Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Internete jau šmėkštelėjo užuomina, kad iš nacių konclagerio išgelbėtas Jonas Noreika-Generolas Vėtra yra ne tas Noreika, o kitas, visai kitas Noreika, atsieit, KGB bendradarbis, išdavęs per keliasdešimt pogrindininkų. Visai nejuokinga, jei bandytume pasigilinti, kaip pastaraisiais (ypač pastaraisiais) metais, palaikant valstybinėms struktūroms, niekinami mūsų didvyriai, iškraipoma istorija, į pašalius stumiama lietuvių kalba, menkinama tautos savigarba, naikinama gamta ir kultūros paveldas… Kas valdo šiuos procesus? Kas tautos ir valstybės priešams stovi už nugaros? Kam naudinga, kad iš viešojoje erdvėje vis lėčiau skamba žodžiai tauta, Lietuva ir lietuvybė, valstybės ir asmens garbė, pasiaukojimas, teisingumas, patriotizmas?..

Kodėl ir kaip?

Tai retoriniai klausimai. Vienareikšmių atsakymų nėra, juolab, kad faktus galima interpretuoti kaip nori, o žiniasklaida mielai pagarsins. Nekalbėsim apie kyšininkus, valstybės iždo vagis, nusipelniusius sukčius, korupciją, teismų priklausomybę, apie represinių struktūrų veiklą ar vadinamųjų rezonansinių bylų nutylėjimą, marinimą, nors ir tai yra Lietuva. Bandykim pasiaiškinti, kas mus stumia Lietuva nusivilti.

Puolimas prieš du didžiavyrius yra tiktai psichologinio karo elementai. Tokių puolimų prigimtį ganėtinai aiškiai ir plačiai savo knygose, straipsniuose ir interviu yra komentavęs buvęs KGB bendradarbis Jurijus Bezmenovas (Юрий Безменов). 1970 metais jis pabėgo į JAV, ten pasirašinėdamas Šumano pavarde (Tomas David Schuman) tapo žinomas kaip sovietinės propagandos bei dezinformacijos specialistas.

Nuo šios veiklos pradžios praėjo kone 50 metų, bet jo įžvalgos (pirmiausia liečiančios vadinamąją Rytų Europą) liko aktualios iki šiol. Žmogaus psichika greitai nesikeičia. Mūsų eros pradžioje užrašytos kiniškos stratagemos, Makiavelio patarimai viduramžiais, Gebelso propagandos principai XX a. tebelieka puikūs to nešvaraus psichologinio karo pavyzdžiai. Tačiau per tą laiką labai pasikeitė poveikio priemonės, o principai iš esmės išliko tie patys, tik kaip gerokai galingesni, agresyvesni ir sunkiau atpažįstami ginklai.

Psichologinis karas yra atviras ir legalus procesas, nesikertantantis su įstatymais. Kiekvienas jį gali matyti ir perprasti, jeigu tik nori ir aiškinasi. Taigi, remiantis KGB ekspertu, toliau parodomi psichologinio karo etapai su lietuviškomis variacijomis. Už jas atsakau aš:

Pirma stadija, demoralizacija per 15–20 metų. Tam reikia, kad

1) švietimo turinys būtų orientuotas į globalųjį pasaulį; menkinamos valstybės ir tautos nacionalinės vertybės; niveliuojamas žinių vertinimas; būtų didinamas atotrūkis tarp labiau ir mažiau pasiturinčių visuomenės sluoksnių galimybių, kitaip tariant, atsiranda švietimas turčiams ir švietimas skurdžiams. Rezultatas: ribotos visuotinio lavinimosi (vadinasi, ir kritiško mąstymo) galimybės bei nemokšiškumas.

