Pabėgėliai, bėgantys nuo karo baisumų Sirijoje, tikrai verti gailestingumo ir atjautos. Ir Europos Sąjunga per į ją įstojusias valstybes stengiasi jiems padėti. Bet kur garantijos, kad, kaip praeitą savaitę sakė aukštas NATO karinių pajėgų atstovas, kad į tas šalis neplūstels ir teroristų, nes „ISIS spread like cancer with refuges“ (ang. k. „Islamo valstybės organizacija tarp pabėgėlių išplito kaip vėžys“ – aut. past.)?!
Kad būtų apsaugota valstybė ir jos gyventojai, veikia Užsieniečių teisinės padėties (neretai vadinamas paprasčiau – Migracijos) įstatymas. Tokį, gerai parengtą, atitinkantį reikalavimus migrantams, pabėgėliams-prieglobsčio prašytojams, turėjo ir Lietuva. Turėjo iki 2015 m. lapkričio 26 d., kai Lietuvos Respublikos Seime skubotai buvo prastumtas įstatymas su aibe atnaujinimų, leidžiančių pabėgėliams atvykti į šalį, o panorėjus išvykti be jokios patikros, net be jokių dokumentų, net su išgalvotomis pavardėmis ir t.t. Taigi, jokių garantijų, kad kai kurie atvykėliai-pabėgėliai nesugalvos vieną gražią dieną kur nors ir kam nors pakišti kokį sprogmenį. Neduok, Dieve. Juk jau žinome, kas įvyko Prancūzijoje, Kalifornijoje, ką tik Belgijoje, net Afrikos Dramblio Kranto paplūdimyje, kur per 20 min. buvo sušaudyti poilsiautojai. Turkijoje savižudžiai atėmė dešimtims žmonių gyvybes, per šimtą sužeidė. Ir tai tik šių dienų įvykiai.
Tad gal ne veltui Seimo nariai Audrius Nakas ir Valerij Simulik pristatė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo atnaujinimų atšaukimo projektą, o Vyriausioji rinkimų komisija visuomenininkams leido surinkti 50 tūkstančių LR piliečių parašų, kad įpareigotų Seimą atšaukti „atnaujinimus“ ir palikti galioti ankstesnįjį Migracijos įstatymą.
Būkime biedni, bet teisingi – po įvairių teroristinių įvykių ES valstybėse ne tik Lietuvos žmonės nepasitiki pabėgėliais. Kai kas bando spekuliuoti, kaip Žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė (lrytas TV laidoje „Viskas. Aišku“ kovo 13 d.): „O kaip mūsų dypukus priėmė Amerika (dypukai, Di-Pi, angl. displaced people – išvietinti žmonės – aut. past.)“?!
Priminkime, ir ne tik direktorei: pabėgėliai, atsiradę Vokietijoje nuo 1944 m. vidurio, teisę išvykti į tas šalis (jei jos paskelbė kvotas), kur jų laukė ten gyvenantys giminės ar pažįstami, laidavę už atvykstančiuosius, įgijo tik apie 1947–1948 metus ar net 1950 m. ir tik po įvairių patikrų. Laiduotojai įsipareigojo suteikti pastogę, duonos kąsnį, mokyti anglų kalbos bei padėti susirasti darbą. Krikščionys vyko pas panašios kultūros, panašių papročių krikščionis. Amerika, Australija ir kitos šalys priėmė pabėgėlius, nepažeisdamos ar specialiai nepritaikydamos jiems čia jau veikiančių Migracijos įstatymų.
Na, o Lietuvos Respublikos Seimas, skubos tvarka priėmęs palengvinimus pabėgėliams, surinkus 50 000 LR piliečių parašų, bus priverstas persvarstyti ir, tikėkime, atšaukti šį įstatymą, galintį sukelti neramumų ar net chaosą šalyje. Jau nekalbant apie tai, kad atvyksta visai kitos kultūros, religijos, papročių besilaikantys kitataučiai. Beje, oficialiai skelbiama, kad kol kas atvyko tik viena šeima ir laukiama antros. Tuo tarpu neviešinama, kad 2015 m. Lietuvoje jau apgyvendinta 40 šeimų iš Sirijos.
Renku parašus Čikagoje ir priemiesčiuose (daugiau informacijos biciulyste.com). Kviečiu tautiečius, kur jie begyventų, visus, kam rūpi mūsų Tėvynė, jos saugumas, pasirašyti parašų rinkimo lapuose arba internetu (daugiau informacijos B3g.lt).
Pasirašant turėti galiojantį LR dokumentą – pasą ar asmens tapatybės kortelę.
Trumpai apie autorę: Ligija Tautkuvienė – JAV lietuvių visuomeninio komiteto „Už dvigubą pilietybę“ pirmininko pavaduotoja.