Lietuvos Respublikos Prezidentui
LR vyriausybės nutarimas 2021 m. lapkričio 17 d. Nr. 943, DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2020 M. VASARIO 26 D. NUTARIMO NR. 152 „DĖL VALSTYBĖS LYGIO EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PASKELBIMO“ PAKEITIMO, toliau nutarimas, priimtas iš anksto nepaskelbus jo projekto teisės aktų registre, nesuteikus galimybės visuomenei susipažinti su juo iš anksto ir pateikti pastabų.
Nutarimas (p. 1.5) riboja vaikų nuo 12 metų, ypač jautrios visuomenės dalies, galimybes gauti paslaugas bei dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Vaikai patys negali priimti sprendimo dėl savo sveikatos, įskaitant vakcinaciją, pagal savo amžių ir brandą. Todėl sprendimą už juos priima tėvai. Perkelti tėvų atsakomybę vaikams yra neetiška, net galima sakyti nusikalstama, kadangi vaikai išnaudojami daryti spaudimą tėvų sprendimams. Taip pažeidžiamos vaikų teisės, kurias apibrėžia visa eilė tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų.
Vyriausybė, ypatingai šiuo atveju, priimdama tokius ribojimus vaikams, kurie varžo vaikų teises, privalėjo laikytis teisėkūros principų ir leisti susipažinti visuomenei su teisių akto projektu.
Todėl prašome Prezidento kreiptis į Konstitucinį teismą, kad įvertintų, ar vyriausybė, priimdama tokius reikšmingus vaikų teisių ribojimo sprendimus, nepažeidė teisėkūros principų, kurie yra teisinės valstybės pagrindas ir norma.
Argumentai
Remiantis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nustatęs pats teisėkūros subjektas; Vyriausybė pagal Konstituciją yra saistoma savo pačios priimtų nutarimų. Pagal Konstituciją atsakingo valdymo principas suponuoja, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 943 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo, buvo nutarta vadinamą galimybių pasą taikyti vaikams. Tai reiškia, jog vaikams faktiškai įvedama pareiga vakcinuotis, arba atlikinėti nuolatines medicinines intervencijas, kaip sąlyga į konstitucinių teisių įgyvendinimą (Pakeistas 3.1.1.4 papunktis ir jis išdėstytas taip:„3.1.1.4. yra vaikas iki 12 metų“. Papildyta 3.1.1.5 papunkčiu: „3.1.1.5. yra vaikas nuo 12 iki 16 metų, kuriam ne anksčiau kaip prieš 7 dienas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atliktas SARS-CoV-2 PGR tyrimas arba nosies landų tepinėlių ėminių kaupinių tyrimas SARS-CoV-2 PGR metodu ugdymo įstaigoje ir nustatytas neigiamas rezultatas).
Vyriausybės 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimas Nr. 943 buvo priimtas nesilaikant Teisėkūros pagrindų įstatyme, Vyriausybės įstatyme, Korupcijos prevencijos įstatyme nustatytų teisėkūros principų ir procedūrinių reikalavimų, taip pat pačios Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2021-01-01) patvirtintame Vyriausybės darbo reglamente nustatytų teisėkūros procedūrinių reikalavimų.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti teisėkūros principai, imperatyvūs reikalavimai, kurių visi teisėkūros subjektai, įskaitant Vyriausybę, priimdami teisės aktus privalo laikytis. To paties įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės akto projektą rengiantis subjektas teisės akto projektą rengia vadovaudamasis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas atvirumo ir skaidrumo principas, kuris inter alia reiškia, kad teisėkūra turi būti vieša. Pagal šio įstatymo 5 straipsnį teisėkūros atvirumui, skaidrumui užtikrinti naudojama Teisės aktų informacinė sistema (TAIS), kurioje turi būti skelbiami teisės aktų projektai ir su jais susiję dokumentai. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas efektyvumo principas, kuris reiškia, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus.