2) medijos būtų monopolizuotos, turėtų didesnes galimybes manipuliacijai ir viešosios nuomonės diskreditavimui, mažiau – specializacijai; kad faktai, skatinantys analizuoti šalies ir pasaulio realybę, būtų konjunktūriškai atrenkami ir ribojami. Rezultatas: neišmanymas, trumparegiškumas, iškreipta realybė, kurioje niekas, nepaisant informacijos prieinamumo, negali prieiti loginių išvadų savigynos bei šalies apsaugos, šeimos ar bendruomenės gyvybingumo išlaikymo klausimais.

3) kultūroje įsigalėtų dirbtinių herojų kultas ir veidmainiškos elgsenos modeliai bei institucinio-žinybinio valdymo – ministerijų, komisijų, komitetų, fondų, tarybų ir pan. – sistema, ignoruojanti tautines-valstybines vertybes. Rezultatas: kultūros ir meno komercializavimas, ideologinė priklausomybė nuo „pinigingų“ reguliuotojų, bendras popsiškumas.

4) teisingumas ir tvarka remtųsi įstatymų gausa ir painumu. Rezultatas: įtikinimas, kad sistema užtikrina teisingumą.

5) visuomeniniai santykiai privalėtų remtis teisėmis, bet ne prievole ir įsipareigojimais. Rezultatas: nėra asmeninės atsakomybės.

6) tikėjimas asmens saugumu remtųsi stebėjimo kameromis, spec. tarnybomis, policija, ginkluotosiomis pajėgomis. Rezultatas: nuolatinis nesaugumo jausmas.

7) vidaus politika matytųsi kaip suskaidyta ir supriešinta. Rezultatas: visų susipriešinimas.

8) užsienio politika remtųsi nepatikimais partneriais. Rezultatas: nuolatinė izoliacijos grėsmė.

9) žmonių gyvenimas, šeima, bendruomenė būtų išblaškyti. Rezultatas: kiekvienas sau.

Šioje stadijoje dar išskiriamos sporto ir sveikatos (fizinės sveikatos silpninimas), atskirų visuomenės grupių santykiai (supjudymas), profsąjungų supriešinimas su visuomene, urbanizacijos stiprinimas, bažnyčios politizavimas ir kita.

Antra stadija, destabilizacija. Trukmė – nuo 2 iki 5 metų. Nieko ypatingo. Valstybės savigriova vyksta toliau. Stiprėja kova dėl valdžios, ir ta kova tampa savitiksle, t.y. kova už save, naudą sau, ne už bendrą valstybės reikalą. Be atsakomybės, be tiesos, nesibijant meluoti. Čia dera prisiminti anglų lordo Moemo (F.H. Maugham) žodžius, užrašytus dar 1941 m. ir nepraradusius savo vertės: plačiosios masės „dėl savo primityvaus paprastumo veikiau linkusios tapti didelio, o ne menko melo aukomis, nes dažnai jos pačios meluoja smulkmenas ir gėdintųsi imtis didelio melo. Joms niekada nė į galvą neateitų fabrikuoti kolosalius prasimanymus, ir jos net nedrįsta pagalvoti, kad kiti gali turėti įžūlumo taip nesąžiningai iškraipyti tiesą“.

Ekonomika žlunga, aktyvios grupuotės imasi įtakoti valstybinius procesus, bręsta minios valdžia ir atsiranda stiprios rankos poreikis.

Trečia stadija. Krizė nuo 2 iki 6 mėnesių. Šioje stadijoje „radikalai“ arba „tikrieji patriotai“, sąmoningieji „valstybės gelbėtojai“ arba nieko aiškiai nesuvokiantys agentai, arba psichologiškai-idėjiškai valdomos grupės turėtų staiga paimti valdžią. Jei ankstesnės stadijos buvo gerai vykdomos, didžioji visuomenės dalis bus visiškai pasimetusi, visai nesipriešins ir gal net sveikins tokius veiksmus.

