Lietuvos teismai nusprendė: Darbo partija atgaus neišmokėtą dotaciją – 1,8 mln. eurų, arba Kam ir vėl prireikė Darbo partijos?

Liepos 1 dieną BNS paskelbė Milenos Andrukaitytės parengtą pranešimą „Darbo partijai grįš prieš dešimtmetį paskirtos, bet neišmokėtos dotacijos – 1,8 mln. eurų“, kurio pagrindinė žinia: Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui surasti lėšų, kad būtų įgyvendinti teismų sprendimai išmokėti Darbo partijai kone 2 mln. eurų – Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) 2007 ir 2008 metais paskirtą, bet dėl „juodosios buhalterijos“ bylos teismų sprendimais sustabdytą dotaciją.

Iš pranešimo aiškėja: atgauti šią dotaciją Darbo partija panoro dar 2018 metais.Tačiau tada VRK, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kuriame tvirtinama, kad 2004–2006 metų Darbo partijos finansinėse ataskaitose nurodyti duomenys neatitiko tikrovės („juodosios buhalterijos“ bylos duomenimis, per trejus metus Darbo partija į savo oficialias ataskaitas neįrašė… „7 037 078,91 eurų pajamų ir 4 265 252,32 eurų išlaidų“), pripažino partiją padarius šiurkščius įstatymo pažeidimus ir atgaline data atšaukė savo sprendimus skirti dotacijas.

Toks VRK sprendimas Darbo partijos netenkino ir ji kreipėsi į … teismus. Ir šie jos skundą išgirdo: pasak BNS pranešimo, „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas [minėtą] komisijos sprendimą panaikino konstatavęs, kad VRK negali keisti savo ankstesnių sprendimų, kuriais jau buvo patvirtintos dotacijos partijoms“.

Kadangi žinutė paskelbta ne balandžio, o liepos 1-ąją, teismo sprendimas bus įvykdytas. Pasak BNS, dotacija bus sumokėta iš Vyriausybės rezervo. Greičiausiai dar prieš Seimo rinkimus.

Tačiau beieškant informacijos apie tokio LVAT sprendimo motyvus, paieškos sistema paslaugiai pasiūlė pasiskaityti ir kiek daugiau nei prieš metus tos pačios BNS darbuotojos parengtą spaudos pranešimą pavadinimu „Teismas panaikino VRK sprendimą grąžinti Darbo partijai 220 tūkst. eurų“ , kur sakoma, kad „tas pats“ teismas neleido VRK grąžinti Darbo partijai net 9 kartus mažesnės sumos. Čia pat buvo galima prisiminti ir 2008 metų „to paties“ LVAT teismo sprendimą (skaityti ČIA). Tačiau tai ir viskas, nes užsukę į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir/ar Vyriausiosios rinkimų komisijos internetines svetaines paieškoti bent formalių atsakymų į klausimus, kurie kyla perskaičius abi BNS žinutes, gausite pavartyti tik tylą.

Atrodytų, ko čia stebėtis – per tris dešimtmečius esame matę visokiausių Lietuvos Temidės grimasų ir kontroversijų.
Betgi stebiesi – juk ne kiekvieną dieną matai, kaip, atrodytų, mušta korta tampa tūzų karaliumi, prieš pat rinkimus pamaloninamu kone 2 milijonų eurų dotacija (štai 2019 metais 10 partijų, nusipelniusių gyventi geriau, pasidalijo 6 milijonus eurų, šiemet, tikėtina, irgi bus panašiai – tuo įsitikinti galima ir ČIA)…

Akivaizdu: ir institucijos, ir pati tauta gyvena pagal liaudies išmintį: tyla – gera byla.
Kodėl, tai jau kitas klausimas. Matyt, itin nepadorus, nes iš visų jėgų nutylimas.

Betgi smalsu: kas ir vėl mums dėlioja tokį rinkimų pasjansą, kad prireikė net Darbo partijos, o tiksliau – …?