Norminių Vyriausybės nutarimų projektų rengimas elektroniniu būdu TAIS turi būti toks, kad būtų sudarytos ne menamos, fiktyvios, o realios galimybės rengiant teisės aktų projektus dalyvauti suinteresuotoms kompetentingoms institucijoms, joms teikti savo išvadas, taip pat sąlygos visuomenei dalyvauti ir teikti pasiūlymus. Tai gali būti užtikrinta tik jeigu Vyriausybės nutarimo projektas paskelbiamas TAIS esant protingam terminui, per kurį suinteresuotos kompetentingos valstybės institucijos ir įstaigos, visuomenė turėtų realią galimybę susipažinti su parengtu teisės akto projektu, jį įvertinti ir pateikti savo išvadas, pasiūlymus.
Ginčijamo Vyriausybės nutarimo projektas Vyriausybei buvo pateiktas, apsvarstytas ir priimtas 2021 m. lapkričio 17 d. per kelias dienas nuo jo paskelbimo TAIS, o patikslintas projektas, kuris buvo priimtas, buvo pateiktas jo priėmimo dieną. Taigi jį priimant nebuvo laikomasi principo, kad teisėkūros veiksmai turi būti atliekami per protingus terminus, visuomenei, kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms nebuvo sudaryta reali galimybė susipažinti su parengtu teisės akto projektu, pateikti savo išvadas, pasiūlymus.
Pagal Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, net ir ekstremaliosios situacijos metu, jeigu teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant nelemia neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimo. Iš priimto teisės akto, kurio atitinkamų papunkčių įsigaliojimas numatytas tik 2021-12-28, akivaizdu, jog tokių sąlygų nebuvo.
Nebuvo jokio pagrindo ir svarstyti Vyriausybės nutarimo projekto, kurio įsigaliojimas numatytas daugiau nei po mėnesio, skubos tvarka. Ekstremali situacija Lietuvoje galioja jau beveik du metus. Ypatingos skubos tvarka svarstant projektus galėtų būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtini itin skubūs sprendimai. Kitoks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisės projektai galėtų būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos, be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančiais įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų ir kitų Vyriausybės aktų kokybės reikalavimais.
Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 17 punktą teisės akto projekto rengėjas privalo atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su farmacija ir medicina.
Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu Vyriausybės nutarimu faktiškai įvedamos vaikams (nuo 12-16 m.), medicininės intervencijos (vaikų vakcinavimas sąlyginai registruotais konkrečiais preparatais, kurių saugumo ir veiksmingumo tyrimai dar vyksta (duomenys Europos vaistų agentūroje), su kurių pirkimo-pardavimo sutartimis su gamintojais ir keliamais reikalavimais visuomenė nėra susipažinusi, arba ligos diagnostikos priemonė: nosies landų tepinėliai, konkrečiai Vyriausybės nutarime nurodytais testais), kaip sąlygos į konstitucinių teisių įgyvendinimą, rengiant šio nutarimo projektą turėjo būti atliktas jo antikorupcinis vertinimas, tačiau toks vertinimas atliktas nebuvo.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta ir tai, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Tiek iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą apžvelgto konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio ir teisės aktų hierarchijos principą, tiek iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalies matyti, jog teisės į fizinę asmens neliečiamybę (kas apima ir medicinines intervencijas), kaip asmens teisės į privatų gyvenimą dalies, apimtis negali būti ribojama neįstatyminiu teisiniu reguliavimu. Vyriausybė neturi jokių įstatyminių įgaliojimų įvedinėti medicininių intervencijų vaikams, kaip sąlygos į teisių įgyvendinimą, o jos priimto nutarimo pakeitimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Visi nurodyti teisės aktuose nustatytų Vyriausybės nutarimų priėmimui taikomų procedūrinių reikalavimų pažeidimai, padaryti priimant Vyriausybės 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimą, Lietuvos tėvų forumo nuomone, vertintini kaip esminiai, šiurkštūs ir leidžia daryti išvadą, kad priimant šį Vyriausybės nutarimą buvo pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės principas, suponuojantis, kad Vyriausybė, priimdama nutarimus, turi paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos ji pati yra nustačiusi, atsakingo valdymo principas, suponuojantis, kad priimant Vyriausybės nutarimus turi būti vadovaujamasi Konstitucija, veikiama valstybės interesais, kartu ir kitos nurodytos įstatymų nuostatos.
Lietuvos Tėvų Forumo pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas