Atbėgėlių problemą išspręsti paprasčiau nei paprasta. Pirma, jei ES ir NATO nesaugo savo išorės sienų, kodėl mes už juos turėtume būti kažkokiais atpirkimo ožiais? Yra juk labai išradingų atbėgėlių, kurie gali labai toli prasmukti pro kiauras sienas iki Vokietijos ir dar toliau. Tai tegul ir smunka. Ne mes juk kabinome ant valstybės pastatų plakatus „Refugees welcome“.
Na, bet jei jau pats atbėgėlis prisiduoda pasienio tarnyboms, irgi ne bėda. Būkim humaniškesni ir už Angelą Merkel. Tie žmonės juk persekiojami, bėgo nuo karo iš savo šalių, dabar – ir nuo „bulbašo“ diktatūros, o mes jiems dar organizuojame tortūrų ir pragaro nimbą prišutusiose palapinėse. Tai nežmoniška.
Kiekvienam čia atsiradusiam nelaimėliui suteikime galimybę oriai gyventi, jei tik tokį norą tasai pareikš. Be jokių ten kvotų ir išskaičiavimų suteikime Lietuvos ir ES pilietybę, ir tegul ieško sau laimės visoje Šengeno zonoje kaip ES piliečiai. Negi gaila? Pasų poskyriai, taigi ir valstybė, turės naudos už popierėlio pardavimą greituoju būdu. Tegul renkasi, kur geriau. Tokia juk ir turi būti tikra, o ne imituojama demokratija. Viskas mūsyse juk žmogui.