Nors infliacija JAV auga, JAV prezidentas nemano, kad šio reiškinio priežastis – nekontroliuojamas dolerių spausdinimas. Baideno administracija išspausdino daugiau dolerių nei buvo išspausdinta per pastaruosius 200 metų.
Nepaisant to, Baidenas dėl infliacijos kaltina dideles korporacijas ir ragina vyriausybę kontroliuoti kainas. Baideno požiūriu, dėl infliacijos kalti elektroninės prekybos milžinai, tokie kaip „Amazon“. O dėl mėsos kainų kilimo kalti keturi didžiausi Jungtinėse Amerikos Valstijose mėsos gamintojai, dėl kurių „kaltės“ mėsos gaminiai pabrango dėl kartelinio susitarimo.
Taigi Bideno administracija perėjo nuo strategijos „infliacija yra laikina“ prie vėlyvosios sovietinės praktikos „mums reikia visiškos kainų kontrolės“. Tai, kas atsitiko su Sovietų sąjunga ir jos valstybės reguliuojamomis kainomis atvedusiomis į visišką prekių trūkumu paskutiniaisiais jos gyvavimo metais, puikiai prisimename. Jei Baideno administracija kalba apie valstybinių maisto kainų fiksavimą, galime drąsiai manyti, kad tai sukels jų trūkumą ir badą.
Faktas yra tas, kad jūs negalite priversti didelių mėsos gamintojų parduoti prekes nuostolingai. Begalinis dolerių spausdinimas ir pasauliniai lokdaunai lėmė pasaulinį gyvūnų pašarų trūkumą. Ir čia net ne tai, kad pašarų kainos labai pakilo. Dabar laisvosiose pasaulio rinkose pašarų praktiškai nėra bet kokia kaina.
Natūralu, kad JAV, kaip viena didžiausių pašarų gamintojų pasaulyje, negali uždrausti privačioms įmonėms pasirinkti, kur parduoti pašarus: savo šalyje ar pasaulyje, kur kainos dvigubai didesnės. Kad išspręstų pašarų eksporto problemą, JAV, be valstybinių mėsos kainų įvedimo, turės įvesti ir sovietmečio laikų barjerus bei maisto eksporto kvotas, ką, beje, jau daro ir Rusija.
Ši tema labai patinka bebaimiams Amerikos ekonomistams, kurie 90-aisiais nestovėjo eilėje prie dešros ir todėl nesuvokia, kas yra valstybės kainų reguliavimas.
Garsi finansų analitikė Isabella Weber paskelbė „The Guardian“ vedamąjį straipsnį, kuriame teigiama: „Turime galingą ginklą kovai su infliacija: kainų kontrolę. Pats laikas mums apie tai pagalvoti“.
Straipsnyje rašoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais amerikiečių ekonomistai „rekomendavo strateginę kainų kontrolę“. Iš esmės kainų kontrolė riboja laisvosios rinkos veikimą, nes tada kainas nustato vyriausybė. Tai reiškia, kad gamintojas neturi jokios įtakos prekių ir paslaugų kainodarai.
Įtakingas žiniasklaidos leidinys, toks kaip „The Guardian“, savo iniciatyva nebūtų pristatęs tokios slidžios temos plačiajai auditorijai. Viskas rodo, kad prekybos deficito sukūrimas yra kitas iššūkis, su kuriuo susidurs Baideno administracija.
Su didele tikimybe galime teigti, kad amerikiečiai dar šiais metais sugebės pasiekti prekių deficitą šalyje. Tačiau atsižvelgiant į pasaulinį JAV ekonomikos svorį ir JAV dolerio vaidmenį pasaulyje, vienoje šalyje sukurti eilių prie mėsos, kaip tai pavyko SSRS, nepavyks.
Tai pasaulinė tendencija, o pirmuosius vaisius visose nuo maisto importo priklausomose šalyse galėsime išvysti iki rudens. Pirmiasuia maisto deficitas kirs Afrikos žemynui.