Prieš rinkimus (Prezidento, Seimo, savivaldos) labai gera proga susipažinti su daugybe tobulų nepažįstamų žmonių. Neįtikėtinas dalykas – Lietuvoje tokių gyva gausybė: visi jie maloniai tau šypsosi, tiesiog lenda iš lankstinukų ir reklaminių skydų bei laikraščių, kitas net dovanoja pakiuką sėklų – tokie geručiai, nors prie širdies glausk. Negana to – jie turi idėjų, kaip mažinti Lietuvoje skurdą, socialinę atskirtį, pertvarkyti politinę, teisinę, švietimo ir kitas sistemas, iš esmės keisti atmosferą valstybėje, susigrąžinti išsivaikščiojusius, skatinti jaunimo integraciją, smulkųjį ir vidutinį verslą, siūlo ir dar gausybę banalybių, kurių ant jaučio odos nesurašysi. Visos programos seniai parašytos. Daugiau mažiau visos tobulos, vienų nuo kitų pavogtos, tų pačių piarinių firmų nugludintos ir už tą pačią kainą iš rinkėjų kišenių parduotos.
Absurdiškas sumanymas jas kurti, spausdinti, platinti, kaip tuščias laiko gaišimas yra jas skaityti, gilintis, ieškant skirtumų, kuo viena politinė partija nuo kitos skiriasi. Jokio skirtumo, kas ten prieš rinkimus ką berašytų ar bešnekėtų ir kaip vieni kitus koneveiktų. Išrenkama vis viena ta pati valdžios partija, kuri patogiai įsitaiso, persidalija, kas kam priklausė, tebepriklauso ar nebepriklauso, perstumdo kėdes ir sėdi iki artėjančių naujų rinkimų. Prieš numatytą terminą vėl suaktyvėja ir vėl kuria iliuzinius vaizdinius, kad Lietuvos politinė sistema gyva, kad katilas kaista, o jame pagal jau kitą receptą kunkuliuoja naujas įvairiaspalvių „daržovių“ rinkinys.
Galvokit kaip norit, o man mūsų politinė sistema panaši į didelį morgą, kur atėjus rinkimų metui Prižiūrėtojas iš šaldytuvų ima traukti apšarmojusius partijų nabašnikus, atšildo juos, papudruoja lavondėmes, pataiso ševeliūras, nukarpo nagus, aprengia ir paleidžia į Lietuvą pro plačiai atvertus lavoninės vartus. „Antis“ anuomet dainavo: „Atrieda zombiai, atidunda“. Atgimimo laikais mes supratome, apie ką ta daina ir kas tie zombiai yra, kokia potekstė muzikantų ištransliuota. Zombiai nemarūs, bet šiandien mes kažin ar bemokame, o gal nebesivarginame jų, prisitaikiusių gyventi tarp mūsų, atpažinti. Jie nevirto humanaoidais, nesužmogėjo. Ar neatsitiko kur kas baisesnis dalykas – gal mes patys suzombėjome, nepastebėdami, kas su mumis palaipsniui vyko?
Kalbėti tokiomis atgrasiomis metaforomis mane paskatino pastarojo meto partinė patirtis „netradicinėje“ partijoje. Patirtis, kuri mane gerokai supurtė ir suglumino, privertė perkratyti klišes ir sustabarėjusius įsivaizdavimus apie mūsų partijas ir partinę sistemą. Jau seniai nepuoselėjau vilties, kad didžiosios, sisteminės „gaujos“ atras vidinių jėgų persitvarkyti ar atsinaujinti. Nežinau ir nesidomiu, kas ten rūgsta tų partijų viduje, kaip ten Kubilius stumdo Degutienę, Kirkilas – Aušrą Mariją, Uspaskichas – Graužinienę ar koks nors „lėlininkas“ juos visus, ant tos pačios scenos sustatęs. Ne mūsų reikalas. Jei ir išleistų iš savo daržinių dūmus viešam pauostymui, kažin ar nepradėtume raukytis, ar neužgniaužtų kvėpavimo takų ir nesupykintų. Bala jų nematė tų „sistemininkų“. Tačiau neverta čia būtų gyventi, jei visiškai nebeliktų kuo tikėti ir viltis. Visuomenė dar turėjo miglotų svajonių, kad yra kažkokios nesisteminės partijos, kurių vertybinis apsisprendimas ir sąžiningas veikimas gal galėtų pakelti visuomenę iš griuvėsių naujai pertvarkai (nesakau „žygiui“ – per daug pompastiškai skamba).
Iš pačių gilumų retsykiais pasigirsta atodūsiai ir raginimai „nesisteminiams“: „vienykitės“, „kodėl nesivienijat?“, „mes gal ateitume padėti, tik nežinome, kur ateiti ir kam padėti“ etc. Raginimai simptomiški ir signalizuojantys pilietinės visuomenės priešmirtines konvulsijas. Tie, į kuriuos dar buvo dedama vilčių, pasirodo yra sunkiai atrandami, tarp rinkimų beveik nematomi. Prieš rinkimus, kaip ir sisteminiai, jie suaktyvėja, ir paprastai negauna eterio laiko visuomenei prisistatyti, apie save papasakoti. Prasideda graudūs verksmai ir ne tik – buvo laimėta net viena byla teisme, kad VRK su LRT nugvelbė mažųjų partijų tiesioginio eterio laiką diskusijose. Tarytum iš anksto nebuvo aišku, kad sistema bet kam eterio laiko nedalina – neįpratusi. Tad kyla keletas klausimų: o ką „nesistemininkai“ veikia tarp rinkimų?
Kodėl „nesistemininkai“ nekuria savo skyrių regionuose? Ar iš apkiautimo, tinginystės ir negalios, o gal todėl, kad tik imituoja veiklą ant popieriaus ir yra tik sistemai patogūs simuliakrai?
Ką parodė „nesisteminių“ (A. Valinsko šoumenų, „Drąsos kelio“ prasibrovimas į valdžią)? Kodėl jie taip be didesnio pasipriešinimo pasidavė „suvalgomi“?
Ar partijos gali save vadinti partijomis, jei nereflektuoja Lietuvos, ES ir pasaulio politinės tikrovės?
Kodėl sistema nebijo „nesisteminių“ partijų. Kokią grėsmę šie jai kelia? Jei nekelia, kaip turėtų veikti, kad sistema imtų skaitytis su savo piliečiais?
Kodėl „nesisteminiai“ neieško (neranda) sistemos Achilo kulno?
Ar „nesisteminių“ partijų jungimasis nėra daugyba iš nulio?
Kokias išeitis skaitytojas galėtų pasiūlyti, kaip sistemą keisti? Ar ėjimas į valdžią naudojantis partijų galimybėmis ir yra tas vienintelis būdas tikintis esminių permainų valstybės sąrangoje? Nejau nėra kitų, veiksmingesnių netradicinių veikimo būdų?
Diskusiją moderuoja Liudvikas Jakimavičius
Liudvikai, jei nesisteminių darinių trupiniai neturi lėšų prisistatymui rinkėjams, jei VRK nemokamą reklaminį laiką iš jų nugvelbia ir nė neatsiprašo, yra tik VIENAS, tačiau labai sunkus ir ilgas , pasiaukojimo bei sveikatos reikalaujantis kelias. Nelieka nieko kito – reikia šviesti rinkėją, mokyti jį analizuoti, teikti visą įmanomą informaciją visais prieinamais kanalais, portalais ir kt; leidiniais, Informuotą pilietį yra sunkiau apmulkinti rinkiminės kampanijos metu.
„Kodėl „nesistemininkai“ nekuria savo skyrių regionuose? Ar iš apkiautimo, tinginystės ir negalios, o gal todėl, kad tik imituoja veiklą ant popieriaus ir yra tik sistemai patogūs simuliakrai?”
