Ne ne,
ne apie Saulę –
išjunkime ją iš žaidimo –
per tiesmukai šviesi.
ne apie Halogenus,
kalančius Diskotekoje tiesiai į snukį –
o šviesos – zavalisj.
Gal apie spingsulę,
veidus seklyčios kertėj –
kas dar – palikim vaizduotei.
O gal apie rugpjūčio debesis
Dysnoj tyvuliuojančius.
Tėvą prikelt ir Senelį
iš geltonos fotografijos
ant mirguliuojančių dvaro gonkų
per prosenelio laidotuves.
O gal paprasčiausiai–
apie savo vaikystės dviratį,
kuriuo štai minu sapnuodamas
į Valakampius.