Ketvirta stadija. Normalizacija. Šį žodį derėtų rašyti kabutėse, nes tai ironija. Kai 1968 m. Prahos gatvėmis ėmė važiuoti tankai, to meto visos Sovietų sąjungos kompartijos generalinis sekretorius L. Brežnevas padėtį pavadino normalizacija. Bezmenovas teigia, kad šioje stadijoje vėliau neutralizuojami (galimas daiktas ir fiziškai) tie, kieno rankomis diversija buvo įvykdyta.

Atsiranda proga mus išgelbėti. Kuri kaimynė atskubės pirmoji: Rusijai mes buvusios imperijos teisėta dalis; Lenkijai mes kaimynė, neteisėtai pasisavinusi lenkų Vilniaus kraštą (ši tema ir Lietuvos lenkų bendruomenės „asimiliacija“ bene 30 metų yra nuolatinė Lenkijos žiniasklaidos tema, formuojanti nedraugišką viešąją nuomonę); Baltarusija taip pat mielai pretenduotų į Vilnių, nes tai Lietuva yra tikroji Baltarusija, o Lietuvos kunigaikščiai, kaip sako vadinamosios Nacionalinės ekspedicijos vadovas A. Bumblauskas, buvo baltarusiai.

Kam naudinga?

Skaitytojas pats gali pats pažaisti vaizduote ir pabandyti nustatyti, kokioje stadijoje yra mūsų tėvynė. Optimistiškai manyčiau, kad palaipsniui artėjame į antrą psichologinio karo stadiją. Valstybės atkūtimo pradžioje buvo galima naiviai tikėti, kad visos klaidos yra mūsų godumo ir kvailumo padariniai. Psichologiniam karui sąlygos taip pat buvo idealios.

Paprastam kaimo ar miesto žmogui gali kilti visai naivių klausimų. Ir ne apie J. Noreiką ar K. Škirpą, nebent žmogelis suabejotų, kas kursto antisemitizmą: lietuviai ar žydai. Neabejotina, kad sinagogos uždarymas antisemitizmo pretekstu sukėlė pasaulinio masto antilietuviškumo bangą, nepaisant, kad nemaža dalis žydų bendruomenės nuo savo pirmininkės sprendimo atsiribojo. Gal ministras L. Linkevičius, įteikdamas bendruomenės pirmininkei aukščiausią URM-o apdovanojimą nežino, tačiau privalėjo žinoti, kad ponia yra dirbusi sovietmečio represinėse struktūrose. Tai jokia paslaptis.

* * *

Ir čia pat iškyla kitas klausimas: kodėl įstatymu įteisintas buvusių KGB agentų pavardžių slėpimas 75 metams? Juk tai palieka galimybę šantažuoti dalį seimūnų, valdininkų, kitų piliečių, turinčių galią keisti mūsų gyvenimą. Ar tiesa, kad didesnė dalis konservatorių partijos narių Atgimimo pradžioje buvo kompartijos ir komjaunimo nariai?

Iš buvusio LKP CK nario Algirdo Ferenso našlės prisiminimų:

„…prasidėjus Sąjūdžiui, Algirdas labai stebėdamasis klausėsi senų bendražygių naujų šnekų, netikėjo, kad žmogus, 50 metų minkytas vienaip, per mėnesį gali pakeist ideologiją ir net patį save. Tad klausėsi ir netikėjo tais, kurie padvelkus naujiems vėjams mikliai pasikeitė, prisitaikė ir… vėl mušėsi į krūtinę, prisiekinėdami kitiems stabams savo ištikimybę“.