Kaip tai nekuria? Kuria. Štai I.Vasinauskaitė subūrė puikų Lietuvos sąrašo skyrių Šiauliuose, ten sutelkė aktyviausius visuomenininkus, dirba, agituoja, šviečia, organizuoja, dalyvauja visuose pagrindiniuose renginiuose, stebi politikus, nuolat juos vertina. Tad viskas yra gerai, viskas vyksta, paimkite iš jos interviu, aprašykite, šieskite visuomenę geru I.Vaiunauskaitės pavyzdžiu.
Kad su Irena Vasinauskaite viskas gerai, ir taip žinome – Sąjūdžio žmogus, negali nejudėti. Suzombėjimas jai tikrai negresia 🙂
Bet išimtis tik patvirtina taisyklę.
Ir Liudviko Jakimavičiaus klausimas juk ne apie konkrečius asmenis, o apie „antisistemininkų” veikimo formas ir būdus: kaip padaryti, kad bendra veikla – partinė ar bendruomeninė – nebūtų tik dėl vaizdo, tušti apsisukimai, kaio išjudinti žmones, paskatinti juos ryžtis patiems ką nors keisti, o ne naujų gelbėtojų ieškoti
Va, būtent piliečių „išjudinimas” ir yra sunkiausias procesas. Pakilę į visuomeninę veiklą, žmonės turi pasitikėti vienas kitu. Visuomeninė pilietinė veikla – savanoriška, ne uabas ar individuali įmonė, kur galima įsakinėti, nurodinėti ar kitaip uiti. Teko matyti daug išskystančių, byrančių organizacijų, nes, kai lieka plikas, nepadorus, įžūlus vadovavimas, kuomet nebelieka pagarbaus, kolegiško tarimosi, žmonės skirstosi. Nebeužtenka, kaip Sąjūdyje, vienos tvirtos vienyjančios idėjos. Greta tiesiog būtinas padorus, sutartinis bendravimas. Jei nesistemine save vadinanti organizacija ima diktuoti, jei tarp narių atsiranda bent šešėlis nepasitikėjimo,jei prasismelkia vadizmas, arogančija ar didybės manija, patys idėjiškiausi aktyvūs žmonės renkasi kitą bendro tikslo siekimo būdą. Dabar patyčių kultūra tiek suvešėjusi, kad sunku kartą įžeistą asmenį pasikviesti dar vienam žygiui.O įžeistų, sužeistų ir paniekintų Lietuvoje labai daug. Pasyvumas, abejingumas,… Skaityti daugiau »
Kai TS, švenliai tariant, suėdė Krikščionis demokratus (patys prisiprašė), nebeliko partijos, kuri stotųsi ant krikščioniškųjų pasaulėžiūros pamatų. Visos beveik be išimčių sisteminės ir nesisteminės partijos yra liberastinės. Ir Lietuvos Sąrašas – taip pat. Ten iš viso jokios pasaulėžiūros nerasta. Net ne parlamentinės yra pakąstos valdžios, pinigų ir garbės viruso. Todėl tik bukaprotis gali tikėti, kad Dievas padės šėtonui savo planus įgyvendinti. Jis paprasčiausiai nusišalino, kad žmogus suprastų, kokiai pragaištingai kvailystei yra sugundytas.
Jei tamsta LSDS nerandi jokios ideologijos, tai tik tamstos bėdos. LSDS čia niekuo dėti.
Per savivaldos rinkimus zmones isbande balsuoti uz laisvus kandidatus. Manau per seimo rinkimus zmones rinksis taip pat laisvus kandidatus
Atsiprašau. Kažkodėl LS perskaičiau kaip LSDS. Bet, pakeitus LSDS į Lietuvos Sąrašas, mano pastaba nesikeičia: jei tamsta LS nerandi jokios ideologijos, tai tik tamstos bėdos. LS čia niekuo dėti.
Seimo narys Naglis Puteikis stebisi tuo pačiu keliu žengiančio Lietuvos elito kritika Graikijai
kokie teisūs buvo mano gimdytojai, sakydami: vaikeli, tik nestok į partiją.
apsaugojo nuo suzombėjimo.
o šiaip zombiai labiausiai bijo ir nekenčia Jėzaus Kristaus.
nėra kitų kelių ir kitokios teisybės,
Sistema nebijo nesisteminių todėl, kad nesisteminiai privereti žaisti pagal sistemos taisykles ir sistemos rėmuose. Naivūs tie žmonės, kurie mano, kad partijų pasikeitimai gali ką nors iš esmės pakeisti. Dabartinis Graikijos pavyzdys akivaizdus to įrodymas.
