CBDC (Central bank digital currencies). Į mūsų gyvenimą palaipsniui ateina centrinio banko reguliuojama skaitmeninė mokėjimo priemonė. Taip sąmokslo teorija (anot I. Šimonytės), tampa realybe.
Pačiam mokėjimo priemonės pavadinime yra užšifruotas jos priklausymas centriniam bankui. Todėl komercinių bankų perspektyvos ateityje tampa miglotos. Kinija šiuo metu jau naudojanti skaitmeninį juanį šalia grynųjų ir mokėjimų kortelėmis, pasirinko kiek kitokį modelį ir atrado vietos komerciniams bankams. Tačiau, manau tai laikina.
Be Kinijos skaitmeninius pinigus jau naudoja kai kurios Karibų baseino, Afrikos šalys, Indija.
Kripto valiutos atliko savo darbą ir jų ateitis tampa daugiau ne miglota. Kripto valiutos, nepriklausančios jokios centrinėms įstaigoms yra laisvo mokėjimo priemonės, kurias labai sunku sukontroliuoti. Sakydamas, kad jos atliko juodą darbą, aš turiu mintyse tai, kad jų pagalba buvo atliktas skaitmeninių pinigų sistemos testavimas, technologijų tobulinimas ir kripto valiutų krepšelių (skaitmeninių piniginių) ir tarpusavio atsiskaitymų sistemų (blockchain) bandymai. Mauras atliko savo darbą ir mauras tampa ne tik, kad nereikalingu, bet mauras tampa pavojingu konkurentu. Darau prielaidą, kad kripto valiutų draudimas yra neišvengiamas. Suprantama, kad dėl to reikės pakeisti pasaulio visuomenės nuomonę. To mokinti pasaulio architektų net nereikia. Apkaltinus terorizmo, ekstremizmo, mafijos ir putino finansų plovimu ir slėpimu, kripto valiutos bus paskelbtos blogiu ir aidint gausioms „sąmoningų“ piliečių ovacijoms, su kripto valiutomis bus atsisveikinta.
Be abejo, skaitmeniniai pinigai turi daug privalumų, bet turi ir daug pavojų. Pasaulis jau ne kartą keitė mokėjimo būdus pirmiausia keisdamas žmonių sąmonėje ekvivalento reikšmę. Pirmoji didžioji manipuliacija buvo, auksinės monetos pakeitimas popieriniu pinigu. Tai buvo pristatoma kaip didžiulis patogumas. Ką geriau nešiotis užantyje, 100 dolerių auksu ar 100 dolerių vieno banknoto pavidale? Suprantama, kad banknotu. Reikia priminti, kad tada dar, bet kada užėjus į banką jūs galėjote iškeisti tą „popierių“ į auksinius pinigus, pagal standartą nurodytą ant kiekvienos kupiūros. Laikai keitėsi, žmonių sąmonėje pritapo pasitikėjimas popieriniu pinigu, bet auksas iš mūsų kišenių tai dingo. Taip tarpusavio atsiskaitymuose mes patekome į popieriukų mainus, kuriais visi kažkodėl pasitikime. Toks susitarimas, kurio laikomės, bet jei vieną dieną kažkas susitarimą atšauktų, mes visi liktume skurdžiais su makulatūra kišenėje. Skaitmeniniai pinigai – dar vienas žmonių apiplėšimas. Atimant galimybę grynų pinigų pagalbą atsiskaityti tarpusavyje be kažkieno kontrolės.
Didžiausias pavojus slypi tame, kad skaitmeniniai pinigus galima programuoti nustatant jų panaudojimo galimybes, priklausomai nuo:
1) Žmogaus elgesio,
2) Vartojimo įpročių,
3) Išleidimo trukmės,
4) Panaudojimo teritorijos.
1. Netinkamai besielgiančiam asmeniui skaitmeninių pinigų naudojimas gali būti apribotas. Skaitmeniniai pinigus bus galima susieti su socialinio reitingo sistema ir asmuo, kuris nesutiks su centrinės valdžios vykdoma politika, bet kada gali netekti teisės įsigyti tam tikrų prekių ir paslaugų.
2. Centrinė valdžia, bet kada naudodama CO2 emisijos argumentą, gali limituoti tam tikrų prekių grupių įsigijimą. Vartojate daug mėsos? Vadinasi didinate planetos šiltnamio efektą. Kitiems metams primažinsime galimybę įsigyti produktų iš mėsos. Tačiau yra ir gera žinia. Svirplių ir kirmėlių produktų galima bus įsigyti be apribojimų.
3. Siekiant neleisti peržengti tam tikros socialinės grupės ribų, skaitmeninių pinigų kaupimas, gali būti ribojamas, nustatant skaitmeninių pinigų galiojimo trukmę. Tai pristatoma kaip priemonė skatinanti vartojimą, bet ji turi ir kitą paskirtį – kaupimą padaryti beprasmiu. Tokiu būdu bus įgyvendintas sena komunistų svajonė – visuotinė lygybė.
4. Skaitmeninių pinigų panaudojimą galima apribota tam tikra teritorija – regionu, valstybe, rajonu, miestu, zona. Tokiu atveju nereikės net karantinų, siekiant apriboti žmonių judėjimą. Koks tikslas vykti į Palangą vasarą jei ten jūsų pinigai negalios?
Kai visos pasaulio šalys įgyvendins šį projektą, prasidės kitų mokėjimo formų išstūmimo etapas – grynieji ir elektroniniai pinigai (mokėjimų kortelės). Galų gale skaitmeniniai pinigai turi likti vienintele mokėjimo priemone. Prognozuoju, kad brangiųjų metalų likučiai iš gyventojų turės būti rekvizuojami. Kodėl? Tai juk atsiskaitymo alternatyva skaitmeniniams pinigams ir bandymas žmonėms išlikti laisviems. Ar nori šeimininkas, kad jo vergas turėtų pasirinkimo galimybę? Suprantama, kad ne.
Ir neduok Dieve jei jūsų skaitmeninių pinigų išlaidos bus mažos. Vadinasi jūs turite alternatyvų maisto ir kitų prekių šaltinį. Nepanaudojote visų pinigų, kurie buvo skirti maisto įsigijimui? Vadinasi skinate rūgštynes, renkate grybus, laikote vištytes? Vadinasi žalojate planetą. Neišnaudojote dalies pinigų, kurie skirti vaistams ir vitaminams? Vadinasi toliau žalojate gamtą rinkdami čiobrelius, kiaulpienes ir ramunėles? Koks jūs negeras zonos gyventojas.
Žmonijai iškilęs beprecedentės kontrolės pavojus. „Duokite man teisę išleisti ir kontroliuoti šalies pinigus ir man bus vienodai kas išleidžia įstatymus“ – Majeris Amšelis Rotšildas (1744-1812).
CBDC, centriniams bankams ir vyriausybėms suteiks tokias galias, kurių neturėjo jokia iki šiol egzistavusi pasaulio super galia. Hitlerio ir Stalino totaliniai režimai galėjo tik pasvajoti apie tokias galimybes.