Daugelyje mūsų rengtų diskusijų, kaip ir įprasta nuolankiam lietuvio būdui, buvo guodžiamasi, kad valstybės padėtis beviltiška, keikiami korumpuoti pareigūnai, piktinamasi teisėsauga ir ta, kuri už teisėsaugą ir užsienio politiką bei padėtį valstybėje atsakinga. Konstatuota, kad su padoriais piliečiais nesiskaitoma, kad teisingumo neberasi nė su žiburiu, kad išromyta didžioji žiniasklaida tarnauja valdžiai, o ne visuomenei, kad vykdo valdžios užsakymus „pasitvarkant“ su kitamaniais, kad randasi cenzūra ir juodieji sąrašai, kad be rimto pagrindo pasiklausoma, kad prieš tave melagis kreivai liudija ir tikima juo, o ne tavim. Galų gale, kad sąžinė, dorovė ir sveikas protas tampa nebe šio pasaulio dimensija.
Teisingai konstatuota, pasiguosta, pasriūbauta, mažumėlę pasikeikta ir dūšia paraminta. O kad leistinumo ribos neperžengtos, tai ir diktatūra – aksominė, švelni, per daug neįsisiautėja, tai ir ramų miegą tik saikingai drumsčia. Tokią valdžią ir jos įvestą tvarką dar galima kęsti – kaip neburnotum, vis dėlto sava baudžiava už svetimą geresnė. Visai pašonėj su baudžiauninkais elgiamasi juk kur kas nuožmiau ir rūsčiau – ten ir pašaudo, patraiško, panuodija, pasodina. Kai tie ateis, bus blogiau. Savą baudžiavą kiekvieno šventa pareiga apginti.
Ė, bet pagauni save, kad lygiai tas pats kalbėta ir prieš dešimtį metų, kai dar buvo kuriami kažkokie iliuziniai brangūs ateities projektai apie teisingą visiems gerovės valstybę. Niekas tom vizijom rimtai netikėjo, bet dabar ir tų pasakų niekas nebekuria. Beviltiškės pasakų atsikando, nebetiki. Beviltiškės dabar rūpinasi, kaip sveiką kailiuką išsaugoti, kaip nepadaryti neapgalvotų žingsnių, o jei jau padarei, tai kaip dingti, kol bylos nesusiuvo ir į duris nepasibeldė antstolė su uniformuota palyda.
Kitas svajotojas dar su nostalgija prisimena Sąjūdį, Baltijos kelią : „Ot tai buvo laikai. Net nesuprasi, ar iš tikro buvo, ar tik susapnuota“. Būtų gerai pakartot, bet nėra lyderių. Per rinkimus nėra iš ko rinktis, o tarp rinkimų niekas neišveda į gatves ir į aikštes. Dievas kol kas nepasiuntė mums Mozės, tad ir visokius ten maidanus atidėti tenka mažiausiai keturiasdešimčiai metų, kol nusigaluos paskutiniai KGB, TSKP ir komsomolo „pitekantropai“ bei jų palikuonys su savo palikuonim ir verslais. O dar kitas, žiū, pasiskaitė Šventraštį ir staiga praregėjo: „Tiesa vis viena kada nors išlįs iš maišo ir triumfuos“, – rėžia kaip nuo Sinajaus kalno. Gal ir triumfuos, bet to triumfo mes nematysim, nes paprasčiausiai mūsų nebus, kaip ir Lietuvos.
Suprantama, išsišnekėjimas reikalingas nelyg psichoterapijos seansas. Kitaip išprotėtume. Bet jei dar neišprotėjome, turėtume suvokti, kad ne gana konstatuoti, jog esam patekę į didelę bėdą. Ir ačiū Dievui, tarp komentarų jau atsiranda kritinio požiūrio į save ir nesiliaujantį aimanavimą. Laikas kažką daryti, pradėti veikti. Iš spektaklio, kuriame nėra veiksmo, žiūrovai išsivaikšto po pirmojo veiksmo. Dramaturgijoje ta būsena vadinama duobe. Į duobę patekus, reikalingos žvėriškos pastangos, kad būtų įžiebtas veiksmą generuojantis ir varantis į priekį varikliukas arba radikalus veiksmo posūkis, netikėta kolizija, naujas personažas, perkuriantis pragaištingai stagnuojančią tvarką.
