Nerašiau šia tema nė vieno posto. Nerašiau nes neužčiuopiau siūlo galo. Kai susidėliojo visa dėlionė ėmiausi „plunksnos”.
Tie, kurie galvoja, kad mūsų valdžia naktimis nemiega ir galvoja kaip čia padėti Ukrainai ir įkasti Rusijai geriau toliau neskaito. Nusivils. Kombinacija daug sudėtingesnė ir nei Ukraina, nei Rusija čia ne prie ko.
Rusai turi tokį posakį – „mnogachadovačka” (iš daug varymų susidedanti kombinacija). Būtent su tokia kombinacija ir užsižaidė tėvynės sąjunga ir jų lyderis. Norėjo aplošti visus, bet kojos susipainiojo ir liko durniaus vietoje.
Turiu didelę ydą. O gal privalumą. Spręskite patys. Mėgstu šachmatus. Nesu pelnęs kažkokių titulų, bet vaikystėje išmokus jais žaisti žaisdavau visur ir visada. Kuo sunkesnis varžovas, kuo ilgesnė partija – tuo įdomiau. Teko nugalėti ir ne vieną garsiosios Plungės mokyklos šachmatininką. Ką man davė šis žaidimas? Tai, kad į gyvenimo situacijas žiūriu per šachmatų žaidimo prizmę. Skaičiuoju savo ėjimus, skaičiuoju ir kitų žmonių ėjimus. Suprantama, kad paskaičiuoti kas bus jei trenksi žmogui į veidą yra paprasta. Paprasčiausiai gausi atgal. Sudėtingiau gyvenimiškose situacijose, kuriose reikia spręsti įsisenėjusius konfliktus, derybos dėl kainų, tiekimo sutarčių, išeiti iš situacijos, kad laimėtų visi derybų dalyviai – tokia mano dabartinio darbo specifika. Todėl analizuodamas konkrečią situaciją turiu atsitraukti, paimti pauzę ir rasti išeitį ir ėjimus, kurie nuvestų į tikslą.
Taip ir nutiko su valdančiųjų Kaliningrado tranzito „mnogachodovačka”.
Rytų Europa turi vieną didelę BAIMĘ. Lietuva taip pat turi vieną didelę BAIMĘ. Ta BAIMĖ yra apėmusi mus visus. Tai Rusijos BAIMĖ.
Iškentusi okupaciją, smarkiai nukraujavusi, sustabdžiusi savo modernios valstybės natūralią raidą mūsų tauta tiesiog paranojiškai bijo Rusijos žvėries. Bijau ir aš. Tai natūralu. Jei vieną kartą atėjęs banditas apiplėšė tavo namus tu viską padarysi, kad taip neatsitiktų antrą kartą. Nusipirksi ginklą, įsidėsi šarvo duris, metalines žaliuzi, įsirengsi signalizaciją ir filmavimo kamerų sistemą. Logiškos ir teisingos priemonės.
Bet įsivaizduokime ,kad ginklą, šarvuotas duris, signalizaciją ir kameras mums parduota apsukrus verslininkas, kuris puikiai žino mūsų baimes. Ką jis daro? Jis kelia kainą ir bando pasinaudoti situacija. Taip ir su mūsų „numylėta” tėvynės sąjunga. Jie bando mums brangiai parduoti saugumą nuo Rusijos.
Visai neseniai, berods TS Vilniaus skyriaus susirinkime A. Kubilius pareiškė, kad nors ir labai nedėkingoje situacijoje atsidūrė Lietuva, tad nieko nepadarysi teks ruoštis antrai kadencijai. „Kas jei ne mes” lyg ir su giliu atsidusimu konstatavo politikas.
Rusijos agresija Ukrainoje suteikė dabartinei valdžiai puikų šansą laimėti antrus rinkimus iš eilės. Išsigandę šalies piliečiai tokioje situacijoje ieško gelbėtojų. Nebesvarbu ekonomika, infliacija, elektros ir benzino kainos, atlyginimai, kylantis euribor, partnerystės įstatymas, NT mokesčiai ir t.t. Visi supranta, kad saugumas virš visko. Iš visur sklinda naratyvas „dabar ne laikas ginčams” (protestams), „susitelkime” (suprantama apie TS), „nesipykime kai priešas prie šalies vartų” (nedrįskite prieštarauti), „greičiau įgyvendinkime koalicijos programą” (nes kitaip padedame priešui) ir t.t. ir panašiai. Nebevardinsiu nes ir patys viską puikiai matote ir žinote.
Todėl, tėvynės sąjungos tikslas yra, kad karas tęstųsi kiek galima ilgiau. Išspausti iš karo kiek galima daugiau politinės naudos. Tėvynės sąjunga praktiškai uzurpavo karo tematiką, suinvestavo didžiulius pajėgumus, pritraukė įvairių rėmėjų ir viešų žmonių. Negana to per tuos rėmėjus ir kitus asmenis pradėjo visaip trukdyti ir žlugdyti kitoms patriotinėms jėgoms rinkti pagalbą Ukrainai (skandalas su Lukšių vyrais, kurie buvo apšmeižti). Suprask, kad pagalbą gali rinkti tik tie, kurie yra susiję su dabartinę valdžia. Tai Putino taktika – išdeginti lauką aplink save, Rusijos baubo išgąsdintos visuomenės akyse, įvairiomis priemonėmis, monopolizuoti Ukrainos karo tematiką.
Kaliningrado tranzito TS interpretacija buvo dar vienas bandymas išspausti politinių dividendų vidaus politikoje ir konsoliduoti aplink save visą antirusišką elektoratą. Matote kokie mes kovotojai su Rusija, matote kaip mes dabar jiems parodysime, net jei ir nepritariate pilnai mūsų politikai žinokite – tik mes galime jus apginti nuo Rusijos. Kol mes valdžioje tol jūs saugūs. Būtent tokia žinia siunčiama rinkėjui. Tokios politinės technologijų panaudojimo taisyklės.
Deja. Įvyko mažas nesusipratimas. Kol visi šios partijos užsienio politikos „gigantai” naiviai buvo įsitikinę, kad ir Vakarų Europa yra tos pačios nuomonės, ten ne tik, kad buvo ne tos pačios nuomonės, ten nuomonė karo Ukrainoje klausimu pradėjo sparčiai keistis link to, kaip čia susodinti Rusiją su Ukraina prie derybų stalo. O norint derybų, konflikto eskalacija nereikalinga. Taip, kad teks nuleisti galvas, suprasti kieno vežime sėdi ir kieno giesme giedi. Didžiųjų geopolitikų viltys eilinį kartą sudužo, kaip šampano taurė atsitrenkusi į betonuotą grindinį ir dar su neišgertu brangiu šampanu.
Galimai teks grįžti prie ekonominių reikalų ir pasiaiškinti tautai dėl anksčiau išvardintų ekonominių problemų. Taip, kad ponai reikės samdyti kitus „šurajevus”, ekonomikos „ekspertus” ir „duomenų mokslininkus”.