* * *

Kodėl palyginti nedidelė Seimo narių dalis nuolat palaiko Lenkijos išlaikomą (palaikomą) Vilnijos partiją lenkiško raidyno, pavardžių rašymo, krašto tolesnio lenkinimo, taigi ir nupilietinimo, klausimais? Kodėl vienai mažiausių Seimo frakcijų pasiūlytos dviejų ministrų pozicijos vyriausybėje, kurių vienas, būdamas Varšuvoje grasino, kad gali ir Lietuvoje organizuoti Maidaną, jei nebus vykdomi vietos lenkų reikalavimai. Jis deda daug pastangų, kad lenkų mokyklų vaikai negalėtų kaip lygiaverčiai adaptuotis visuomenėje gerai mokėdami lietuvių kalbą. Atrodo, naujasis susisiekimo ministras, sprendžiant iš akcento ir žodyno ribotumo, lietuvių kalbai priešinosi nuo mažumės. Mūsų prezidentas, minimą kandidatą priimdamas prezidentūroje, pareiškė viliąsis, kad pradėjęs eiti pareigas J. Narkevičius labiau rūpinsis visos valstybės, o ne vien tautinės mažumos (t.y. lenkų bendrijos) reikalais. Tuo pačiu buvo tyliai parodyta abejonė ministro lojalumu. Apie gražiausią lenkų frakcijos atstovę kitoje ministerijoje sunku ką naujesnio pasakyti: lenkų „nutautinimo“ klausimu jos nuomonė atrodo tokia pat; įdomiau būtų, jeigu R. Tamašunienės dėka Vilniaus ar Šalčininkų rajonų teritorijos būtų tyliai padidintos keliais tūkstančiais hektarų: tereikia įteisinti kai kur jau seniai po kelis šimtus metrų tolyn nuo sostinės perkeltas rajonų ribų nuorodas. Trečiasis atstovas prie mūsų valdžios – buvęs tos pačios partijos narys V. Neverovičius – yra prezidento patarėjas.

Ak, sakysite, kokios nesąmonės! Tai tik psichologinio karo dėlionė, tarytum „Puzzle“ paveikslėliai. Kuriant sąmokslo teorijas, galima rizikuoti.

* * *

Realybė gana keista. Štai nauju Lietuvos istorijos instituto direktoriumi paskirtas Giedroico (ne Giedraičio!) forumo vadovas, vienas konferencijos Vilniaus rotušėje Pilsudskiui pagerbti organizatorių, aktyviai neigiantis Lietuvos partizanų nuopelnus. Taigi, takas rožėmis klotas: konferencija paskutinėmis 2017 m. dienomis su premjero sveikinimu jos dalyviams; 2018 m. vasaris – Seimo apdovanojimas už indėlį „atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei“, 2018 m. gruodis jis jau teigia „Delfyje“, jog „Seimo sprendimas partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą paskelbti šalies vadovu buvo nepagrįstas“, šiemet – jau instituto direktorius. Apie partizanų niekintoją M. Ivaškevičių nieko naujo nepasakysi: sparnus suteikė nacionalinė (!)premija už „drąsų literatūros žingsnį į teatrą“, nors tik knyga „Žali“ jam tampa „kūrybiniu paminklu“.

Atrodo, Lietuvoje greitai bus galima gauti premiją vien už pavadinimą. Pavyzdžiui: „Jonas Noreika, arba Kodėl 30 metų kolaboruojame su naciais?“ Už giliamintiškumą riebus pliusas ryšių su visuomene konsultantui L. Ulevičiui: „…ar savo neveiklumu mes visi netęsiam ir patys neprisidedam prie anų Holokausto nusikaltimų organizavimo? Juk būtent savo abejingumu ir neveikimu šiandien istorijos šalikelėje faktiškai dangstome ir slepiame (pajuodinta mano – LVM) žmogiškumą paneigiančių nusikaltimų vykdytojus“…

Skaitytoją turėtų paveikti raktiniai žodžiai: Noreika, kolaboravimas, naciai. Du paskutiniai žodžiai lipdomi prie „Noreika“, nors jo pavardė tekste toliau neminima. Tai tipiškas psichologinio karo šūvis. Vėliavos sušaudytos šampano kamščiais…

* * *

Kažkodėl niekas iš „holokausto plėtros“ aktyvistų neklausia: kam naudinga kurstyti žydų ir lietuvių nesutarimus?

