Linas Karpavičius. Lietuvos elito spindesys ir skurdas

Ar jūs ilgitės sovietmečio? O gal pirmyn į praeitį?

Žinau, kad daug žmonių Lietuvoje idealizjuoja sovietmetį. Pagal juos reikia suprasti, kad tada tai buvo tikrai geri laikai. Na, reikėjo truputį pertvarkyti sistemą ir viskas būtų ėjesi kaip iš pypkės. Ką ir skelbė M. Gorbačiovas. Socializmas su žmogišku veidu. Kainos sovietinės, o atlyginimai vakarietiški. Daug kas naiviai ir dabar galvoja, kad sovietija tai buvo socialinio teisingumo sistema, kuri, jei gerai pagalvojus, buvo visai gera.

Deja, turiu jums dvi žinias. Vieną blogą o kitą gerą. Pradėsiu nuo blogos. O ji tokia, kad sovietinė sistema tai yra ta pati žmonių pavergimo sistema, kurią jau seniai propagavo ir plėtojo eilė Vakarų filosofų (Marksas, Engelsas, Froidas, Markusee ir kiti). Visuomenėje panaikinama bet kokia privati nuosavybė, visuomenė suskaldoma į dvi grupes, kastas: nomenklatūrą ir liaudį. Nomenklatūra naudojasi viskuo kas yra visų sukurta, liaudžiai užtikrinamas „padorus” išgyvenimas. Suprantama, „padorus” išgyvenimas neturi brangiai kainuoti. Todėl, kuo pigesnis šios vergų minios išlaikymas, tuo geriau.

Antra žinia „gera” – mes einame pirmyn į praeitį. Komunistinė sistema grįžta su nauju užsidegimu ir tuoj gausime naudingą pasiūlymą gyventi komunistiniame rojuje. Suprantama pirmiau reikia paruošti tam žmones. O žmones paruošti reikia taip, kad jie nebesikabintų į praeitį, neieškotų ten iškilių ir gerbtinų dalykų, falsifikuoti ir tendencingai nupiešti įvykius ir priversti žmones bodėtis tuo kas gali juos suvienyti pasipriešinimui. O tai yra mūsų garbinga istorija, religija, kalba, gyvenama teritorija.

A. Sniečkus dabar pragare kreivai šypsosi. Istorijos ratas apsisuko ir pasirodo jis ir jo laikmečio istoriografai buvo teisūs? Tarpukario Lietuva buvo istorinė klaida ir nesusipratimas? Taip, iš komunistinio požiūrio taško žiūrint tai buvo klaikus nesusipratimas ir klaida. Buržuazinis nacionalizmas – toks terminas buvo sugalvotas sovietmečiu apibūdinant tarpukario Lietuvą. Juk žmonėms buvo išdalinta žemė. Žmonės į savo rankas gavo gamybos priemonę. O tai ir yra tikrasis žmonių išlaisvinimas. Kūrėsi laisvi ir nepriklausomi žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurie galėjo išlaikyti savo šeimas ir išleisti į mokslus savo vaikus. Buvo padėtas pamatas laisvų piliečių visuomenės susiformavimui.

Projektas „demokratija“ eina į pabaigą?

Atrodo, kad globalistai ir už jų stovintys „pasaulio architektai“ stoja į „paskutinį ir lemiamą mūšį“, ketindami pajungti jiems visą žmoniją – visiškai ir amžiams…

Nuolatos vykstantys Pasaulio Ekonomikos Forumo renginiai Davose (Šveicarija) tai paliudija. Koks iš tikrųjų yra globalistų jau pradėtas totalinio pasaulio pertvarkymo veiksmų planas, kuriam covidas tapo tik sėkminga priežastimi? Šiame renginyje dalyvauja tokie įtakingi asmenys kaip Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariai, JT generalinis sekretorius, TVF vadovybė, didžiausių transnacionalinių korporacijų vadovai, žinomi politikai ir kt. rodo, kad viskas daugiau nei rimta.

Pasaulis, kurį jie nori sukurti, yra labai paprastas.

Pasaulinį finansinį kapitalizmą, gyvenantį paskutinius savo metus, turėtų pakeisti itin supaprastinta socialinė struktūra, kurioje transnacionalinės korporacijos (TNK) ir jų savininkai taptų visko savininkais, turėdami visą galią ir teises. Nacionalinės valstybės, suverenitetai, religijos, kultūros liks praeityje – pasaulis taps viena korporacija su pavieniais savininkais, kurie rūpinsis savo „tarnybiniais žmonėmis“, žinoma – pastaruosius visiškai kontroliuojant ir visapusiškai disponuojant jų likimais.