Sėdėk ramiai ant upė kranto ir pro šalį praplauks tavo priešo lavonas arba sistemininkams bus galas kai rinkėjai neis į rinkimus arba kai visi išvyks iš Lietuvos bele kur
Netiesa. Sistema bijo nesisteminių. Žiauriai bijo.
Panašiai siūliau komentare po Liudviko „Duobe“. Bibliotekose sėdi nemažai savo varganos buities aptarinėjimuose paskendusių bibliotekininkių, piktų dėl labai menko užmokesčio už varginantį darbo valandų atsėdinėjimą nieko neveikiant. Dauguma su aukštuoju išsilavinimu. Socialinio teisingumo, padorumo ir valstybingumo vardan jos neturėtų atsisakyti savanoriškos švietėjiškos veiklos. Neabejotinai tektų nuvykti į vietą, deramai pakalbinti, išklausyti, sudominti tokiu projektu ir užmegzti pastovų ryšį. Ar jau ne pats laikas, kuriam laikui pamiršus klaviatūrą, pradėti ekskursijas, gerbiami Liudvikai, Ramute, Laisvūnai ir kt. LS „atskalūnai“? Daug aktyvių žmonių pasiilgę pilietinės veiklos vietoj anoniminio komentavimo.
Ne sistema bijo, o bijo tie, kurie sėdi taip vadinamų sisteminių partijų viršūnėse. Pralaimėjimas jiems reiškia pasitraukimą nuo lovio. Sistema išlieka, o sistemoje nepriekaištingai veikia senas kaip pasaulis principas „Drakonas mirė, tegyvuoja naujas drakonas”
o kaip jūs pamatote tą jų baimę?
Atleiskit, tai kokia ta LS pasaulėžiūra. Apie kokią pasaulėžiūrą kalba šis , kertinis programos sakinys: „Lietuvos sąrašo veiklos siekis – atgaivinti ir stiprinti demokratinę Lietuvos Respubliką kaip savarankišką ir savivaldžią piliečių bendruomenę. Taip Lietuvos Sąrašas tęsia istorinį lietuvių tautos siekį gyventi laisvos politinės tautos gyvenimą, pagrįstą pamatinėmis Vakarų civilizacijos vertybėmis”? Ar čia tik ne apie „laisvę, lygybę, brolybę”?
Kol dar nepasirodė Juozapo išklotinė norėčiau pasisakyti, kad esminis visuomeninkų veikimo pagrindas turėtų būti griežti etiško elgesio ir procedūrų reikalavimai. Visai ne programa ar įstatai yra svarbiausia. Reikia liautis žmones užmušinėjus autoritetais, išankstinėmis nuostatomis ir visažinyste. Visų mūsų patirtys vienodai vertingos sprendinių paieškose. Svarbiausia dabar prikelti žolę, o paskui jau rasą…
tikrai per kitus rinkimus nesivarginsiu su programom ir kandidatų studijom,užbrauksiu visus ir įrašysiu padoraus,pavyzdingo,patriotiško žmogaus vardą ir pavardę.Ką tokį?Na,kad ir a.a.Vincą Kudirką.Jei atsirastų daugiau tokių’trenktų’rinkėjų tegu nors keli šimtai,būtų geras signalas sisteminiams,mano nuomone
Jei dalyvautumėt visuomeninėje veikloje, šito klausimo jau neužduotumėt, o būtumėt patyręs(-usi) savo kailiu visokiausias manipuliacijas.
Aš irgi nematau, kad valdžia bijotų „nesisteminių” partijų. Paskutinį kartą ji išsigando referendumo, bet tai buvo labiau ne „nesisteminių” partijų nuopelnas, o susibūrusių krūvon pabirų referendumininkų sukeltas vajus. nesisteminės partijos buvo labai atsargios, išskyrus gal tik tautininkus.