* * *

Vytautas Landsbergis sako manantis, kad antisemitines nuotaikas ir susipriešinimą visuomenėje kursto savivaldybės ir asmeniniai mero R. Šimašiaus sprendimai panaikinti pagarbos ženklus antisemitizmu kaltinamiems Kaziui Škirpai bei Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Tačiau aktualesnis klausimas būtų: ar Vilniaus mero aktyvumas kartais nėra skatinamas jo netiesioginio (ar tiesioginio) dalyvavimo Garliavos istorijos atsitiktinumuose? Sunku patikėti, kad jis yra toks kvailas (nors gali būti visaip) ir visai nesigaudytų situacijoje. Tačiau lygiai taip pat galima tikėti, kad jį stumia kažkas, kas puikiai žino jo silpnąsias vietas. Tai galėtų būti chrestomatinis individo valdymo pavyzdys.

* * *

Per 25–30 demoralizavimo metų išaugo nauja karta. Demoralizuota asmenybė negali adekvačiai suvokti informacijos ir faktų. Realybė nebeturi reikšmės. Jai nėra poreikio faktus tirti, pažvelgti kritiškai. Tiesos rasti neįmanoma. Sąvokos „pažangu, humaniška, teisinga“ tampa plataus vartojimo preke, realybės pseudokopija. Šiandien už tai Lietuvoje mokama pareigomis, didesniu atlyginimu, premija ir šlove, veidu ekrane ir kvietimu į tokių pat sambūrį. Sustabdyti procesą gali nauja karta, išauginta atsakingais, mąstančiais valstybininkais, patriotais.

* * *

Tačiau ankstesnė karta jau užėmė vietas valstybės parteryje – Seime, teisėtvarkoje, Vyriausybėje, jėgos struktūrose, versle, žiniasklaidoje, švietimo sistemoje… Akivaizdu, kad be chirurginio įsikišimo niekas negali pasikeisti. Akivaizdu, reikalingi esminiai (iš esmės revoliuciniai) pokyčiai. Seimūnai, ketvirtį amžiaus trynę minkštas kėdes… Svyra rankos, trykšta ašara. Šalies piliečiai Seimu, Vyriausybe, kitomis valdžios struktūromis, partijomis pasitiki ne daugiau nei Daktaru Henyte. Jei pats Dievas paklaustų, ar tu laikaisi Seimo nario priesaikos, neabejoju, kad atsakymų „taip“ būtų daugiau nei salėje užimtų vietų. Tikriausiai dauguma sutiktų, jei minimalaus atlyginimo dydžio rentą gautų kiekvienas to pageidaujantis seimūnas tol, kol susirastų darbą ir išeitų kur nors toli, toli, toli…

* * *

Ne viskas prarasta. Pirmasis žingsnis: sakykime tiesą į akis, nesižvalgykim strateginių partnerių, liaukimės lygintis, kurioje eurolenktynių vietoje esame, kokiu numeriu ar menku numerėliu sieksime finišą. Valstybė matuotina skurdžiausio piliečio dvasiniu ir materialiniu gyvenimo lygiu. Ir gyvenime, ir politikoje, ir gramatikoje menko kirčio vieta gali pakeisti visą prasmę. Ilgalaikis susitarimas įmanomas tarp sąžiningai siekiančių bendro tikslo, kalbančių aiškia, suprantama kalba ir vienodai suprantamomis sąvokomis. Kitaip liūdnas tai būtų juokas:

– Žiūrėk, žiūrėk, numirĖlį neša!
– Kokį dar numirĖlį?
– Ai, čia ne tas numirĖlis, kur rūbinėj su visais. Čia tas, kur lAvonas!

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
16 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Dzeikas

Visa sita rasyba pritraukta prie faktu. T.y. faktai yra, neneigiu.Pats autorius raso beje beasmeniskai, na tipo „daroMA”. O kas , kokiu budu – paliekama kaip geram detektyve detektuoti patiems neikyriai uzvedant skaitytojus ant kazkokiu nezinomu „jie”, t.y. ne „mes”. O tuo tarpu nenorima panagrineti nuo ko prasidejo. Leiskite primint: prasidejo nuo nezabotu vagysciu, turtejimo vagiant be jokiu skrupulu ir teikiant grynai lietuviskus savo idiotizmu istatymus(primint apie nekilnojamo turto kilnojima kuriuo galejo spet pasinaudot tik teritorijos „vierchai” nes jis veike trumpai (paskutinei kiaulei papas prie siknos). Kokiame fone? Nezaboto patriotizmo,anarchijos(ne laisves) ir korupcijos fone. Ir bendra visuomenes nuotaika TUO METU , t.y. 90-uju pradzioj buvo dzyn kad vagia(reiksminga, daug sakanti smulkmena – svarbu kad ir mums leistu vogt), dzyn kad meluoja… Skaityti daugiau »

Raigerdas

Be abejonės, kad tai labai stiprus gerbiamo Lino V. Medelio straipsnis. Todėl man iš karto kilo klausimas: kodėl šiuo klausimu apie piliečių demoralizavimą nėra jokios analizės nei iš Vyriausybės pusės, nei iš VSD, nei iš Seimo, nei iš Prezidentūros? O kodėl nėra iš LRT pusės? Todėl, kad LRT dalyvauja daugiau nei 50% savo laidų šitame demoralizacijos procese. Kada jis prasidėjo? Manau nuo to momento, kai buvo numarintas Sąjūdis ir Sąjūdį pakeitė viena partija. Kodėl? Reikėjo pradėti dalintis valstybinį turtą. O Sąjūdis tokiose dalybose dalyvauti negali. O pasinaudojus Sąjūdžio vardu ir mosuojant Sąjūdžio idėjomis, galima buvo pradėti prichvatizaciją. Nežinau tiksliai, bet yra tokių teiginių, kad kiniečiai neprivatizavo valstybinio turto. Taigi, demoralizacija prasidėjo nuo to momento, kai Sąjūdis, pakėlęs visuomenę į kovą… Skaityti daugiau »

Komunistui Dzeikui

Nepersistenkit, tovariščiau, nebūkit Leninu ir neorganizuokit čia proletariato revoliucijos. Tokie teiginiai kaip „patriotas vagis” savaime idiotiškas ir pats sau prieštaraujantis. Didieji vagys ir prichvatizatoriai buvo kailį išvertusi partinė nomenklatūra, būvę įmonių, ūkių direktoriai ir kita buvusi grietinėlė. Kaip ir Putinas yra teigęs, kad buvusių nebūna. Būkit ramus, nė vienas, kuris pats asmeniškai dalyvavo sausio 13-osios įvykiuose, ar kitur neginkluoti stovėjo prieš tankus, omonininkų automatus, atėję iš gatvės nė vienos gamyklos neprichvatizavo. Jūsų minimi prichvatozatoriai „patriotai vagys” tokius įvykius geriausiu atveju kur nors saugioje vietoje per televizorių žiūrėjo. Klokit atvirai tų „patriotų” pavardes ir ką jie pavogė, ir tada diskutuokim, antraip geriau savo marksistinius lozungus pasilaikykit sau ar siųskit kur nors prie Razlyvo :))))