Tai yra mums, kaip „ateities vizija“ siūlomas pasaulinis vergvaldžiams priklausantis dvaras, už kurio tvoros bus palikti skurdui ir organizuotam išnykimui pasmerkti „barbarai“ – kiti žmonės, kurie net nebus pakviesti į šią, „naujųjų žmonių“ kategoriją. Visa tai, žinoma, bus daroma su gražiais šūkiais apie „žmonijos pastangų sujungimą kovojant su naujais iššūkiais“. Ar tai neprimena mums sovietinės sistemos ir tų komunistinių lozungų, kurie žadėjo mums tą patį?

Koks laukia likimas kiekvieno iš mūsų pagal šią planuojamą ateitį? Tai kryptingas į būsimą „elitą“ neįtrauktų Homo sapiens transformacijos į iš esmės naują žmonių rūšį – „tarnybinį žmogų“, t.y. paveldimas „tarnybas” ir „specialybes” turintys, siaurai specializuoti ir kvaili „šeimininkų“ valios vykdytojai.

„Tarnybinis žmogus“ turi turėti minimalias, labai specializuotų, ribotų atliekamų funkcijų, žinias. Jo savimonė turi būti žema, padaranti neįmanomą bet kokią maišto galimybę. Jo veiksmus, elgesį ir dauginimąsi turi griežtai kontroliuoti „šeimininkas“. Jo gyvenimas neturi būti našta šeimininkui ir būti pelningas. Kitaip sakant „tarnybinio žmogaus” išlaikymas turi būti pigus. Jokiu būdu jo negalima maitinti jautienos steikais, avienos šonkauliais ar kiaulienos dešrelėmis. Geriausiai tam tinka gyviai, kuriuos galima auginti vertikaliose fermose (habuose) šalia šių „vergų” gyvenamų zonų. Jiems turi būti skirtas pats pigiausias maistas, primityvi medicina, primityvios pramogos ir minimalus „kultūrinis” gyvenimas.

Tuo pačiu metu „elitas“ ir jų atžalos mėgausis visais pažangos laimėjimais, augs intelektualiai, ilgai gyvens ir vis labiau tols nuo „plebėjų” – „tarnybinių žmonių“, sudarydami su juo du skirtingus porūšius žmonių populiacijoje.

Kokiu būdu į tai einama?

Visomis priemonėmis naikinama pagrindinių vertybių ir moralės principų sistema, įtvirtinta kultūriniame žmonijos kodekse, kurią pakeičia alternatyvūs „universalūs“ surogatai.

„Individo laisvė“ suabsoliutinama visose srityse (vaikas aukščiau už tėvus, individas aukščiau už visuomenę, visuomenė aukščiau už valstybę), griaunant valstybės autoritetą, kuri vienintelė gali užtikrinti visuomenės ir vertybių apsaugą, palaikant pusiausvyrą tarp žmogaus teisių ir laisvių.

Visais būdais skatinamas gimstamumo mažėjimas, pasitelkiant LGBT propagandą, „vaikų neturėjimo” judėjimą, abortų skatinimą, „šeimos planavimą” ir kt.

Pastebėkime, kad visa tai buvo sąmoningai ir seniai pasauliui ruošiama lemtis, kurioje įsigalės nauja totalinio dominavimo formą, kuri dabartinę „pinigų valdžią“ turėtų pakeisti absoliučių savininkų valdžia per vieningus skaitmeninius pinigus (CBDC).

Pažiūrėkime į viską naujai.

Kaip tai paveiks ir veikia mūsų Tėvynę Lietuvą ir jos sunaikinimą panaudojant tam mūsų „elitą”. Taigi, ar jie laikosi šio plano, ar jam prieštarauja?

Dauguma yra vadinamieji „naudingi idiotai“, kuriuos gyvenime veda vien savanaudiškumo jausmas, per kurį juos lengvai nukreipia ir naudoja globalistai – kaip, žinoma, šiuo metu jie yra pelninga „panaudojama medžiaga“.

Štai tik keli pavyzdžiai, kaip valdantieji jau iš esmės įgyvendina K. Schwabo „pasaulinio pertvarkymo“ planą. Visų pirma, tokie veiksmai apima beprotiškus ir pražūtingus ekonomikai suvaržymus, kvailas taisykles, naujus mokesčius, bereikalingą lėšų švaistymą (suprantama nenuskriaudžiant savęs), gatvių siaurinimus ruošiant jas mažiems elektromobiliams, stebėjimo kamerų sistemų sukūrimą, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų „optimizavimą”, medicinos paslaugų prastinimą, naujausių išmaniųjų technologijų įgalinančių 24 valandas per parą stebėti žmonių operacijas ir veiklą įdiegimas, informacijos apie kiekvieną žmogų rinkimo įteisinimas ir t.t. ir panašiai. Visa tai yra neatsiejama visos planetos „tarnybinių žmonių bandos” kūrimo technologijos dalis, kuri tapo įmanoma jau dabar.

