Savaitės žmogus.
Jei būtų tokie rinkimai, šios savaitės žmogumi, be abejo taptų Laurynas Kasčiūnas. Likimo ironija, bet šio „krikščionio demokrato” balsas lėmė, kad silpnų narkotikų dekriminalizavimo įstatymo pataisos toliau skintųsi kelią Seime. Tai kas gi jis, tas „vertybinis” „krikščionis demokratas” L. Kasčiūnas ir jo partija?
Prieš keletą mėnesių, šis politikas viename savo ilgame interviu Bačiulio ir Ramanausko laidoje ilgai kalbėjo, kaip gera būti tokios partijos nariu, kokia yra Tėvynės sąjunga. Ir ilgai įrodinėjo šią tiesą.
Taigi, kokia ta partija? Pagal šį politiką tai partija, kurioje yra visokių pažiūrų žmonių. Ir viskas gerai, nors jie visi tokie skirtingi, bet sugeba dirbti vardan Tėvynės. Susitelkia. Joje kartu gali būti krikščionis ir ateistas, valstybininkas ir globalistas, tradicionalistas ir leftistas, narkotikų priešininkas ir šalininkas…..kurioje kiekvienas pilietis randa politiką pagal savo skonį. Ir visi jie puikiai sutaria, visi yra viena šeima. Gerai, šeima tai šeima. Bet juk turi būti kažkokia gelžbetoninė idėja, apjungianti tokių skirtingų politinių pažiūrų žmones, tiesiog nesuderinamų politinių pažiūrų žmones.
Kito paaiškinimo, kaip tik paprasčiausi sutampantys interesai, aš nerandu. Tie interesai tai meilė europiniams pinigams. Vardan jų, šie „krikščionys” išduos ne tik tautą ir valstybę, jie savo motiną išduos. Išduos pažiūras, tikėjimą, principus…..Išduos ne tik savo, bet ir mūsų pažiūras ir įsitikinimus, balsuos prieš tautos norus ir suras tam tūkstančius pasiteisinimų.
Toje laidoje L. Kasčiūnas išdidžiai Tėvynės sąjungą pavadino skėtine partija. Klausytojas turėjo suprasti, kad taip partija, kuri kaip vienos rankos išskleisti pirštai, simbolizuoja kitokių pažiūrų kryptis. Šie pirštai skėčio principu dengia margą elektoratą, kuris jau kaip užhipnotizuotas nepastebi vertybinių nesutapimų tarp partijos narių ir išganingai besiviliantis, kad ne viskas dar prarasta. Šis elektoratas vis dar negalėji patikėti savo akimis, kad partija jau senai nebegina valstybės ir tautos interesų, o jie pats yra vyniojami aplink pirštą. Žmogiškai man jų gaila. Juk jie yra išduoti tų, kuriais tikėjo. Tik dar to nesupranta.
Tačiau viename dalyke aš sutinku su L. Kasčiūnu. Tai su skėtinės partijos pavadinimu. Tik prasmę jai suteikčiau kitokią. Iš tikro ji todėl ir yra skėtinė partija, nes L. Kasčiūnas laikydamas skėtį, pridengia valstybę žlugdančią partiją, nuo ištikimo elektorato pykčio ir suteikia jam nepamatuotos vilties, bei leidžia dar kurį laiką išlikti iliuzijų pasaulyje ir leidžiasi būti apgautais.
Kiek dar ilgai rinkėjas nematys šios optinės apgaulės? Skėtį laikančios L. Kaščiūno rankos, virš Judo darbus atliekančių partiečių. Gal šis balsavimas taps atkaitos tašku?