Reikia pasakyti, kad visi buvome pakabinti ant žaliosios energijos ir tipo nepriklausomo apsirūpinimo elektra jauko. Kaip ir visą ką siūlo valdžia nemokamo arba su parama, tėra tik sūris spąstuose. Kurį laiką leis apturėti tam tikrą naudą, o kai tinkle žuvelių kiekis bus pakankamas nugręš ir ačiū nepasakys.
Visi tie elektros energijos kainų šuoliai, tik saulės jėgainių bumui sukelti, o vėliau, kai saulės jėgainės gamins daug energijos ir susidarys jos perprodukcija, elektra bus nusavinta už nulinę kainą.
Dar padėkosite, kad ne už minusinę. T.y. kad tik netektų primokėti, už tai, kad priima elektros perteklių į tinklą.
Panagrinėkime naująjį straipsnį: „Gaminančių vartotojų gretose – nerimas dėl neigiamos elektros kainos: tiekėjai sako, kad atsiskaitymas turės keistis“
Straipsnis ilgas ir jame verda diskusija, kuri suprantama, kad dar yra tik diskusija, bet mes jau žinome, kad tai kas šiandien oficiozuose yra pristatoma kaip diskusija, rytoj tampa karčia realybe. Visi overtono langų atidarymo principai jau mums iki skausmo pažįstami. Todėl, jei turite laiko pasiskaitykite patys, jei ne paskaitykite mano paruoštą straipsnio santrauką.
Straipsnio tema paskelbiama nuo pirmų eilučių: „Lietuvoje vis dažniau pasitaikanti neigiama elektros kaina biržoje privertė sunerimti kai kuriuos saulės elektrinių savininkus. Šie buitiniai gaminantys vartotojai svarsto, kas jų lauktų, jeigu pasikeistų atsiskaitymo schema. Ministerija tikina, kad to nebus, tačiau nepriklausomi tiekėjai sako, jog pokyčiai ilgainiui neišvengiami. Kai kurie užsimena apie radikalių sprendimų galimybę.
Liepą „Nord Pool“ biržos elektros kaina tam tikromis valandomis buvo nukritusi iki nulio ar minus 5,66 cento už kilovatvalandę (be PVM). Socialiniuose tinkluose žmonės ėmė diskutuoti, kad tokia padėtis būtų nepalanki gaminantiems vartotojams, jeigu atsiskaitymo už perduotą „pasaugojimui“ elektrą tvarka būtų pakeista iš „net metering“ (atsiskaitymo kilovatvalandėmis) į „net billing“ (eurais, esama rinkos kaina). Pastaroji schema vadinama ir grynuoju atsiskaitymu. Internete žmonės pareiškia, kad su grynuoju atsiskaitymu saulės elektrinė praranda prasmę arba ją gali tekti išjunginėti“.
Problema aiški. Vasarą, kada daugiausia prigaminama saulės energijos jos kaina nukrenta iki nulinės arba net minusinės, saulės energijos gamintojai perteklinę energiją patiekia į tinklą o žiemą susigrąžina iš tinklų. Suprantama atskaičius „pasaugojimo“ mokestį. Bet problema tame, kad žiemą elektros energijos kaina tai jau nebus nulinė arba minusinė.
Kas dengia skirtumą? Skirtumą dengia tarpininkas, tiekėjas ir mes, vartotojai. Kadangi elektros tiekimo rinka (mano nuomone), anksčiau ar vėliau, yra ruošiama perduoti kažkokiam dideliam tarptautiniam konsorciumui, sistema turi būti paruošta nusiurbti pinigus iš visų procese dalyvaujančių šalių. Tiek iš gamintojų, tiek iš vartotojų. Sukūrus perprodukciją elektros gamyboje tarpininkas įgauna nepamatuojamą svorį tiekimo grandinėje, tik prieš tai reikia „teisingai“ sutvarkyti užskaitymus. Sistemos pakeitimas iš „net metering“ į „net billing“ yra neišvengiamas, tik valdžia dar bijo gąsdinti tokiais planais, nes „bučiuje“ dar per mažai naivių „žuvelių“.
Saulės elektrinių savininkai tikisi, kad valdžia neišdrįs. (Viltis kvailių motina – sakoma). Jei valdžia vis tik išdrįstų, savininkai tai laikytų jų „teisėtų lūkesčių išdavyste“.
„Elektrines ant savo pastatų stogų arba savo sklypuose statėme ne tam, kad kitoms įmonėms uždirbtumėm pelną“, – komentuoja vienas savininkas. Bingo. Būtent tam ir statėte. Sveikinu. Pagaliau ateina suvokimas.
Energetikos ministerija ramina – esminių pokyčių nenumatoma. Tikite? Aš ne.