K. Schwabas atvirai rašo savo knygoje, kad vakar žmonės, kurie dar taip vertino savo teises, bet dėl mirties baimės, kuri jiems buvo įkalta į pasąmonę, šiandien noriai sutiks kad visiškai būtų sukontroliuotas kiekvienas jų žingsnis. Suprantama, kad viskas diegiama po „saugumo, gerumo, tvarumo ir įtraukumo” vėliava ir iš didelės meilės bei rūpinimosi žmonijos ateitimi.

Smulkaus verslo bei vidurinės klasės žlugdymas yra akivaizdus pasiruošimas revoliucijoms. Nes, priešingai paplitusiai klaidingai nuomonei, „revoliucinė klasė“ pirmiausia yra ne tie, kurie yra socialiniame dugne (tokio žmogaus mintys yra ne tiek apie teisingumo atkūrimą, kiek apie tai, ką rytoj valgyti), o tie, kurie dar visai neseniai gana gerai dar maitinosi, o šiandien staiga to neteks. Būtent jie bus tas avangardas, kurie priešinsis „pokyčiams“.

Šis žaidimas globalioms jėgoms yra be pralaimėjimo. Net nesvarbu kas bus valdžioje po rinkimų. Nauji „alkani vilkai” atėję į valdžią gaus tokį pasiūlymą, kuriam negalės atsispirti. Vienus „naudingus idiotus” pakeis kiti, dar didesni „naudingi idiotai”. Vertybinio stuburo ir noro pasiaukoti neturinčių, tarnauti pasaulio architektams pasirengusių yra minios. Lipa vieni per kitus, kabinasi į valdžios olimpą nagais ir kanopomis, nes vietų skaičius prie „vaišių stalo” ribotas.

Šie visi „naudingi idiotai” tikisi, kad procesui užsibaigus naujieji pasaulio šeimininkai jiems bus numatę padorią vietelę prie jų kojų. Jie labai apsirinka. Jie bus paaukoti, kaip paaukoti bus visi laisvi laisvos šalies piliečiai. Kitaip sakant, kai „mauras” atliks savo darbą jis bus atiduotas minios sudraskymui. Todėl vienintelis šiandien išsigelbėjimas tiek „elitui”, tiek paprastiems piliečiams yra būti kartu ir laikytis išvien. Tokiu atveju bent jau nebūsite sudraskyti savų.

Ir senieji ir naujieji „naudingi idiotai” bet kokiu atveju liks „už borto”. Dirbtinis intelektas ir naujausios technologijos pirmiausiai sumažins „naujojo vidurinio” sluoksnio poreikį į kurį ir taikosi šis „elitas”.

Kai galutinai šių idiotų valdžia praras bet kokį autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą, per „tautos atstovų” valdžią bus įgyvendintas valstybės „atsisakymo“ mechanizmas. Tai yra JT, vietoj oficialių pasaulio valstybių atstovų visas savo struktūras sudarys iš „tautos atstovų“ (tarkime po formalaus „balsavimo internetu”), kuriuos iki to momento bus išpopuliarinę socialiniai tinklai ir žiniasklaida. Šurikai, minedai ir kiti, kurie gavę didelius įgaliojimus bus ištikimi ir lojalūs. Be to tam tikra prasme teisėti. Juk tauta internetu už juos nubalsavo.

O tada liks tik vienas žingsnis iki visiško („tautų atstovų” vardu), bet kokio valstybingumo apskritai, panaikinimo. Visą valdžią perduodant „virtualioms valstybėms”. Tikrieji jų savininkai (ką svarbu suprasti!), žinoma, bus ne įvairūs „naudingi idiotai” ir „liokajai”, o tie patys ponai ir ponios, kuriems K. Schwabas pristato savo naujojo pasaulio kūrimo planus Davose.

Didžiausią sumišimą šioje situacijoje sveiko proto požiūriu sukelia daugumos Lietuvos „elito“ elgesys, kurį, matyt, sudaro besąlygiškai gudrūs ir beprotiškai praktiški žmonės, bet kartu jie yra visiški idiotai: nemoka „skaičiuoti variantų“ ir pastebėti tendencijų.

Šiandien absoliučios daugumos jų veiksmai aiškiai padeda įgyvendinti globalistų planą, su kuriais mūsų „elitas“ jaučia savotišką „klasinę vienybę“. Jie nebijo daugumos pasaulio žmonijos (įskaitant ir savo žmones) pavertimo „tarnybiniais žmonėmis“, nes jie, tikisi perimti kaip dovaną, už „ištikimų varovų” vaidmenį, garbingą vietą naujajame „elite”. Jie galvoja, kad jų dabartinė padėtis, sukauptas turtas ir pinigai jiems suteiks kažkokių privilegijų. Naujajame pasaulyje jų turto kaina bus lygi Lego kaladėlių kainai, o sukaupti pinigai turės mažiau vertės nei saldainių popierėliai.