Taigi labai logiškas kai kurių stebėtojų ir komentatorių klausimas, kuris mūsų padėtyje yra esminis – ką darome? Kas kokių turi idėjų? Kokius išsikeliame sau tikslus ir veikimo būdus bei raišką? Rezistencija? Pilietinis nepaklusnumas? Pamėginti pasinaudoti legaliais politinio veikimo instrumentais ar juos ignoruoti ir kurti naujus politinio veikimo modelius? Vengti ar nevengti rizikų būti marginalizuotiems ir apkaltintiems veikiant į ranką penktajai kolonai, o tai neišvengiamai bus, nes kiekvienas veiksmas susilauks atoveiksmio.
Reikia turėti galvoje ir tai, kad valdžiai, panaudojus grėsmių ir karo retoriką, pavyko susikurti labai patogią veikimo prieš savo visuomenę aikštę, kurioje išsikėlė grėsmingą šūkį: „Kas prieš valdžią, tas prieš Lietuvą“. Nuo lentynos neatmesčiau ir galimas pačios valdžios provokacijas, Reichstagų padeginėjimus, infiltravimą ir radikalizmo skatinimą, kad bet koks pozityvus veiksmas ar sambūris per kraštutinius flangus būtų kontroliuojamas, o reikalui esant, diskredituotas ir sunaikintas. Apdairumas ir istorinė nesėkmių patirtis mums tikrai neturėtų būti priešas.
Taigi ir kviečiu portalo skaitytojus aptarti ir padiskutuoti, ar imamės ką nors daryti ne vien liežuviu, ar sugiedam valstybei amžiną atilsį ir skirstomės?
Diskusijos moderatorius – Liudvikas Jakimavičius.
Valstybei amžiną atilsį ir be mūsų yra kas jau seniai sugiedojo.
Nebrangiai.
Už trisdešimt sidabrinių.
reikia vėl rinkti korumpuotus pedofilus komunistus.
nes kitu atveju bus valdžioje mizantropas durnelis konservatorius kubilius – bus krachas 🙂
visu pirma mums reiketu pasipriesinti skaldymo politikai, kuria sekmingai vykdo musu valdziuke. Visuomene nuolat priesinama tautiniu atzvilgiu (visaip bauginama penktaja kolona), kurstoma nesataika tarp emigravusiu ir likusiu Lietuvoje (zmones, isguiti is tevynes bedarbystes ir skurdo vadinami isdavikais), jaunimas priesinamas su pensininkais (negalime paremti jaunu seimu, nes reikia islaikyti pensininkus)… Galima vardinti ir vardinti. O is tikruju visa jega yra pilieciu vienybeje. Valdziazmogiams labai lengva valdyti supriesinta ir ibauginta tauta. Tad siulau vienytis, nepasiduoti provokacijoms, neizeidineti vieniems kitu, nuolat ieskoti dialogo tarp ivairiu tautybiu, socialiniu sluoksniu, skirtingu paziuru zmoniu.
kai komunistų lageriuose mirė 10 000 geriausių lietuvių,
kai buvo išvežti mokytojai ir karininkai ir ūkininkai,
kai likę geriausi pabėgo į vakarus,
o likučiai patriotų žuvo partizanuose,
kai buvo baudžiama, kad esi tikintis.
—-
dabar komunistai kur kas mažiau smaugia.
Pasitikėkim Jėzumi Kristumi ir jo motina Marija – viskas bus gerai.
Jėzus Kristus su motina Marija neateis ir už tamstą betvarkės nesutvarkys kaip koks misteris Properis. Ponas Dievas leido sunykti tūkstančiams tautų ir valstybių vien todėl, kad jų piliečiai tinkamai nesinaudojo jo dovana žmogui – mąstymu, komunistų nedasmaugtas žmogau.
Kristus ir jo motina MARIJA NEPADĖS, KOL PATYS SAU NEPADĖSIM sėdėdami užpečkyje ir laukdami, kad kažkas padarys už mane.
patalogiškai valdantys komuniagos nepakenčia TIKRŲ krikščionių: juos uja kaip tik begali: atima darbus, pensijas, turtelius, šmeižia bei nuodija.
bet be pasiaukojimo ir aukų nieko nebus.
tai ir reikia, kad komunistai dar labiau sužverėtų – melskimės už juos, kad jie su naujomis jėgomis pjautų ir skerstų mus, krikščionis.
Bėda ta, kad mūsų krikščionys nėra visiškai tikri. Jie leidžiasi komunistų ujami, nes patys su jais turi nuodėmingų sandorių. Popiežius pranciškus ne kartą pasisakė už kovojančią bažnyčią, kurios priedermė išeiti į visuomenę ir ginti bei teigti moralines vertybes, o ne vien rūpintis savo dūšelės išganymu. Pažiūrėkite į kokius konservų liokajus išvirto mūsų Krikščionių demokratų partija. Nebeina suprasti, ką jie gina, kaip ir bažnyčios hierarchai flirtuojantys su kagebistinėmis – komunistinėmis atmatomis999.
pasiūlymui 14:38. O nuo diskusijų jau reiktų pereiti prie aktyvaus veikimo. Pats laikas išvykti iš Vilniaus ir nemanyti, kad ten viskas labai gerai matoma ir įmanoma išspręsti. Norint suvienyti žmones, reikia su jais gyvai susitikti ( ne tik prieš rinkimus), jų išklausyti ir leisti pajusti, kad jie – visi iki vieno – yra svarbūs ir reikalingi. Juk turim apytuštes ir merdinčias bibliotekas. Jos galėtų tapti tikrais pilietiškumo židiniais. Tik ugdant visų mūsų savivertę ir besąlygišką pagarbą bet kuriam žmogui iš bet kurios socialinės ir amžiaus grupės (kodėl neįtraukus moksleivių?) galima sutelkti ir pažadinti veikimui. Pradžiai nors į Kauną nuvykite draugystės vizitui, į Panevėžį, Šiaulius, Klaipėdą. Ten irgi daug aktyvių ir skausmą dėl valstybės krizės jaučiančių gyvena. Ir į Londoną, Bergeną… Skaityti daugiau »
puikiai moka komunistai prieš rinkimus sukurti įvairiais partijas, prifarširuojant savų šnipų: DK – geriausias pavyzdys.
sukuriama demokratijos ir gelbėjimo iliuzija, nuleidžiamas garas.
rezultatas -kaip visada.Turim apie 10% adekvaciu pilieciu,tada juos suskaldom,padarom mirtinais priesais,tada einam 5 partijos irinkimus,gaunam po 2% balsu,ir kontora gali atsiskaityti uz gera darba.Kokia prasme gerkle ausint, taupykit judesius-senatvej pravers.
neikite į rinkimus, jus įvels į smulkmenas, ar abejotinus sprendimus, prablsuosiste ir būsite sukompromituoti, geriau budėti visuomeininėje sargyboje, piletiškai-visuoeminiškai valdžią kontroliuoti, kad ji nesugęstų.
Prieštarauju Jūsų komentarui.Sykį stovėdamas eilėje išsikalbėjau su kokių penkiasdešimties metų amžiaus moterim:šioji tris mėnesius dirba pardavėja Lietuvoj,paskui tris mėnesius uždarbiauja užsieniuos.Pasibaisėjom lietuviškais politikais ir nutarėm kad rinkimuos tikrai nėr už ką balsuot,nes rezultatas tas pats-nulinis.Klausėm-ką daryt?Kartu vieningai priėjom išvadą,kad reikia eiti į rinkimus ir parodyt savo poziciją.Jei nėra normalaus kandidato,išbraukt visus gražuoliukus ir balsuot kad ir už Vincą Kudirką ar Joną Jablonskį.Gana tyčiotis iš Tautos su tuo rinkimų farsu.
Augijus per MĖŠLIDĘ paleido upės vandenis.