> 17:29
Kad ir jų panika po savivaldos rinkimų.
> Kęstučiui
Nežinau kaip jūs suprantate žodį „pasaulėžiūra”? Skirtingų LS narių pasaulėžiūra gali būti skirtinga. Tačiau, jei kalbant apie partiją, jos ideologiją, tai mūsų postkomunistinėje Lietuvoje labiau nei oro trūkta demokratijos, o demokratijos pradžių pradžia yra piliečių savivalda. Žinoma, galima tomus prirašyti, kurių niekas neskaitys, bet esmę galima nusakyti ir keletu sakinių, kuriuos žmonės perskaitys ir kai kas gal net susidomės. Beje, LS programa atvira piliečių siūlymams, tai prisidėkite, kritikuokite atskirus punktus, ar viską iš eilės. Niekas netrukdo, netgi atvirkščiai, maloniai kviečia. Jau vien tuo LS skiriasi nuo kitų partijų- programą kuria patys piliečiai.
Tai kas dą blogai? 🙂
Viską ką jūs parašėte teisinga ir visą tai rūnkelinei liaudžiai yra seniai žinoma, bet šiai liaudžiai reikia kažkokio postūmio, kitaip sakant, tolčioko, kad juos kaip nors išjudinti, kad jų smegeninės dirbtų kita linkme einant prie urnų. Jie užliūliuoti konservliberastiniu melu apie gerą gyvenimą po 2030 metų ir jie laukia nieko nedarydami. Et, kam eiti balsuoti, vistiek nieko nepakeisi ir t.t.
ašnet labai gerai žinau, kas yra manipuliacijos, patiriu – juk gyvenu Lietuvoje 🙂
Tik kol kas tai siejau su valdžios troškimu, savigarbos stoka, nepasitikėjimu savimi.
Bet gal tai ir baimė – instinktyvi baimė suvokus, kad esi menkesnis?
Koks buvo Didžiosios 1789 prancūzų revoliucijos lozungas? Pasirodo, kad vienareikšmiško atsakymo nėra. Plačiai paplitusį lozungą „Laisvė, lygybė, brolybė!“ 1790 metais paskelbė liūdnai pagarsėjęs prancūzų revoliucionierius Maksimiljanas Robespjeras. 1793 metų birželio 21 dieną Paryžiaus komunos vadas įsakė, kad ant merijos fasado būtų parašyta „Laisvė, lygybė, brolybė arba mirtis“. Tačiau būtų klaidinga šiuos žodžius laikyti prancūzų revoliucijos devizu. Prancūzų istorikas Mona Ozufas tvirtina, kad tai buvo vienas iš daugelio lozungų, tarp kurių sutinkamas ir toks: „Draugystė, gailestingumas, sąžiningumas, vienybė“. O 1793 metų birželio 3 dieną miesto galva Etampas iškėlė tokį variantą: „Laisvė, lygybė, nuosavybė!“. Ką gi – tai visai neblogai turint omenyje, kad didžiąją tuometinės respublikos gyventojų dalį sudarė nepasiturintys ir vargšai. Akivaizdu, kad populiariausiu to meto žodžiu buvo „laisvė“, Prancūzų masonai… Skaityti daugiau »
paniką po savivaldos rinkimų mačiau, bet tik dėl to, kad netenka „savo” pyrago dalies, t.y. ne todėl, kad keisis sistema, o tik todėl, kad gali pasikeisti joje veikiantys asmenys ir gali nelikti jiems vietos – ateina kur kas alkanesni.
Ar mums, piliečiams, nuo to geriau?
Kažin.
Bet jei įtvirtintume mechanizmus, kad ir sabotuojančių atstovų atšaukimo mechanizmą, tada, taip, kažkas keistųsi.
