ekspertai.eu
Rusijos okupantų nelaisvėje Kryme buvę ukrainiečiai patyrė žvėriškus kankinimus ir patyčias, buvo kankinami elektra, vienam peršautos abi kojos ir nupjautas gabaliukas ausies, – rašo pravda.com.ua, remdamasi Baltarusijos leidinyje „Новы час” paskelbta publikacija.
Automatais ginkluoti kariai su „Rusišku berželiu” vadinamomis uniformomis peršovė pagrobtam J. Ševčenkai abi kojas. Nuotr. novychas.info
Baltarusijos žurnalistas ligoninėje Chersone bendravo su dviem iš buvusių belaisvių, paleistų kovo 20 d.
Jurijus Ševčenko – vaikinas iš Pavlogrado, pernelyg nesidomintis politika. Patikėjęs, kad Kryme „viskas ramu, normalu”, jis įsimetė į krepšį drabužių ir išvažiavo aplankyti pusiasalyje gyvenančio draugo. Simferopolio stotyje jį areštavo, palaikę „kažkokios radikalios organizacijos aktyvistu”.
„Tai buvo labai agesyvūs žmonės. Aš klausiau, kas jie – milicija ar kas nors kitas, bet man nieko neaiškindami užlaužė už nugaros rankas, uždėjo antrankius ir paėmę už sprando įmetė į lengvąjį automobilį, ant grindų tarp priekinės ir užpakalinės sėdynės.
Jie rėkė, kad „tu ožys, išsigimėlis, atvažiavai čia sugadinti mums visą reikalą”. Po to vienas, sėdėjęs ant priekinęs sėdynės, išsitraukė peilį ir pagrasino, kad jie supjaustys mane į gabaliukus. Ir nupjovė ausies gabaliuką…”, – pasakojo J. Ševčenko.
Pagrobėjai nupjovė J. Ševčenkai dalį ausies. Nuotr. novychas.info
Jį kažkur nuvežė ir išmetė gatvėje, kur gulintį ant asfalto žiauriai sumušė ir perdavė kitai grupei. Jei pagrobėjai buvo panašūs į vadinamąją Krymo „savigyną”, tai šie dėvėjo uniformą, vadinamą „Rusišku berželiu”, buvo su kaukėmis, turėjo automatus ir radijo ryšio priemones.
Vienas iš jų pasakė: „Peršaukite jam velniop kojas”. Jurijui peršovė abi kojas. Kulkos buvo išimtos Chersone, praėjus daugiau nei savaitei.
Kulkas iš J. Ševčenkos kojų medikai išėmė Chersono ligoninėje. Nuotr. novychas.info
Belaisvį veidu į žemę įmetė į kažkokią patalpą ir paliko kurį laiką gulėti savo paties kraujo baloje. Po to išrengė iki apatinių kelnaičių ir lipnia juosta pririšo prie kėdės taip, kad negalėtų nė krustelėti.
Vaikinas paklausė, kur jis pateko. Jam atsakė: „O tu pagalvok, ko čia važiavai, ką planavai, argi nesupranti, kur papuolei?”.
Į patalpą retkarčiais įeidavo ginkluoti asmenys, kurie tylėdami į jį nusitaikydavo, vaidindami, kad tuoj iššaus. Vėliau jį prirakino antrankiais prie radiatoriaus.
„Tardymai, tardymai, tardymai… Na, aš neturėjau ką slėpti, viską papasakojau, bet jiems mano paprasta istorija netiko. Jie norėjo pasakojimo apie „dešiniojo sektoriaus” smogikus, kur kalnuose slapstosi jų būriai… O iš kur man žinoti?!”, – pasakojo J. Ševčenko.
Vėliau jį nuvežė pas kitus belaisvius. Visi buvo užrištomis akimis, kelias dienas jų nevedė net į tualetą, teko viską „daryti po savimi”.
Anot J. Ševčenkos, jam „dar pasisekė”. Kadangi iš karto buvo smarkiai sužeistas, jo pernelyg nebejudino, leisdavo net miegoti ant čiužinio – kiti miegojo ant kėdžių arba grindų.
O iš vaikino, buvusio Kijevo Maidane, tyčiojosi nuolat. Be fizinių kankinimų, jį versdavo dainuoti Rusijos ir Sovietų sąjungos himnus, šaukti „Šlovė Rusijai” ir pan. Jo kankinti ateidavo vis nauji žmonės.
„Nors to vaikino visai nepažinojau, širdis plyšo nuo to, kaip iš jo tyčiojosi, juk visa tai darė prie mūsų… o jis taip baisiai rėkė! Man atrodė, kad amžiams papuoliau į pragarą,” – pasakojo J. Ševčenko.
Kankinamas buvo ir dvi savaites okupantų nelaisvėje kalintas Andrejus Ščekunas – iš Lvovo kilęs filologas, su savo trijų vaikų šeima jau 23 metus gyvenantis Bachčisarajuje, vadovaujantis visuomeninei organizacijai „Ukrainos namai”, vienas iš Krymo Euromaidano aktyvistų.
Taraso Ševčenkos 200 metų jubiliejaus išvakarėse jis atėjo į Simferopolio stotį, ketindamas pasiimti 50 šventei atsiųstų Ukrainos vėliavų. Stotyje A. Ščekuną ir jo bičiulį, 64 metų Simferopolio žemės ūkio universiteto dėstytoją Anatolijų Kovalskį sulaikė žmonės, dėvėję raudonus sovietinio stiliaus raiščius ir Georgijaus juosteles. Iš pradžių juodu nuvedė į miliciją, o iš ten Kovalskio automobiliu, kurį konfiskavo, nuvežė į kažkokį rūsį.
Vyrus sumušė, užlaužė rankas, užrišo akis ir išrengė nuogai. Tada kankino, taip pat ir elektros srove. Reikalavo pasakyti, ”bazes, slaptažodžius, „Dešiniojo sektoriaus” smogikų vardus”.
A. Ščekunui kankintojai peršovė rankos riešą.
A. Ščekunui kankintojai peršovė rankos riešą
J. Ševčenko ir A. Ščekuno patirtus kankinimus ir sužalojimus patvirtino ir Chersono ligoninėje juos gydantis medikas: