Supažindiname su Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos spalio 3 dienos laišku prezidentui Gitanui Nausėdai.
Jame, be kita ko, tvirtinama, kad problemos, dėl kurių pernai įvyko masinis mokytojų streikas, per šiuos metus ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo, ir prašoma jo pagalbos sprendžiant etatinio apmokėjimo klausimą. Profsąjungos atstovų teigimu, ministerija nesiima iniciatyvos keisti ydingą tvarką iš esmės, tad „lieka tik datos klausimas, kada mokytojai vėl bus priversti pasipriešinti neteisybei“.
tai lai įveda mokytojams 8 val. darbo dieną su privalomu laiku išbūti mokykloje 8 val. ir privalomu pasiruošimu pamokoms būtent mokykloje ir proporcingą darbą užmokestį – nėra pamokų nėra algų,kai neina mokytojai į darbą nebūtų ir algos.
Be abejo pagilėjo , melo kojos trumpos . Lietuva netapo Norvegija nors ir labai stengėsi ..todėl milijonai nekaba medžiuose ir ju nėra iš kur paimti . Reikia dirbti ..Siūlymas: atleisti kitais metais 20 proc. mokytoju ir dar 20 pr. perkvalifikuoti trūkstamiems mokyklose dėstomiems dalykams . Nustoti cypauti su mokytoju profsąjungomis ir žadėti aukso kalnus . Negali žmogaus priversti dirbti pinigais patalus išklojus ..meilės darbui nenupirksi .
Mąstau:Lietuvos Respublikos Prezidentas turi perimti kuravimą švietime ir pradėti spręsti mokyklų ir mokytojų problemas.
Dar kartą rekomenduoju nepalikti kaimo be mokyklų.Kiekvieną eurą skirtą Švietimo Ministerijai nepamesti ir sekti jo kelią iki
paskyrimo vietos konkrečiai.Kitaip,bijau,Lietuva aplamai gali likti be švietimo.O tai jau būtų katasrofa Lietuvai.
na ir kas gi tie „nedorėliai” mokytojų darbdaviai? Savivaldybės – mokyklų steigėjai? Ministerija? Seimas? O gal vaikų tėvai?
žodžio laisvė pasvajojo ..reikia kad tuo reikalu užsiimtu Prezidentas vyras . O Jus dar klausiate ko moko mokytojai mūsų vaikus mokyklose .. Gelbėkit Lietuva nuo tokio PRESTIŽO ..!!
Taip įspūdingai šuoliuodamas mokytojo profesijos prestižas neišvengiamai gresia viršyti visus lūkesčius! Universitetai tais pranašiškais 2025-aisiais paruoštų mokytojų skaičiumi išdižiai galės varžytis su kunigų seminarijų absolventais!
kad bent tos mažaraštės Petrauskienės Lietuvoje neliko. Tegu dabar Europai parodo, kaip moka jovalą gaminti. Bet jos prijauktą jovalą Lietuvoje vis tiek turės kas nors kiaulėms išpilti. Nei Nausėda, nei Monkevičius to nepadarys. Laukti kitų rinkimų? O jei vėl tokie pat? O tiesa paprasta: kas negeba vesti pamokų, tas labai gerai geba dresiruoti mokytojus. Nuo to ir visos bėdos.
Norint atlikti svarbiausias šaliai reformas, reikia padorumo, drąsos, reikia jaunimo – kaip Estijoj, o ne geriausiomis anų laikų bebriškomis savybėmis apdovanotų gražiai suokiančių krienų. Tokiems ir naujiems apaštalams mes įdomūs tik prieš rinkimus. O mus vis dar lyg koks magnetas traukia prie jų. Žodžiu, ratas, gal, tiksliau, labirintas – absoliučiai uždaras. Ir jokie mozės, kol mes tokie naiviai savotiški, nepagelbės.
problemų Lietuvoje (ne tik švietimo srityje) kyla dėl to, kad Lietuvos TSR niekur nedingo ir V. Landzbergis jokių kolūkių nesugriovė, ir sprendimus priimantys žmonės pasižymi komunistiniu, kolūkietišku mąstymu. Tarybinis mąstymas – tai planų (penkmečio) iškėlimas, ir lėšų, kurių nuolat trūksta, paskyrimas jiems įgyvendinti, nuolat taupant ir vagiant. „Ekonomika turi būti ekonomiška”, kaip sakant. Tuo tarpu sveikas mąstymas – investicinis. Ir nėra geresnio būdo valstybei investuoti į savo ateitį, nei investicija į mokslą ir švietimą. Suomija, Estija, Singapūras – jau numinti takai, tereikia sekti gerais pavyzdžiais. Investuoti, kitaip tariant. Nepakankamai investuoti į švietimą – kaip nepakankamai investuoti į branduolinės jėgainės statybą. Yra daug rodiklių, kurių analizė atskleidžia tikrąją švietimo padėtų ir pokyčių vektorius; pvz., lėšų dydis, skiriamas kiekvienams mokiniui, kuris prisidengiant… Skaityti daugiau »
riksmai mane jau erzinti ima. Ar jie manosi esą kažkuo geresni už mokinius ir jų tėvus, kad nuo anų burnos reikalauja atitraukti ir jiems atiduoti?