Kad alkanieji pažadės bet ką, net ir įvesti juos tramdantį mechanizmą, irgi neabejoju, bet kaip mums priversti juos savo pažadus paskui tesėti – štai kur hamletiškoji problema 🙂
paprastai suskaldomi iš vidaus, organizacijai dar nesutvirtėjus. Tie patys „aktyviausi visuomeninkai“ migruoja iš ankstesnės nevyriausybinės organizacijos į naujai užgimstančią. Jie „prisisega“ prie šerdies, kaip parazituojantys vijokliai, uzurpuodami veiklą, užgoždami ir išsiurbdami visą naujokų kūrybiškumą. Įdomių dalykų pasimatytų, jei kas palygintų organizacijų sąrašus. Gaila, klaidų niekas neanalizuoja ir iš jų nesimoko nei po profsąjungų, nei po Piliečių santalkos, nei po JDJ byrėjimo.
Gerb.Irena Vasinauskaite, čia jūs turb8t apie Lietuvos sąrašą parašėte:
‘ Teko matyti daug išskystančių, byrančių organizacijų, nes, kai lieka plikas, nepadorus, įžūlus vadovavimas, kuomet nebelieka pagarbaus, kolegiško tarimosi, žmonės skirstosi. Nebeužtenka, kaip Sąjūdyje, vienos tvirtos vienyjančios idėjos. Greta tiesiog būtinas padorus, sutartinis bendravimas. Jei nesistemine save vadinanti organizacija ima diktuoti, jei tarp narių atsiranda bent šešėlis nepasitikėjimo,jei prasismelkia vadizmas, arogančija ar didybės manija, patys idėjiškiausi aktyvūs žmonės renkasi kitą bendro tikslo siekimo būdą.’
120 proc.pritariu Kestuciui:
„Visos beveik be išimčių sisteminės ir nesisteminės partijos yra liberastinės. Ir Lietuvos Sąrašas – taip pat. Ten iš viso jokios pasaulėžiūros nerasta”.
Prajuokinote – Beta 2015-07-13 17:11 Netiesa. Sistema bijo nesisteminių. Žiauriai bijo.
Nieko panašaus. kaip galima bijoti nesisteminių, jei jie geriausiu atveju surneka per rinkimus … 1 proc? Kobijoti? Dėl ko bijoti?
kokia ta LS pasaulėžiūra. Apie kokią pasaulėžiūrą kalba šis , kertinis programos sakinys: “Lietuvos sąrašo veiklos siekis – atgaivinti ir stiprinti demokratinę Lietuvos Respubliką kaip savarankišką ir savivaldžią piliečių bendruomenę. Taip Lietuvos Sąrašas tęsia istorinį lietuvių tautos siekį gyventi laisvos politinės tautos gyvenimą, pagrįstą pamatinėmis Vakarų civilizacijos vertybėmis”? Ar čia tik ne apie “laisvę, lygybę, brolybę”?
Pritariu Kęstui, nes čia akivaizdi libertaristinė ideologija. Ko daugiau tikėtis ar norėti iš Sorošo Sąrašo?
Tarp kitko, viena iš žodžio „liberalas” reikšmių yra- laisvai mąstantis žmogus.
Siūlau pasiskaityti LS programos IV skyrių „Ekonomiškai savarankiškos ir solidarios visuomenės kūrimas”. Kurioje vietoje ten „liberastija”?
Ar jūsų tikslas visai kitas- šmeižti LS? Ir kuo čia tas Sorošas dėtas- sisteminių niekšiškai prikabinta etiketė?
Rašau apie visuomeniškus žmones, 10-20 metų ne įvairių lygių valdžioje tupėjusius, o šalia žmogaus esančius. Rašau apie tuos, kurie be jokio atlygio konsultuoja žmones, padeda parašyti jiems raštus valdininkams, eina į teismus, kad stebėtų posėdžius ir t.t. ir pan. Tokie žmonės yra neįvardinta nacionalinė vertybė, vietoje paprastos padėkos, patys sulaukiantys nemalonumų iš valdiškų namų.
Apie partijas galvoja ir jas visur mato tik tie, kurie su paprastu nuskriaustu žmogum nė karto nepraėjo mano paminėtų stacijų, tačiau kiekvienu atveju viešai reiškia žodinį susirūpinimą savo paties politine ateitimi – siunčia kodinį viešųjų ryšių signalą rinkėjui.
