Skelbiame Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro pareiškimą, kuriame reaguojama į Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje bandymus įtraukti Lietuvos žmogaus teisių gynėjus į propagandinį karą prieš karinę agresiją patiriančią Ukrainos valstybę.
Rusijos Federacijos Prezidentui Vladimirui Putinui
Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje
Kopijos:
LR Prezidentei JE Daliai Grybauskaitei
LR Užsienio reikalų ministerijai
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro pareiškimas
Dėl 2014 m. liepos 21 d. Rusijos Prezidento Vladimiro Putino kreipimosi
2014 m. liepos 21 d. Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras elektroniniu paštu iš Rusijos ambasados Lietuvoje gavo Rusijos Prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi į Lietuvos žmogaus teisių organizacijas. Jame Prezidentas pripažįsta virš Donecko įvykusios tragedijos mastą, kurios metu buvo numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas su juo skridusiais civiliais keleiviais.
Manome, jog Rusijos Prezidentas pagrįstai šią tragediją sieja su įvykiais, kurie vyksta Ukrainoje, ir ragina visas konflikto šalis nedelsiant nutraukti kraujo praliejimą bei sėsti prie derybų stalo. Tačiau Prezidentas nepagrįstai teigia, kad tragedija nebūtų įvykusi, jeigu birželio 28 d. Rytų Ukrainoje nebūtų atnaujintos kovos.
Būtina pažymėti, kad kiekvienos suverenios demokratinės valstybės konstitucijoje yra įtvirtintos piliečių teisės demokratiniais ir teisėtais būdais ginti savo teises. Smurtu ginti savo teises piliečiams draudžia bet kokios šalies įstatymai. Lygiai taip pat suverenių ir demokratinių valstybių konstitucijose yra nustatytos teisės bei pareigos piliečiams visais įmanomais būdais ginti savo šalies suverenitetą ir valstybės nepriklausomybę.
Nekyla abejonių, kad Ukrainos Respublikos ginkluotosios pajėgos yra teisėtos ir gina savo piliečių teisę gyventi suverenioje ir nepriklausomoje valstybėje. Tuo tarpu neteisėtos ginkluotos grupuotės, savavališkai paskelbusios Donecko respubliką, karine jėga įgyvendina savo tariamas teises ir separatistinius bei kaimyninės valstybės (Rusijos Federacijos) ekspansionistinius tikslus, skleisdamos prievartą ir smurtą. Todėl įvykių Ukrainoje vertinimas žmogaus teisių požiūriu gali būti nešališkas tik pripažįstant teisėtus Ukrainos Respublikos piliečių lūkesčius išsaugoti šalies nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Taigi šiuo atveju yra vertinami teisėtos Ukrainos valdžios ir neteisėti ginkluotų grupuočių veiksmai (smurtas, žudymai, prievarta ir kt.).
Kita vertus, akivaizdu, kad Donecko grupuotės neturėjo ginklų ir negalėjo pačios jų įsigyti, įskaitant tankus bei šarvuočius. Tai, kad virš Donecko numušami Ukrainos karinių pajėgų lėktuvai, rodo, jog be Donecko ginkluotų grupuočių, Ukrainos konflikte dalyvauja ir Rusijos Federacijos karinės pajėgos. Todėl atsakomybė už konfliktą Ukrainoje ir jo eskalavimą tenka ne tik Donecko grupuotėms, bet ir joms paramą teikiančiai Rusijos Federacijai.
Nėra abejonės, kad konfliktas ir kraujo liejimas Ukrainoje baigtųsi, jei grupuotėms būtų nutraukta karinė parama. Be šios paramos konflikto apskritai nebūtų buvę, o tai reiškia, kad be paramos nebūtų įvykusi ir tragedija, kurios metu numuštas Malaizijos lėktuvas su civiliais keleiviais.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras pritaria Rusijos Prezidento iniciatyvai, raginančiai užbaigti karinį konfliktą Ukrainoje ir kviečiančiai nuo karinių veiksmų pereiti prie derybų. Tačiau šios iniciatyvos įgyvendinimas priklauso išimtinai tai šaliai, kuri teikia ginkluotę ir kitokią karinę paramą Donecko grupuotėms. Taigi, jeigu Rusijos Prezidentas gali šią paramą nutraukti, jo raginimas ir kvietimas neabejotinai suras atgarsį ir bus įgyvendinti.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras reiškia apgailestavimą, kad žmogaus teisių klausimai tarptautiniuose santykiuose vis dažniau tampa priedanga valstybėms siekiant politinių, netgi ir neteisėtų tikslų.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC):
Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas
Piliečių gynybos paramos fondas – Stasys Kaušinis
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis
Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Stungurys
Asociacija Nepartinis demokratinis judėjimas – Krescencijus Stoškus