Siūlome interviu su Ligita Girskiene – Klaipėdos m. Marių apygardoje savarankiškai save išsikėlusia kandidate. Jos kandidatūrą remia ir Lietuvos Sąrašas. Klaipėdiečiams ši moteris pažįstama ne iš plakatų – jau antrus metus Ligita Girskienė vadovauja 19 daugiabučių namų vienijančiai bendrijai „Bandužiai“. Ši patirtis jai leido ne tik pažinti savo rinkėjus, jų rūpesčius, daugiabučių namų administravimo teisinės bazės trūkumus, bet ir pačiai apsispręsti. Kasdien matydama, kokiomis sudėtingomis sąlygomis gyvena dauguma žmonių, Ligita Girskienė sako: „Jau laikas imtis veiksmų, delsti nebegalime.“
Kodėl Jūs ryžotės pasukti į politiką – kandidatuoti į Seimą?
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnis skelbia, kad „piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus savo atstovus“. Kadangi mūsų išrinkti atstovai jau daug metų netesi duotų pažadų ir neatsiskaito gyventojams, sprendimus priima nepasitarę su Tauta, nusprendžiau įgyvendinti man suteiktą Konstitucinę teisę ir Valstybės valdyme dalyvauti pati.
Kokiomis vertybėmis Jūs remiatės gyvenime ir visuomeninėje veikloje?
Mano vertybės: pagarba žmogui, sąžiningumas, atsakingumas.
Esate viena iš Lietuvos Sąrašo remiamų ir piliečiams siūlomų remti kandidatų į Seimą. Kurie Lietuvos Sąrašo siūlomi darbai Jums atrodo reikalingiausi Lietuvai, jos žmonėms?
Mano nuomone, visi Lietuvos Sąrašo siūlomi darbai yra labai svarbūs. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2-jame straipsnyje rašoma, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Tačiau šiandien matome kiek kitokią situaciją – valdžia nusigręžė nuo Tautos, o Tauta – nuo valdžios. Iš šalies stebint, atrodo, kad mūsų Valstybė gyvena dvigubą gyvenimą. Vieną – Seimas, Vyriausybė, ministerijos, miestų valdžios, teismai, bankai, turtingi bankų klientai bei savininkai. Kitą – Tauta, t. y. žmonės iš gatvės, niekuo nebetikintys miestiečiai ir kaimiečiai, mokytojai, gydytojai, tarnautojai ir samdiniai, smulkūs verslininkai, nuskurdę ir pažeminti pensininkai, menininkai, mokslininkai – valdžios vadinami „mielieji Lietuvos žmonės“.
Žmonės nebesijaučia esantys savo šalies piliečiais ir šeimininkais, jaučiasi beteisiai, todėl dauguma jų nusigręžė nuo valstybės reikalų. Mūsų šalies valdžia nebesitaria su gyventojais priimdami visų šalies piliečių gyvenimus veikiančius sprendimus. Ji teigia viską žinanti, o mums, piliečiams, belieka paklusti ir kantriai laukti, kol ateis pažadėti geresni laikai.
Dažnai dėl savivaliaujančios valdžios priimtų sprendimų gyventojai patiria didelę ne tik moralinę bet ir materialinę žalą, tačiau atsakingų už tokius sprendimus, nelieka.
Man ir yra svarbiausiais Lietuvos Sąrašo siekis – sugrąžinti valstybę piliečiams. Mums reikia iš įvairių grupuočių gniaužtų išvaduoti savo teisėtvarką, „išsivalyti“ Seimą nuo susikompromitavusių, teistų, moralės normas pamynusių politikų, skatinti bendruomeniškumą ir gyventojų dalyvavimą savivaldoje, atkurti dialogą tarp valdžios ir piliečių.
Vienas svarbiausių Lietuvos Sąrašo siekių – sugrąžinti valstybę piliečiams. Kaip siekiant šio tikslo jums padėtų sukaupta profesinė patirtis?
Manau, kad pirmiausia reikėtų stengtis sugrąžinti žmonių pasitikėjimą valdžia, todėl aš, jei tapčiau Seimo nare, dirbčiau kitaip nei šiandienos susireikšminę politikai. Mano biuras būtų atviras gyventojų pasiūlymams ir problemoms. Prieš balsuodama svarbiais klausimais, aš atsiklausčiau savo rinkėjų – juk tam dabar yra įvairiausių priemonių. Kiekvienais metais atsiskaityčiau savo rinkėjams apie nuveiktus darbus ir pan. Daugiabučių namų savininkų bendrija, kurioje šiuo metu dirbu, yra kaip maža valstybė, kurios valdymas labai panašus į savivaldos institucijų ir pačios valstybės. Čia taip pat aukščiausias valdymo organas yra gyventojai. Prieš priimdama sprendimą, aš tariuosi su jais, atlieku apklausas ir pan. Kasmet pateikiu veiklos ir finansines ataskaitas.