O mes paleisime VATNYKUS …
gerai sakė a.a. A.Svarinskas: aš galiu už N.Venckienę kalėjime pasedėti – man tas pats kur melstis 🙂
Kas jums sakė ,kad jus valstybę turite.Tai čia KGBistai prisipažinę/neprisipažinę subūrė šaiką.
visada taip buvo: velnias valdo.
pas mus velnio vaikai: pizdukėliai komunistėliai pedofiliniai kgbistai ir t.t.
ir – šią akimirką šviesos vaikai visada pralaimi, bet laimi amžinybę bei vietą danguje – kur už jokius otkatus nepateksi 🙂
-numirti gyvenant laisvam Tiesoje,nenugalėtam.Valstybė prieš ASMENYBĘ-niekalas.
Valstybės sąranga-tik IŠNAUDOJIMO instrumentas ir nieko daugiau.
Tad pakilkite sąmonės lygmenyje virš valstybės,nesigraužę čia kaip maži vaikai.
Ištarkite:AŠ LAISVAS.
Ir Jums palengvės.
Sveiki. Ačiū Liudvikui už puikią temą diskusijai. Labai gera tema. Prisirpusi. Na tai ką -diskutuosim ar rypuosim? Misliju, kad pakaks tų plepalų, kaip musyse blogai. Bloga jau nuo to rypavimo. Galvokim ką daryt. Dalinkimės idėjomis. Nes atsidūrus dugne yra tik dvi išeitys – likti dugne ir supūti, arba atsispirti nuo dugno ir kapanotis paviršiun. Patiems. Kitų variantų nėra. Aaaa, tiesa yra dar durnių variantas -pasikinkyti viltį, jog ateis Gelbėtojas. Viltis, žinia -motina. Durnių. Taigi, jeigu katrie nelaiko savęs durnių motinos augintiniais, tuos kviečiu tartis ką daryti ir…daryti. …. Kokie žingsniai būtų pirmutiniai? Pradžioje liautis kolaboruoti su režimu: a) Nesišypsok režimui, nedalyvauk ritualuose, liaukis legimitizuoti režimą. Ignoruok tai kas leidžia režimui naudotis tavimi, nebūk pseudo demokratijos dekoracijų fragmentu. Nemojuok šulams tribūnose… Skaityti daugiau »
į paprastesnę vietą citrnvytį,tačiau senojoje vėl kalasi maži stiebeliai,šaknelės liko.Taip ir gyvenime,”Sąjūdis” padėtis į atokią lentyną,bet tikėjimo Tiesa,laisve,pagarba,grožiu,gėriu gijos,sieloje Aukščiosiojo įskiepytos gimstant, siekia visatą,patį Kūrėją ir jų niekaip neišraus.Iš pradžių pavienės,paskui jų vis daugėja…Todėl absurdiški karai,teismai,žudynės,melai-tai kova su Dievo tvarka,sąranga,kūryba.Absurdiška ir beviltiška melagiukų kova.