Taigi, prie ko čia LS ? Nesupratau. O gal turite kokios negeros patirties ar pagrindo „kepurę deginti”” ?
Partijos ar organizacijos neįmanoma būtų suskaldyti iš vidaus, jei ji turėtų aiškiomis, patikrintomis vertybėmis grįstą ideologiją. Nei Santalka, nei NDJ, nei DK, o juo labiau LS tokios neturėjo, nes visi darė vieną ir tą pačią klaidą. Žaidė ir stengėsi pataikauti kažkokiam abstrakčiam rinkėjui, manydami, kad jei prisiriš prie konkrečios ideologijos, praras didelius segmentus įsivaizduojamo elektorato. Tik propagandistai mėgina niekinti ideologijos reikšmę. Iš tikro ideologija ir yra tapatybės pamatas. Be ideologijos nelieka orientyrų ir suvokimo, kas iš tikro vertinga, o kas tik pelai.
Galiu pasakyti ir labai tipišką pavyzdį. Lietuviai šiemetinėje Eurovizijoje. Jei tie, kas kūrė pasirodymą būtų turėję bent šiokį tokį supratimą apie ideologiją, mums nebūtų tekę raudonuoti iš gėdos dėl Lietuvos reprezentantų.
sistema bijo kai pilieciai iseina lemtingai kovai!!!
Liberastija yra bėgimas nuo Dievo.
Nors ir ne vienu aspektu nepritariu tautininkams, bet gerbiu juos, nes turi ir aiškiai išsako savo ideologiją. Jie atpažįstami, tegul ir nepopuliarūs, bet per tautines šventes pritariančius jų ideologijai sugeba išvesti į gatves su tautinėmis vėliavomis.
Sakykit, Beta, o kokią publiką į gatves galėtų išvesti Naglis Puteikis su Darium Kuoliu? Ir kodėl neišveda to 1000 savo narių, nors būtų jau laikas. Programos, kaip rašo Liudvikas, visai ne prie ko. Programos į gatves žmonių neišveda. Galite rėkti iki pažaliavimo „žmonės, išeikit į gatves, išeikit į gvatves”, nes vienas geras mūsų programos punktas taip liepia. Neišeis niekas. Savęs paklauskit, kodėl.
Ką nors pakeisti gali tik išorinė jėga.
O kodėl LS turėtų po gatves lakstyti? Kokia proga?
patirtis.Ven žodžiais sistemos nepakeisi,-kažkas turi imtis šį politinį mėšlą mėžti.O tai nemalonus darbas,kurį reikia sistemingai atlikti.Kartais pasitaiko ir suklysti.Be to,ES parama viską iškreipia,-tiesiog ES netobula.Graikija bando nesąmoningai tobulinti,.pradėdama nuo savęs,.Vien keičiant Graikiją ir nekeičiant ES,dar teks laukti permainų.Jos jau ateina.Bankai jau nebus vienvaldžiai.
nesisteminėje?
Atsargiau, gerbiamasis reikškite savo mintis, nes tos išorinės jėgos gali imti ir paklausyti tamstos kvietimo. Po to pats iki gyvenimo galo aiškinsit, kad buvot neteisingai suprastas. Gal kaip nors pamėginkim tvarkytis savo protu ir jėgomis.
Mano nuomone, tai tautininkai su tuo savo šūkiu: „Lietuva lietuviams” ir skustagalviais tik meškos paslaugą sau daro. Daug svarbiau pramušti informacinę blokadą dėžėje ar radijuje. O čia LS jau visai neblogai sekasi- tai Darius Kuolys, tai Antanas Kulakauskas, dar vienas kitas kai kuriose laidose jau pasimato. Vis dažniau ir dažniau.