Tačiau, kaip sakoma viltis miršta paskutinė. Į paveldimą „elitą“ patenka griežtai tik aiškiai apibrėžti klanai, kurie yra atitinkamų uždarų organizacijų nariai – „svetimieji“ ten nebus įleidžiami. Net ir verslo atstovai bus priversti, vienaip ar kitaip, savo verslus perleisti stambesnėms pasaulio korporacijoms. Kalbant apie pinigus kaip ateities garantiją, tai daugiau nei juokinga. Pinigų kaupimas nebetenka prasmės.

Suprantama, kad mūsų „elitas” dar pasaulio architektams reikalingas. Kas jei ne maldeikiai ir landsbergiai padės užbaigti sudoroti Lietuvos valstybės projektą. Todėl kol kas jiems, įtakingi tarpininkai spaudžia ranką ir užtikrina jų padorią egzistenciją. Tačiau ateitis jų ta pati – jie bus atiduoti įsiutusiai miniai sudraskyti.

Jei šių „geopolitikos gigantų” viltys užimti bent kiek padoresnę vietą ateinančioje kastų visuomenėje dar galima laikyti kažkiek pamatuotomis, tai visokių ekspertų, politologų, teisininkų, analitikų, duomenų mokslininkų, „žurnalistų” ir kitų „propagandos fronto” darbuotojų viltys suduš kaip šampano taurė išslydusi iš drebančių alkoholiko rankų po daugiadienio užgėrimo.

Galiu visus pradžiuginti tik viena gera žinia, kad šitiems veikėjams, kiekvienas iš mūsų turės galimybę „padėkoti”. Jie bus apgyvendinti šalia esančioje gyvenamojoje zonoje, vakarų geto, dešiniojo bokso vienoje iš gyvenamųjų patalpų.

Ne kartą ir ne du, ne vienas protingas žmogus perspėjo, kad artėja pasaulinė „konfiskavimo reforma“. Suprantama, kad globalistai neabejotinai kurs savo „ateities pasaulį“ kieno nors kito sąskaita. Būtent dėl ​​didžiausio visų laikų piniginių indėlių ir turto nusavinimo, visų tų, kurie neįtraukti į „išrinktuosius“ laukia vienodas likimas. Nacionalinio „elito” nebus pasigailėta.

Juokingiausia, kad tokiam konfiskavimui džiaugsmingai pritars visų pasaulio tautų plebėjai, kurie iki to laiko dėl rinkos ekonomikos „grimasų” bus netekę savo didumos turto ir pajamų ir stovės su išmaldai ištiesta ranka. Bus populiariai aiškinama, kad tai daroma vardan „aukštesniojo teisingumo“, kad kovojama su akivaizdžiai neperspektyviu finansiniu kapitalizmu, pertvarkant visuomenės gyvenimą kažkuo labiau socialiniu. Daug apkvailintų žmonių visame pasaulyje pritars perėjimui prie „didesnio socialumo“!

Nesuvokdami, kad šis „didelis socialumas“ yra ne kas kita, kaip būsimų šeimininkų rūpestis savo būsimais vergais („tarnybiniais žmonėmis“), kuriais, kaip planuoja globalistai, žmonija mielai sutiks tapti, kad nemirtų nuo epidemijų ir bado. Kurie be abejo mus ištiks.

O ką aš galiu pakeisti?

Mėgstamiausias klausimas, bandantis save pateisinanti iš lūpų tų, kurie net vardan savo vaikų ateities negali atitraukti akių nuo televizoriaus, o užpakalio – nuo ​​sofos. Ką mes galime padaryti?! Praktiškai neturėdami jokios įtakos dabartinės politinės sistemos sprendimų priėmimui. Užspausti mokesčių, kasdienio išgyvenimo sunkumų ir įžūlių biurokratų savivalės. Įklimpę į kasdienę kovą dėl išlikimo, kurią, retkarčiais pralaimime.

Tikiuosi, galime. Bet koks pasipriešinimas visuotiniam blogiui prasideda iš vidaus – nuo ​​žmogaus savimonės, nuo pasirengimo priešintis, kad ir kas būtų. Kalbama ne apie tai, kad griebti vėliavą ar šakes ir bėgti prie Seimo. Pirmiausia priimant sprendimą savyje – ar tam pasipriešinsi, ar esi pasiruošęs tapti „tarnybiniu žmogumi“ už maisto davinį, vandens stiklinę ir vakcinos dozę.

Vakarėlių ir linksmybių laikas baigėsi. Gyvenimas suteikė mums visiems dovaną – nuveikti kažką prasmingo. Tavo valanda išmušė. Atėjo laikas pasirinkti pusę.