Almantas

Autorius raso,kad demoralizacija paastrejo paskutiniais 6-8 metais.Paskutinius 10 metu Lietuvos prezidente buvo buvusiKGB darbuotoja Dlia Grybauskaite.Koki laipsni ji turejo majoro ar leitenanto neaisku,bet ji LYDEDAVO turistus i uzsieni ir tai nepaneigiamas faktas,kad kiekvienoje turistu grupeje budavo vienas KGB darbuotojas,kuris stebedavo grupe ir paskui rasydavo ataskaitas KGB vadovybei.Paskelbus Lietuvos nepriklausomybe D.Grybauskaite pasiliko su Burokeviciumi Jermolaviciumi,Ivanovu ir kitais Lietuvos isdavikais.Kai kiti buvo teisiami ir sedejo kalejime D.Grybauskaite istrauke is ten Lietuvos Komunistu partijos pirmasis sekretorius Algirdas-Mykolas.Taip ji patapo Lietuvos „patrijote”ir netgi isisuko dirbti i Briuseli.O kas ja padare Lietuvos prezidente,kieno zodziai „tegul si dalia bus lietuvos dalia hi,hi,hi”.Toliau viskas kaip sviestu patepta KGBatsargos kapitonas tampa Lietuvos saugumo vadu,kitas KGB asargos karininkas tamps uzsienio reikalu ministru,ji pakeicia Kauno kosamolo pirmasis sekretorius,KGB darbuotojai islaptinami… Skaityti daugiau »

Rinkėja

Jei dar tikimėspsivalyti, tai būtina pirmiausia reikalauti Seimo, jog būtų atšauktas tas KGB saugojimo įstatymas, nes tai protu nesuvokiama, kaip galima taip tarnauti okupantams. Čia galima net abejoti, ar mes iš viso norėjome nepriklausomybės, jei okupantų smogikus taip saugome Dabar galima duoti įpareigojimą naujai vidaus reikalų ministrei (tikiuosiu, jog ji nėra didelė okupantų mylėtoja), kad ji išvalytų šią sistemą nuo KGBistų, nes ten veikia daugybė tų niekšų, dėl ko toks įspūdis, jog iš viso neturime lietuviškos policijos ir kitų struktūrų. Tai, žinoma, didžiulis darbas, tačiau yra naujas prezidentas, kuris gali tam pritarti. Priešingu atveju bus teisiami tik menki vagišiai, o tuštinantys biudžetą ar tarnaujantys visokiems vagių koncernams toliau klestės.

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS

Linui Medeliui pastaba:
1) Lietuva yra naikinama (skandinama), o ne pati skęsta;
2) Lietuvai brukamos svetimšalių qxw, o lenkų raidyne yra tik viena iš jų – w. http://alkas.lt/2017/05/20/p-r-liubertaite-ekspertai-toliau-nusisneka-apie-lenku-kalbos-raidyna/#more-294600

viskas taip

Tik Amerikos žydų kongreso dėmuo nepaminėtas. O visa kita – labai taiklu.

ah1

nu jo, Vytautas ne Vytautas o Aleksandras krikštytas cerkvėje. Ale visi tyli…

ah1

nėra čia ko tirt, mes Europa, mums gerai ba yra proškų ir alaus visokiausio, bo tas Žigulinis tai iki gyvo kaulo buvo įgrisęs. Tauta nusprendė kad būtų proškų ir alaus tai lai taip ir tebūna.

Stasys

>>>> „Almantui” >>> Argi KGB atsargos karininkai, kuriuos paminėjot ir kiti „patrijotai” prie Grybauskaitės buvo sukišti į aukštus postus ? Nereikia klaidinti. Juk jie suviešėjo ir sublizgėjo prie Adamkaus … Taigi, kas yra tas Adamkus ir kam jis tarnauja ? O kas aukštus apdovanojimus įteikė Jakuninui, Misiukoniui, Borisovui ….. ? …..

dar tikintiems holokausto kliedesiais

Visa oficiali žmonijos „istorija”-atviras žydaujos melas:

sunaikinta-tiesa.jimdo.com/blog

Būti KGB agentu

yra prestižo ir garbės reikalas – visi keliai atviri. Kita vertus, rinkėjams tokie labai patinka ir nuolat tokius rinks.

