LRT.lt
Vaikštant Londono ar kitų didžiųjų Europos miestų gatvėmis jau dabar pro akis neprasprūsta naujovė – populiariose vietose važiuojamąsias dalis nuo pėsčiųjų zonų skiria didžiuliai barjerai. Jų paskirtis aiški – neleisti įvykti teroro aktui, kuriam panaudojama transporto priemonė.
Nepaisant to, praėjusią savaitę ir vėl liejosi kraujas. Ispanijos Barselonos miesto gatvėje mirtį siejęs teroristų furgonas pražudė trylika žmonių, dar dešimtys – sužeista. Iš viso nukentėjo net 34 tautybių žmonės, tad poveikis buvo milžiniškas visame pasaulyje. Kaltę už tai prisiėmė „Islamo valstybė“, kurios skleidžiama neapykantos ideologija išlieka milžiniška grėsme.
Tai buvo jau septintasis su transporto priemonėmis tiesiogiai susijęs išpuolis Europoje per pastaruosius metus. Ir, deja, veikiausiai ne paskutinis. Žvelgiant į penkerių metų laikotarpį, teroristų taikinyje dažniausiai atsidurdavo Jungtinė Karalystė, gerokai lenkianti Prancūziją ir Vokietiją. Bet potencialiai teroristų taikinyje gali būti bet kuris didesnis Europos miestas. Net nebūtinai vakarinėje pusėje.
Tad naivu tikėtis, kad pakaks betoninių barjerų – kad ir kokie jie reikalingi, kiekvienos gatvės tokiu būdu apsaugoti nepavyks. Juo labiau, kad drastiškos priemonės priverstų keisti europietišką gyvenimo būdą bei taip pademonstruotų, jog teroristai pasiekia vieną svarbiausių savo tikslų – įbauginti. Tad ar yra būdų įveikti terorizmą, kuris Europoje jau tapo nieko nebestebinančia norma?
Visų pirma, turime pripažinti, jog teisėsaugos struktūros nėra beviltiškos ir gausybei išpuolių sėkmingai užkerta kelią. Vien pernai tokiu būdu išvengta devyniasdešimties kruvinų atakų, daugelis kurių siejami su islamo radikalais. Tačiau teroristai adaptuojasi, ir transporto priemonių panaudojimas yra to pavyzdys. Išsinuomoti arba pavogti furgoną bei paversti jį žudymo mašina yra gerokai lengviau, nei užgrobti lėktuvą arba išvengti būti sučiuptam su sprogmenimis. Todėl „Islamo valstybės“ džihadistai ne kartą ragino savo sekėjus ginklu paversti bet ką. Dėl to išauga kiekvieno europiečio vidinio budrumo svarba – bendruomenės, gebančios įvertinti pavojų, pastebėti keistai besielgiantį kaimyną ar prašalaitį, yra gerokai saugesnės.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.