Vel tik kalbos. Lietuvoje matau tik tris zmones daugiau ar maziau veikiancius. O kad jie apsijungtu…
Kuomet žmogus laujasi kolaboravęs su režimu jis pradeda žengti pirmus žingsnius į pilietiškumą, pradeda mokytis būti piliečiu. Pilietis juridiškai yra savo krašto bendrašeimininkis. Šeimininkas yra savininkas, ne ubagas. Pilietis turi orumą. Iš orumo turėjimo seka kitas esminis dalykas -priešintis viskam kas žemina tavo orumą. Joks orus žmogus nesileidžia žeminamas. Joks orus, joks žmogus. Jeigu leidiesi žeminamas, atsakyk sau atvirai ar tu orus, ar tu dar žmogus – ar jau tik dvikojis gyvulys? Tai vienas esminių būties klausimų, į kurį neradus teisingo atsakymo lieka tik kelias į pražūtį. Turėk vertybes ir gink jas. Rinkis patikrintus dalykus – D-vas, Šeima, Tautos tradicijos, Krašto gamtos ir kultūros paveldas, Tautos šviesuliai. Tai ką tau lig šiol primetinėjo režimas – atmesk. Gal būt pradžioje gali… Skaityti daugiau »
Pilietinis taikus pasipriešinimas. Turime problemą- baimė ir apatiškumas. Musyse iki to laipsnio, kad išeitų žmonės masiškai į gatves ar dalyvautų Nacionaliniame streikia dar toli. Reikalingas pirminis stimulas. Reikia Precedento. Ką daryti, jeigu žmonės nedalyvauja/ nenori/bijo? Reikia keisti taktiką. Kliūtis paversti privalumais. Jeigu žmonės neina reiškia reikia organizuoti tokias akcijas kuomet visi turės galimybę masiškai ir anonimiškai sudalyvauti nepakėlus užpakalio. Yra 1001 būdas kaip tai padaryti. Bet kai galimybių yra per daug, paprastai neįgyvendinama nei viena. O čia jau reikia pasitelkiti elementarią logiką ir paskaičiavimus. Kam režimas jautriausias? Bet koks režimas yra susikūręs įvaizdį. Galingumo mitą, „visaliaudinio pritarimo” fikciją. Smūgiuokime per įvaizdį ir griaukime „leudies visuotinio „pritarimo” mitą. pasirinkime praktiškus dalykus, tai kas dabar rūpi žmonėms ir sulauksime jų dėmesio. Bankų… Skaityti daugiau »
Laukiate kol už tamstą kiti rankas išsipurvins?
Patsai pageidaujate pastovėti po medžiu?
Žinai tris -būk ketvirtas ir dar penktą šeštą atsivesk.
Pakaks lementi ir inkšti.
Siūlyk, ginčykis, daryk.
Po to kai išmoksime pareikšti režimui jog nebeskolaboruosime, kai parodysime kad smerkiame -tuomet galėsime pereiti prie sekančios, griežtesnės pasipriešinimo fazės – aktyvaus taikaus pasipriešinimo parodant kad galime bet kada sustabdyti režimo ekonominės gyvasties funkcionavimą, t.y blokados, streikai, visuotinio atsisakymo paklusti ir vykdyti režimo nutarimus akcijos.
Bet tai dar turime priaugti.
Dar esame visiškai žali, pilietiškumas,kartu su saviverte yra vienaląstėje formoje, Spermatozoidas tik, net ne embrionas.
Vaisių reikia auginti.”
Bet gal pirma atlikime „pradėjimo aktą?
revoliucinė situacija jau subrendo.
mūsų naujas Leninas – Juozapas mokina teroru ir pasipriešinimu kovoti su valdžia.
pravilno, tovariščiau Juozapai: kuo daugiau neapykantos, pykčio, keršto, kraujo.
Liuciperis, Belzabubas ir Putinas didžiuojasi tovariščiu Juozapu 🙂
metai kiti ir mūsiškiai kalėjimai bus modernizuoti už ES lėšas: patogu,šilta,visur internetas.Sakot,palauksit šitų patogumų ir bus drąsiau?
Niekingas melagi.
Niekše – parodyk sakinį kuriuo aš, Juozapas raginu teroru priešintis?
Kuo aš didžiuojuosi aš žinau ir tu svolačiau man savo etikečių nepriklijuosi.
O kuo tu „didžiuojiesi”, dvasios ubage?
Kuo pasigirsi?
Šiknalaižyste režimui?
Sąjūdis buvo kažkas tokio.Istorijos įvykiai turi gerą ypatybę kad laikas nuo laiko pasikartoja.Garantuotai žinom kokių klaidų nebedaryt.
pašol von,komunistine liekana;dar pradėk raudot ir kabinėtis kad Juozapas ne toks gražus kaip Paulauckas,neturi anūko ES parlamente ir nepriklauso socdėmiškam medžiotojų būreliui;aišku,kad nori sujaukt dikusijas;žinok nepavyks
nuo savęs reikia pradėt kilti,negalima išsižiojus laukt malonių iš kitų
turit įdomių idėjų.Gerai pagalvojus,kodėl gi nepadarius nepabanddžius
labai jau plati tema pasiulyta autoriaus straipsnio
Diskusijos apie tai kaip galėtume pasipriešinti, nesileisti ujami ir žeminami yra režimo košmaras.
