Valdžios planai primesti šaliai karantiną žlunga.
Ir žlunga per ilgą liežuvį. Iš pradžių I. Šimonytė neatsargiai „pririšo“ karantiną prie 215 užimtų lovų reanimacijoje, vėliau A. Dulkys optimistiškai pakėlė kartelę iki 240 lovų.
Matyt galvojo, kad Omicron padės. Deja… užimtų lovų skaičius nuo 120 gruodžio 22 dieną nukrito iki 93 lovų šiandien.
Tendencijos akivaizdžios. Ir apskritai, po paskutinių pandemijos valdymo sprendimų visuomenei daugėja klausimų nei atsakymų.
Ar būtina skiepyti vaikus? Ar reikalingas GP? Kas po skiepo vyksta su antikūniais? Tik neseniai skelbę, jog skiepijamės tam, kad kraujyje susidarytų reikiamas antikūnių kiekis, rimtais veidais kalbėje apie jų kiekį, vadinamieji duomenų mokslininkai ir valdžia ėmė prieštarauti patys sau, skelbdami, kad antikūnių kriterijus nebesvarbu. Tai kam tada skiepijamės? Regis, skiepas reikalingas sau pačiam arba tam, kad būtų galima raportuoti apie įvykdytus vakcinacijos planus.
Koks tikslas skiepytis, jei ministras pats tvirtina, kad Omicron nesirenka, ar tu paskiepytas, ar neskiepytas?
Kuo toliau, tuo aiškiau matyti, jog pandemijos valdymas ir mokslas yra du vienas kitam prieštaraujantys dalykai. Kiek dar ilgai medicinos mokslo žmonės aukos savo reputaciją aptarnaudami politikos nevykėlius?