Gali būti, kad mūsų Prezidentė po gėdingo balsavimo Jungtinėse Tautose Jeruzalės klausimu yra gavusi nedviprasmišką žinutę iš JAV apie tolesnę NATO paramą šalims, kurios rinksis oportunistę Vokietiją, o ne JAV ir NATO brėžiamą strategiją. Lenkija šioje geopolitikos paradigmoje yra neabejotina lyderė. Jei taip, tai uoslė ir pragmatinis paskaičiavimas D.Grybauskaitei pakuždėjo vienintelį teisingą ėjimą.
Tokį sprendimą, be abejo, sutvirtina ir Estijos prezidentės pareiškimas, padarytas šiomis dienomis. Miunchene ji tiesiai apkaltino veidmainiaujančias ES valstybes ir konkrečiai – Vokietiją, kurios vengia įsipareigojimo mokėti 2 proc. BVP į NATO biudžetą, kai tuo pat metu išorinių sienų apsauga visu svoriu užgula neturtingas pasienio su Rusija valstybes.
JAV ir NATO konfliktas su Vokietija tik gilės, juoba, kad Vokietijos užsienio politika atiduodama prorusiškiems Szulco socdemams.
Kito pasirinkimo šioje kombinacijoje Grybauskaitei ir nėra. Politiniu lygmeniu reikia kuo skubiausiai mėginti šlietis prie Vyšegrado šalių.
Kliedesingai atrodo buitinis antipolonizmas, kurį skleidžia antilenkiškai nusiteikę ura patriotai. Jei taisysis santykiai su Lenkija, patys lenkai nutildys prorusiškus tomoševskininkus, nes tokie yra nereikalingi ir antikomunistų valdomai Lenkijai.
Kitas dalykas, iš esmės keičiantis mūsų situaciją, kad po 2020-ųjų ES pinigų maišai iš sanglaudos fondų Lietuvai greičiausiai bus užrišti (išskyrus gal tik Visagino jėgainės uždarymą – tą patvirtino konjako mėgėjas J.K. Junckeras Vilniuje). Iš valstybės gavėjos galime pasidaryti ubagų valstybe Donore, nes reikės lopyti BREXITO padarytas ES biudžeto skyles.
ES simpatikų Lietuvoje tą pačią akimirką sumažės ne procentais, o kartais, ir su tokia tikrove reikia skaitytis. Tik einant bendru Rytų Europos šalių bloku kažką bus įmanoma išpešti.
Gali būti ir taip, kad Europos komisijoje ar kažkur ten kitur D.Grybauskaitei patogios pozicijos niekas nepažadėjo. Rinkiminiais metais visi galvoja apie save ir turi geresnių draugelių už mūsų aikštingą ir nenuspėjamą ponią, kuri niekam nesitikint, moka daryti radikalius kūlvirsčius, ką matėme ir santykių su JAV bei CŽV kalėjimų paieškų istorijoje.
Jos patronė A. Merkel silpna kaip niekad. Gudrus politinis žaidėjas su „slabakais“ nesusideda, o E. Macronas jos (D. Grybauskaitės) akivaizdžiai nemėgsta. Tokia prancūziška santykių su Lietuva tradicija. O štai D.Trumpas tikrai suprastų ir palaimintų mūsų pozityvų politinį žingsnį Lenkijos kryptimi.
Tokia tad yra politinė tikrovė. Mano galva D. Grybauskaitė padarė (jeigu padarė) teisingą apsisprendimą.
Lenkiją tiesiog būtina palaikyti.