„Ministerija pabrėžia, kad grynojo atsiskaitymo modelio reglamentavimo svarstymas numatytas Seimo rudens sesijoje, todėl aukščiau minėti principai nėra galutiniai ir dar gali kisti“.
Nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna į klausimą, kaip apskritai vertina galimybę ir poreikį taikyti grynojo atsiskaitymo schemą ir buitiniams gaminantiems vartotojams, jis sakė, kad tai nėra lengvas sprendimas.
„Bet, manyčiau, kad jis anksčiau ar vėliau taps NEIŠVENGIAMAS (pažymėta mano). Dabartinis apskaitos modelis kilovatvalandėmis („net metering“) buvo aktualus pirminiame etape, kuomet rinka dar tik formavosi. Tačiau dabar, kai gaminančių vartotojų skaičius smarkiai išaugo, aiškiai matomas poreikis, o gal net būtinybė, pereiti į kitą etapą“.
Va taip. Kol „žuvelių“ tinkle buvo mažai, reikėjo masalo priviliojimui. Kai „žuvelių“ bus daug, bus galima žaidimo taisykles keisti.
„Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga teigia, kad neigiamos elektros kainos liudija elektros perteklių, kuris savo ruožtu reiškia nelanksčią gamybą arba netinkamą paklausos reakciją į kainą. „Kai kalbame apie gaminančius vartotojus ir dabar taikomą „net metering“ atsiskaitymo schemą (…), tai tokiems vartotojams nėra jokio skirtumo, kokios kainos formuojasi rinkoje, nes visas kainos balansavimo rizikas turi sugerti tiekėjas“, – sako M. Giga.
„Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė kalbėdama apie galimybę ir poreikį taikyti grynojo atsiskaitymo schemą buitiniams vartotojams, išsakė požiūrį, jog tai būtų teisingesnis sprendimas visų šalių atžvilgiu. „Mūsų vertinimu, laipsniškas perėjimas prie grynojo atsiskaitymo („net billing“) schemos būtų ne tik grįstas kitų Europos šalių praktika, bet ir teisingesnis tiek tiekėjų, tiek paprastų ir gaminančių vartotojų atžvilgiu“.
„Grynojo atsiskaitymo schema yra teisinga abiejų – tiek tiekėjo, tiek vartotojo atžvilgiu, nes tarpusavio atsiskaitymas vyksta pagal rinkos sąlygas“, – sako L. Beganskienė. „Elektrum Lietuva“ vadovas M. Giga svarsto, kad pokyčių atsiskaitymo schemose turės atsirasti.
„Manau, yra neišvengiama, kad rinka anksčiau ar vėliau pereis prie „net billing“ atsiskaitymo, nes gaminančių vartotojų skaičius tik auga – priešingu atveju tiekėjų nuostolį dengs visi likę vartotojai, kurie nėra gaminantys. Arba gali būti taip, kad tiekėjai atsisakys tiekti elektros energiją gaminantiems vartotojams, kurie dirba pagal „net metering“ schemą“, – sako M. Giga.
Atsinaujinančios energijos gamybos ir tiekimo rinka jau yra apraizgyta tokiomis taisyklėmis, kad vadinti ją liberalia ar rinkos žaidimo taisykles atitinkančia, net neapsiverčia liežuvis. Čia kertasi visų interesai. Smulkių gamintojų, stambių gamintojų, tiekėjų ir vartotojų. Energetikos ministerija bando atlikti reguliatoriaus vaidmenį ir sukuria begales taisyklių ir administracinių barjerų kurie šią sritį padaro tokią gremėzdišką ir nepaslankią, o taisykles nuolat besikeičiančiomis, kad paprastam žmogui geriausiai yra nieko nedaryti.
Turintis elektrinę žmogus priverstas gilintis į krūvas taisyklių, sekti jų kaitą, skaičiuoti savo elektrinės atsiperkamumą, nes niekada nežino kas gali pasikeisti vyriausybės klerkų galvose. Paprasčiau yra nesivelti į tokias aferas kaip namų elektrinė bendrame tinkle. Jei jau daryti, tai tik su mintimi turėti energijos kaupiklį ir galimybę bet kada atsijungti nuo tinklo, nes priešingu atveju galime sulaukti laikų kai teks dar primokėti už galimybę tiekti energiją į tinklą.
Ryškėja senus sovietinius laikus menanti išgyvenimo taisyklė, padėjusi žmonėms išgyventi sovietmetį – laimi tie, kas nieko nedaro ir nesivelia į valdžios sumanymus.
Nuoroda į straipsnį: https://www.delfi.lt/verslas/energetika/gaminanciu-vartotoju-gretose-nerimas-del-neigiamos-elektros-kainos-tiekejai-sako-kad-atsiskaitymas-tures-keistis-93984613