O gal manote, kad sistema išsigąs Filologijos fakultete pasitarti susirenkančių inteligentų kuopelės? O gal išsigando Prezidentė mandagių LS laiškelių apie pažeistas Deimantės teises. Genės atsakymai į jūsų laiškus parodė, kaip sistema jūsų bijo.Taip kad jei LS nemato reikalo išeiti į gatves ir žmones kviesti (o jūs, kiek suprantu este aktyvesnė už kitus LS narė (ys)), tai žmonės, atsilygindami jums tuo pačiu, nematys reikalo, kodėl rinkimų dieną turėtų eiti prie rinkimų urnų ir už jus balsuoti. „Kokia proga?”, – kaip jūs ironizuojate.
Iš kur čia ta asaba išdygo, kovotoja už demokratiją? Kaip noriu, taip ir kerpuosi. Pati su sava ševeliūra irgi daryk ką nori. Ne mano reikalas, ką su savim darai, bet aš žmogus laisvas bent kirptis kaip man patinka.
Jeigu vadovautumės filosofu Juozu Girniumi, tai nei laisvė, nei lygybė, nei brolybė nėra pamatinės, aukščiausios Vakarų civilizacijos vertybės, kadangi nepakanka jų siekti dėl jų pačių, kadangi jos nėra savaiminis gėris. Skirtingai nei tiesa, gėris, grožis ar šventumas.
Tad reliatyvizmu užsikrėtusių daugelio šiuolaikinių vakariečių diegiamų „vertybių” tokiomis negalima laikyti grynai dėl formalių kriterijų – jos tik priemonės aukštesniems tikslams. Būdamos sąlyginės, instrumentinės jos negali būti ir pamatinės, aukščiausios.
Kitas klausimas, kaip LS supramta tai, ką Programoje deklaruoja kaip savo politinės veiklos padrindą – pamatines Vakarų vertybes? Ar pripažįsta, kad galutiniai dalykai neturi būti žmogaus ar demokratiniu būdu, ar savivaldžios bendruomenės nustatinėjami?
Labai norėtųsi išgirsti atsakymą, ypač iš naujosios LS Tarybos idėjinių.
Nežinau, kas ten formuluoja idėjas, bet akivaizdu, kad nieko naujo nuo Santalkos laikų nepavyksta suregzti.jauna partija, o visiškai nespinduliuoja energija. Energetinė krizė. O blogiausia, kad iš labai aptakios programos neišteka joks veiksmų planas.
Argi Valinsko partija buvo nesisteminė ? Ir dar kaip sisteminė. Sutartinė. Dar nesibaigus rinkimų nakčiai tuomet buvo aiškūs valdančiosios koalicijos rėmai…
Skustagalviai (skinhedai, skinai) tai jaunimo subkultūros pavadinimas. Juos vienija pirmiausia trumpai arba plikai skustos galvos, apranga, ypač kerziniai batai. Skustagalviai visuomenėje dažniausiai tiesiogiai siejami su neonaciais.
O dėl jūsų ševeliūros man nei šilta nei šalta- jūsų galva tik jūsų reikalas.
Ir ką čia pasakei, kokią nesąmonę iš Vikipedijos nušyrinai? Ir dar nepilną. Taip tik šikniai daro. Jei jau copypeistini, tai neredaguok, pagal savo išankstinį norą apjuodinti. Tik pažiūrėkit, kaip padoruolė Beta elgiasi. Va pilna citata iš Vikipedijos,iš kuriios ji vagia ir savaip perdaro – „Skustagalviai (angl. Skinheads: „skin“ – oda, „head“ – galva; žodžiai skinhedai, skinai yra nevartotinos svetimybės [1]) − bendras labai heterogeniškos jaunimo dominuojamos subkultūros pavadinimas. Juos vienija pirmiausia trumpai arba plikai skustos galvos, apranga, ypač kerziniai batai. Skustagalviai visuomenėje dažniausiai tiesiogiai siejami su neonaciais, nors šis sutapatinimas nėra visiškai teisingas. Skustagalvių subkultūra susikūrė Jungtinėje Karalystėje apie 1960 m. Iš pradžių tai buvo draugų būreliai, kartu praleisdavę laisvalaikį ir dalyvaudavę gatvės muštynėse. Galvos skutimo mada ir atsirado dėl… Skaityti daugiau »