Nustebę perskaitėme informaciją, kad rengiama diskusija „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“.
Ir vėl diskusija? Kelinta – dešimtoji, penkioliktoji? Ir vėl išlaidaujama, o rezultatai?
JAV lietuvių Visuomeninis komitetas „Už dvigubą pilietybę“, jau nuo 2006 metų (tais metais lapkričio 13 d. LR Konstitucinis Teismas, prisiėmęs kalbininkų pareigas, išaiškinęs terminą „atskiras atvejis“, panaikino teisę į dvigubą pilietybę), aktyviai dirba LR pilietybės išlaikymo klausimu. 2008 m. LR Seimo pirmininkui, LR prezidentui V. Adamkui buvo įteikta per 18 tūkst. tautiečių, gyvenančių daugiau nei 50 valstybių, parašų, surinktų per penkias savaites po peticija, reikalaujančią (per www.biciulyste.com) išsaugoti LR pilietybę įgijus kitos šalies pilietybę.
Seime diskutuota, bet nieko neįvyko.
2012 m. sausio-vasario mėn. Pasaulio lietuvių centre, Lemonte, IL, surengto politinio savaitgalio metu priimta rezoliucija dvigubos pilietybės klausimu, kuri tapo pagrindu 2012 m. rugpjūčio mėn. Vilniuje, LR Seimo rūmuose, vykusio Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo priimtai rezoliucijai už LR pilietybės išsaugojimą įgijus kitos šalies pilietybę:
Lietuvos Respublikos pilietybė turėtų būti išsaugoma įgijus kitos šalies pilietybę, asmenims (taip pat jų palikuonims – vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiai iki TSRS okupacijos pradžios 1940 m. birželio 15 d.
Tai pagrindinis Pilietybės įstatymo argumentas, kuriuo remiantis išeivijai suteikiama galimybė išlaikyti LR pilietybę įgijus kitos šalies pilietybę.
Jau tiek pridiskutuota LR Seime, kad Pilietybės įstatymas seniai galėjo būti sugrąžintas ir didelė dalis tautiečių jau gyventų Lietuvoje
LR Seimas turi visas galias tai atlikti, jei dar nors kiek svarbu, kad kuo daugiau įvairiaus amžiaus tautiečių grįžtų namolio – vieni su uždirbta kad ir nedidele pensija, kurią prisidūrus prie LR uždirbtos daugelis nestovėtų su ištiesta ranka. Sugrįžtų ir dalis jaunesnių LR piliečių, specialybę, mokslą įgiję vakarietiškuose universitetuose. Kelias nėra sudėtingas – tai būtų tik geros valios politinis sprendimas.
Peržvelkime trumpai, kodėl tiems, kurie išvyko po 1990 m. kovo 11 d., vartai į dvigubą pilietybę užrakintas septyniais užraktais?
Panagrinėkime ne taip seniai priimtą dvigubos pilietybės galimybę vaikams. Pavyzdžiui, vaikai, gimę už Lietuvos ribų, dabar gali įgyti LR pilietybę išlaikydami šalies, kurioje gimė, pilietybę. Tuo tarpu kitas, tarkim, tos pačios šeimos vaikas, atvežtas į šalį, kai jam buvo 2,5 ar 15 metų, LR pilietybę galės išlaikyti iki 21 m., o po to reikės rinktis. Kuo skiriasi šie vienos šeimos vaikai? Dvelkia diskriminacija ar net sumaištimi šeimoje.
Kuo skiriasi tautiečiai (Di-Pi), karo pabaigoję pabėgę ar apleidę tėvynę, nuo tų, kurie neapsikentę skurdo, neteisingumo, bedarbystės, išvyko po 1990 m. kovo 11d., ir nors sunkiai dirbdami, remia tėvynėje likusiuosius (statistikos duomenimis, išeiviai-trečiabangiai susiunčia į Lietuvą 1–4 mlrd. eurų, arba 3–7 mlrd. litų).
Reikia tvirto LR Seimo, kaip Aukščiausiosios valdžios Lietuvoje, sprendimo. Ir mes kviečiame Valstiečių-žaliųjų partiją, įrašiusią dvigubos pilietybės sprendimą į savo programą, ir visus seimūnus, tvirtai balsuoti „UŽ“.
Esame maža tauta, tad tieskime vieni kitiems rankas – kai mūsų bus daugiau, ir sunkumus nugalėsime lengviau.
Pagarbiai,
Ligija Tautkuvienė
JAV lietuvių visuomeninio komiteto „Už dvigubą pilietybę“ pirmininko pavaduotoja