Reklama ir vartojimas buvo labai tampriai persipynę dalykai. Reklama buvo patogiai įlindusi į žmogaus sąmonę bei pasąmonę ir kūrė pasaulinio masto vartojimo burbulą.
Dabar tos senos ikikoroninės reklamos pasirodė tiesiog juokingos ir absurdiškos, nes buvo kurtos pagal vieną vartojimo skatinimo modelį, taikant į tam tikrus žmogaus psichologijos pažeidžiamiausius taškus. Naratyve nebuvo įtraukta tų karantininių būsenų, kokias dabar žmogus patiria, taigi senąjį atidirbtą ir lėkštą reklamos naratyvą galima be jokio gailesčio ir sentimentų versti į komunikacijos atliekų konteinerį.
Teks palaukti, kol atsiras nauja vaizdinių paradigma ir nauji reklamos siužetai, bet jei tokie ir atsiras, po vakcinos atsiradimo jie vėl bus beviltiškai pasenę ir utilizuoti.
Štai kam ateina didžiausios šakės į nugarą. O ir tiems, kurie iš reklamos gyveno – visai krūmų žiniasklaidai.
Nemanau, kad išmintinga valstybė turėtų gelbėti iš bankrotų reklamos, šou ir pramogų industriją, kai valsybėje tokia katastrofiška socialinė atskirtis.