Šis darbas man padėjo įsitikinti, kad jei savo darbais įrodai žmogui, jog esi sąžiningas ir atsakingas, jog kiekvienas gyventojas tau yra svarbus ir svarbi jo nuomonė, jis ima tikėti, kad galima gyventi kitaip, ima domėtis tuo, kas vyksta aplink. Manau, kad ir Seimo nariai turėtų savo realiais darbais įrodyti – veikdami kartu, pasitardami, mes galime sukurti Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi ir auginti savo vaikus.
Kokių konkrečių veiksmų, Jūsų manymu, derėtų imtis atkuriant teisingumą, žmonių pasitikėjimą valstybe ir savo atstovais – Seimu bei savivaldybių tarybomis?
Visi darbai, kurie labai konkrečiai išdėstyti Lietuvos Sąrašo veiksmų plane, mano nuomone, yra labai svarbūs. Aš galėčiau surašyti tuos pačius tikslus ir pasiūlymus, tik kitais žodžiais 🙂
Pirmiausia, reikia mažinti Seimo narių, savivaldybių valdininkų, valdžios institucijų ir valstybės tarnautojų skaičių. Antra, jei valdžia sako gyventojams, kad reikia taupyti, tai taupyti reikia ir pačiai valdžiai, o ne tik „veržti diržą“ ant gyventojų kaklo. Trečia, Seimo ir savivaldybių administracijos darbuotojams, Tarybų nariams reikėtų atsisakyti įvairiausių privilegijų (išeitinių kompensacijų, nesuvokiamo dydžio kanceliarinių išlaidų ir pan.), nusistatyti griežtą darbo tvarką ir atsakomybę už jos pažeidimus. Turėtų būti pakoreguotas ir Baudžiamasis kodeksas, kuriame turėtų būti numatyta asmeninė valdininkų atsakomybė dėl priimtų sprendimų ir valdininkų atsakomybė asmeniniu bei šeimos narių turtu dėl valstybei padarytos turtinės žalos. Prieš įstatymą turėtų būti visi lygūs.
Dirbdama su žmonėmis, rūpindamasi jų kasdienybe gerai susipažinote su aštriausiomis Lietuvos socialinėmis ir ekonominėmis problemomis. Kokias iš šių problemų siūlytumėte spręsti kuo greičiau ir kokiomis priemonėmis tai reikėtų daryti?
Dirbdama daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo srityje pastebėjau, kad vandenį, šilumą, dujas ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas gyventojams daugelyje miestų ir miestelių teikia privataus kapitalo įmonės, t. y. pelno siekiančios akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės. Mano manymu, visas šias paslaugas turėtų teikti pelno nesiekiančios viešosios įmonės, kurių steigėja būtų savivaldybė. Taip gyventojams atpigtų didžiąją dalį pajamų „suryjančios“ paslaugos, nes nebereikėtų uždirbti pelno niekaip nepasisotinančioms monopolijoms, nebereikėtų išlaikyti didžiulės šių įmonių valdininkų ir specialistų armijos.
Manau, kad verslas, įsipareigojęs teikti paslaugas daugeliui žmonių, turėtų būti valstybės kontroliuojamas ir prižiūrimas, nes kai tokios priežiūros nėra ar ji yra neobjektyvi (dažnai tokį pasyvumą apmoka tas pats verslas), skriaudžiami žmonės, priimami tik pelną užtikrinantys sprendimai, kurių paradoksalumo sveiku protu neįmanoma suprasti.
Todėl ir manau, kad pirmiausia reikėtų naikinti monopolijas, kurios nekontroliuojamos iš gyventojų atima didžiąją dalį arba net visas pajamas. Daugeliui, mažas pajamas turinčių asmenų, belieka skursti.
Ką galėtumėte pasakyti savo rinkėjams, kad jie nuspręstų balsuoti už Jus?
Aš tikiu, kad mes galime gyventi ir auginti savo vaikus kitokioje Lietuvoje. Lietuvoje, kuri gerbia ir globoja savo piliečius, užtikrina savo piliečių Konstitucinių teisių įgyvendinimą ir jas gina. Lietuvoje, kuri yra vienodai teisinga visiems.
Jei pasitikėsite manimi, dirbsiu sąžiningai ir atsakingai Jūsų ir Lietuvos labui. Būsiu Jūsų visų balsu ten, kur sprendžiama, kaip mes gyvensime, – Lietuvos Respublikos Seime.