Dzeikas

Komunistujui: Kas voge? 90-uju pradzioj voge visi.Tiek brazauskiniai, tiek sajudiniai. Tik pirmieji ne taip izuliai ir gudriau. Sajudiniu vierchas Vytautas Landsbergis voge? Nezinau. Uz rankos niekas nepagavo tiesiogiai vagiant. Taciau JO VADOVAUJAMA AT prieme NT kilnojimo istatyma kuriuo pasinaudoja pirmiausia valdzia turintys. Toliau priimamas kolchozu parceliavimo istatymas. Tiksliau deklaruojama ,kad kolchozai bus paleisti, o atsakingais uz kolchozu privatizavima skelbiami kolchozu pirmininkai. Nubaude vadinasi ozi – i darza isvare. Ai, tamsta sako,kad patriotas vagim but negali, nes tai oksimaronas. Tai ir as sakau, kad liberalas negali priimti laisve ribojanciu istatymu. Taciau Lietuvoje tiek patriotai vagia(netgi pirmauja tame) , tiek liberalai dusina eilinius zmones. Ir ka?Jie del to nebe patriotai ir ne liberalai? Reikia apsisprest, o ne malt sh pagal tai kas… Skaityti daugiau »

Komunistui Dzeikui

Landsberginių gauja, dėl to, kad prichvatizavo sąjūdį, patriotais netapo. Brazauskinių gauja, beje ranka rankon dirbusi su Vilniaus brigada, tokiais irgi niekad nebuvo. Nesuprantama, kodėl čia minit partines gaujas, į kurias kaip tik ir sulindo pagrindinė kailį išvertusi tarybinė grietinėlė ir kuri 30 metų Lietuvoje parazituoja!? Liberalai… Anie liberalai, kuriems dar rūpėjo tiesos paieškos, išmirę beveik taip pat seniai kaip dinozaurai. Apie dabartinius liberalus išvis neverta nė kalbėti. Šiems visada rūpėjo tik jų pačių laisvės ir privilegijos. Jie ištikimi tiems patiems marksistiniams idealams, ir siautėja jie beveik taip pat kaip praėjusio amžiaus bolševikai. Tad geriau ištraukit galvą iš tarpkojo ir jei dar sugebat įsižiūrėti, gerai apsidairykit, o ne burkit kaip Palmyra iš savo kelnėse likusių komunistinių tirščių.

Dzeikas

Komunistujui:
O apie dabartinius patriotus kalbeti verta?
Paskaitykite straipsni auksciau – jiems meluoti taip pat naturalu kaip tustintis. Jie patys tai pripazista ir tuom didziuojasi.
O gal tai budinga isimtinai Lietuvos patriotams?

Komunistui Dzeikui

Lietuvą seniai valdo sistema su politinėmis partijomis, jas aptarnaujančia žiniasklaida, įskaitant LRT, galybe pinigų plovimui pristeigtų NVO ir t.t. Sistema prasukinėja visas didžiąsias aferas. O jūs užsiimate raganų medžiokle kažkokių mistinių patriotų, kurie neskaitlingi, neįtakingi, ir kuriems prie lovio seniai vietos nėra!? Kodėl jums taip rūpi, kad ką nors pameluos koks nors patriotas? Jo į LRT studiją neįleidžia, sisteminė žiniasklaida nepublikuoja, tad masėms jis bus negirdimas, dėl ko net nesvarbu, ką ir kada jis nori pasakyti. Ypač šiame „fake news” amžiuje. Tad kad ir kaip bežiūrėsi, jūsų įsivaizduojami baubai praktiškai neegzistuoja, ir yra visiškai neaktualūs palyginus su realiomis egzistuojančiomis problemomis. Tad, ko jūs siekiat? Esat kažkokių fobijų, neapykantos, manijų ir kompleksų apsėstas psichinis ligonis. Arba samdytas trolis. Kadangi rašinėjat su… Skaityti daugiau »

16
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top