Taip, turime haubicas, turime bokserius, kurie nešaudo, turime uniformuotus žmones, turime šaulius, kurie nežino kur jų ginklas o ginklas nežino kur jo šoviniai. Bet ir tai dar būtų pusė bėdos. Lietuvoje neįmanomas pasipriešinimas invazijai visai dėl kitos priežasties.
Taip jau nutiko, kad rugpjūčio mėnesį teko pakeliauti po Aukštaitijos kaimus ir miestelius. Molėtų, Širvintų, Ukmergės, Utenos, Anykščių rajonai.
Važiuoju pro pasėlius, pro kažkada buvusias ganyklas, kuriose vakarais mykdavo karvutės ir moterys skalambydavo milžtuvėmis. Laukai tušti. Tik bekraštės javų jūros tyvuliuoja ten, kur kažkada ganėsi mūsų maitintojos – žalmargės.
Kur kaime gali sužinoti visas naujienas, nutikimus ir kaimo godas. Tik kaimo parduotuvėje. Kaip tik kaimo parduotuvė, taip ir stoju.
Ar dar augina kas kaime kiaules? Atsakymas – ne. Kiaulių maras siautė liepė visas išskersti. Ar dar augina žmonės karves? Vienetai. Juk siautė kempinligė. Pamenat. Net vištas laiko ne visi. O ką ūkininkai? Ūkininkai augina vien javus ir patys maistą perka parduotuvėje.
Mūsų šalis nebepajėgi pasipriešinti invazijai nes neturi pasipriešinimui taip reikalingos maisto bazės, kurią sudaro smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Pokario partizanai todėl ir priešinosi taip ilgai, nes turėjo kas juos maitina. Viena svarbiausių trėmimų priežasčių ir buvo ta, kad norėta sutraukyti partizanų maitinimo grandinę.
O dabar nebereikėjo ir trėmimų. Žmones atpratino ūkiškai gyventi išmokomis. Pamenu kaip tėvukui siūlė išmokas, kad neaugintų karvių. Užsirūkė, galvojo tada jis, galvojo ir pasakė, kad taip negali būti. Negali valstybė remti ūkio sunaikinimą. Valstybė turi skatinti gamybą o ne atvirkščiai. Nepamiršiu jo tada ištartų žodžių – kažkas su valstybe negerai.
Kiek galėtų išsilaikyti pasipriešinimas jei šiandieninis kaimas nebegamina maisto? Savaitė, dvi. Viskas. Šalis yra nugalėta jau iki invazijos. Visa maisto gamyba sukoncentruota keliasdešimtyje stambių ūkių ir kompleksų. Priešui tereikia užimti prekybos centrus.
Pasipriešinimo doktrinos eskalavims tokiomis sąlygomis tėra didžiulė iliuzija žmonių nuraminimui ir pinigų plovykla.
Kas tai padarė, paklausite? Visos iki šiol buvusios valdžios. Jos visos veikė prieš Lietuvą. Neišskiriant dabartinės ir buvusių karbausko latifundininkų, kurios žlugdė ir žlugdo paskutinius smulkiuosius ūkius. Kitus jau anksčiau atpratino dirbti ir sudarė sąlygas parduotuvėje pigiai nusipirkti importuoto šlamšto, kuriuo vadinti maistu net liežuvis neapsiverčia.
Ana dieną turguje sutikau žmogelį pas kurį pirkdavau naminę kiaulieną.
Klausiu – Ar dar auginsi?
Krapšto žmogus galvą, galvoją – O pirksi?
– Pirksiu – atsakau.
– Bet kg 6,50 €.
– Gerai – sakau – tu tik augink.
Taip aš remiu šalies maisto bazę ir neleidžiu jai išnykti.