Erika Fuks | tv3.lt
Kol užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis maudosi Vakarų žiniasklaidos šlovės spinduliuose gavęs „drakonų skerdiko“ pravardę, Lietuvos verslas sugeria Kinijos įsiūčio smūgius po Vyriausybės sprendimo Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę. Ką tai reiškia Lietuvos verslui ir Lietuvos gyventojams?
Kinija didina spaudimą
Verslininkai jau dabar sako trigubai ilgiau laukiantys žaliavų ir prekių iš Kinijos, o netrukus pigių kiniškų prekių trūkumą gali pajusti ir žmonės.
„Aišku, jie neįvardinti tie ribojimai, niekur oficialiai nėra, tiesiog tai yra tam tikri tiekimo trikdžiai, arba deklaravimo sistemos trikdžiai, arba pakrovimų išsiunčiant prekes trikdžiai į Lietuvą, jeigu yra minima Lietuva“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Be to, Kinija imasi dar skaudesnių priemonių Lietuvai – ėmė spausti tarptautines įmones atsisakyti partnerystės su Lietuva, jei šios nori dirbti Kinijoje. Su tuo jau susidūrė kelios tekstilės įmonės, automobilių detalių gamintojai. O tai reiškia mažiau darbo vietų ar net atleidimus Lietuvoje.
„Akivaizdu, kad statyti Lietuvoje gamyklą, jeigu tos prekės negali būti realizuotos Kinijos rinkoje, jau nėra labai patrauklu, nėra labai gera strategija“, – aiškino „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Galvoja tą patį, bet garsiai nesako
Opozicija ir buvę diplomatai stebisi valdžios sprendimu labiau rūpintis tarptautine reputacija, o ne Lietuvos žmonėmis.
„Tie, kurie mus giria, jie nepervadina savo atstovybių, kurias turi, ir nekuria naujų. Žinot, tave visada pagirs, jeigu tu aukojiesi, bet tavo atsakomybė yra tavo valstybė“, – tikino buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis.
Tiesa, dirbti su Kinija yra sudėtingiau ne tik Lietuvos verslininkams, bet ir Europos, JAV verslo gigantams.
„Daugelis Vakarų valstybių galvoja nemaža dalimi tai, ką mes sakome tiesiogiai, bet daugelis Vakarų valstybių lygiai taip pat yra žymiai labiau susisaistę su Kinija pirmiausia ekonomiškai. Ir dabar, kai jos bando pasitraukti iš Kinijos, nes dažnai yra toks politinis noras, Kinijos partneriai jiems sako, gerai, jūs galite trauktis, bet, mielieji, viskas liks pas mus: įrenginiai liks pas mus, programinė įranga, kodai liks pas mus ir taip toliau, ir panašiai“, – nepatogią situaciją apibūdino VU TSPMI Azijos studijų ir tarptautinės politikos ekspertas Konstantinas Andrijauskas.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.