Jeigu dar manote, kad nekorektiška lyginti draudimus nepasiskiepijusiems su genocidu, tai nebemanykite. Kažkas stebisi, kad žmonės, gindamiesi nuo neteisybės, atskleidžia dominuojančios grupės fašistinę retoriką, bet tai jau nebe retorika, o istoriškai pasikartojanti praktika. Aš pati tai patiriu savo kailiu ir būtent taip dabar jaučiuosi. Ir ne, tai nėra „joks žmogaus teisių valkiojimas pakampėmis“, o didelė grėsmė žmogaus orumui ir išlikimui. Taigi manipuliuoja ne tie, kurie ginasi apeliuodami į teisingumą, o tie, kurie drįsta taip teigti ir apsimeta, jog nemato, kas vyksta.
Kaip ir anksčiau, šioje situacijoje mane baugina ne pats virusas ir ne juokingas skiepas, kažkieno valia staiga visiems tapęs išganymu, bet tai, kad paminti pamatines žmogaus teises į darbą, sveikatos apsaugą, transportą ir t.t, tapo normalu. Valdžia, legalizuodama Hipokrato priesaikos pažeidimus, toliau sėkmingai terorizuoja „nepaklusniuosius“, taip dar labiau gilindama visuomenės priešiškumą vienai grupei, įgalindama jos marginalizavimą, viešą mobingą ir patyčias. Net ir nusikaltėliams priklauso konstitucinė teisė į gynybą, todėl nebeįmanoma ramiai stebėti, kai net žmogaus teisių aktyvistai, visiškai rimtai aiškina, kad kitaip mąstantiems jokios teisės negalioja. Su sveikata nieko bendro neturinčiai GP politikai pasiskiepijusi dauguma piktdžiugiškai ploja katučių visiškai nesuvokdama, kad pati užneria kilpą demokratiškai ateičiai. Jau ne kartą minėjau, kad Holokaustas išplito per keletą mėnesių, nes dauguma tylėjo ir laikėsi absurdiškų taisyklių. Prisiminkite filmus, pasakojančius apie tai, kaip ideologijų paveikti žmonės staiga ima nekęsti savo geriausių draugų, giminių, kaimynų, o vėliau – ir nukreipia ginklą. Pavojinga, kai vieni mano įgiję galią ir pranašumą vien dėl to, kad pasiskiepijo.
Vakar pas mane verkdama atėjo draugė, kuriai darbdavys pranešė, kad jeigu nepasiskiepys, atleis iš darbo, nors ji buvo pati geriausia darbuotoja, ne kartą pagirta ir apdovanota to paties darbdavio. Ji nedirba aptarnavimo sferoje, tai paprasčiausias darbas ofise, kurį puikiai galima atlikti namie nuotoliniu būdu. Pastaruoju metu ji patiria neįtikėtiną mobingą iš savo kolegų ir jaučiasi visiškai sugniuždyta tų, kurie mano esą pasiaukoję dėl kito.
Man asmeniškai užsiveria teatrų durys, nes teatrai palaiko absurdišką GP politiką. Taigi aš, kaip teatro kritikė, taip pat netenku darbo.
Ne, tai nėra mano kvailas užsispyrimas, tai mano protestas atsisakant dalyvauti kitą nužmoginančiame valdžios marazme. Ir ne, aš nesirenku jokios pusės. Renkuosi žmogiškumą. Nes ko bus verta sveikata, jeigu nebeliks žmogiškumo…