapitalizuoti jas, t. y. pagelbėti ne pinigais, bet žmogiškuoju kapitalu, panaudoti vietos gamtos išteklius. Į periferines savivaldybes atėję specialistai, verslūs žmonės galėtų padėti joms pajudėti iš mirties taško ir eiti tolyn. Tik tada galimi pokyčiai. Dabar, pavyzdžiui, Birštono, Ignalinos, Šakių, Švenčionių, Vilkaviškio, Plungės savivaldybėse moderni socialinė raida beveik perpus lėtesnė negu Vilniaus mieste. Jei nieko nebus daroma, atsilikimas tik didės.
Kaip parodė tyrimas, didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – savivaldybės dar „išlaiko“ aplink save kitas savivaldybes, vadinamąją kvaziperiferiją, t. y. išnaudoja jas, bet kartu ir padeda gyventi. Nors tikro branduolio nesuformuoja, akivaizdžiai matyti, kad raida aplink didžiuosius miestus greitėja. Ypač smarkiai apie Vilnių – ne tik Vilniaus rajone, bet ir Trakų, Elektrėnų, iš dalies Širvintų, Šalčininkų savivaldybėse. Aplink Kauną – Kauno rajone, taip pat Jonavos savivaldybėje. Stiprus Klaipėdos branduolys. Nors Klaipėdos miestas nėra didelis, suformuota nemenka aplinkinė teritorija kaip kvaziperiferija. Pasak tyrėjo, dabar Klaipėda gelbėja ir Kretingą, ir Palangos miestą, ir net Rietavą.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.