Todėl pasiuntė bobiką, idant trukdytų.
Normalu.
Nenormalus tik pats išsigimėlis bukai tarnaujantis blogiui.
Tas trolis apgailėtinas.
Atmata.
Nekreipkime daugiau į jį dėmesio.
Adminas ištrins jo kliedesius.
Kalbėkimės apie tai kas mums rūpi , kas aktualu.
Skaitytojai atsirinks.
Ačiū, Juozapai, bet man anksčiau į akis krito labai jautrus, tikras ir prasmingas komentaras „pritariu” 2015-06-16 15:58. Jame išdėstyta labai paprasta ir elementari pilietinio, švietėjiško veikimo programa, kuri labai paprastai įgyvendinama, ir neįsivaizduoju, kad kokia nors valdžia prieš tokį veikimą turėtų priešnuodžių. Vienas pasažas taiko ir į dūsaujančius,kurie skundžiasi kad nėra charizmatiškų lyderių, todėl esą ir neprasideda sąjūdžiai. Pacituosiu: ” Tikrieji lyderiai rasis procese. Neduokdie juos žinoti iš anksto ir eiti jau pramintais takais per apsiskelbusius lyderiais. Juk aišku, kur jie nuves.” Šiandien „lyderiai” mūsyse yra kepami kaip marketingo produktas. Tuštybė įvyniota į blizgančius popierėlius su palydimaisiais reklaminiais anonsais ir sukurtom biografijom. Liaudžiai parduodamas oras, bezdalai. Tikrieji lyderiai atsiranda tarytum iš nieko per auką. Kas žinojo ką apie Nijolę Sadūnaitę… Skaityti daugiau »
Na ir pabandykime.
Blogiau jau nebus.
Jau blogai.
Galvokime, siūlykime tai kas padėtį pagerintų.
Laukiamos visos idėjos.
Išdiskutuosime, atsirinksime o po to sugalvosime kaip realizuoti.
Pradžioje buvo žodis.
Mes GALIME padaryti kad Žodis taptų Kūnu.
Galime.
Jeigu tik norime.
Sveiks, Brol.
Dėkui už komentarą.
Pacitavai aukso vertės žodžius:
:
„Tikrieji lyderiai rasis procese. Neduokdie juos žinoti iš anksto ir eiti jau pramintais takais per apsiskelbusius lyderiais. Juk aišku, kur jie nuves.”
:
Tai Šventa Tiesa.
Esmių esmė.
.
Pritariu, pasirašau greta.
.
„j”.
O kas gali rastis iš sumeluoto žodžio? Svetimkūnis. Čia tikriausiai ir bus dabartinės lietuviškosios politikos esmė. Pilna svetimkūnių, nes žmonės neįgudę išgirsti, kur žodžiai tikri, o kur apsimestiniai. Taip ir apsimetėliai vedliai (tikriausiai nujaučiat, apie ką aš) veda į niekur.
matyt mums visiem dar nėra visai blogai,kad sėdim ir laukiam stebuklų
Siūlau sakyti apie juos tiesą JUOKO forma.Pradėkime nuo VALSTYBĖS SAUGOMŲ buvusių KGBistų,kuriuos šantažuoja jų draugai NEPRISIPAŽINUSIEJI.Bjauru,šudina,bet maišykime ,pliurzinkime ,nes tame shude paslėpta mūsų bėdų GYVYBĖ.Uždusinkime.Juokimės iš KGBistų.Bet neužmirškime-jų daug.Optum su šeimos nariais ne mažiau 750 000 štukių.Vienžo,trečdalis nacijos užaugo ant KGB pašaro.
Supratau apie KĄ kalbat, Tamsta. Apie pir-pir-pirst-tatą Flintą ir jo „komnandą”. Cha, pagalvojau kad tą „komandą” galima pavadinti deramu žodžiu „Fas!” Mat komanda suprojektuota Kontoroje ir palaiminta matrioškynėje. Kadangi parakalbome apie Pasipriešinimą, derėtų pastebėti, kad po baudėjiškos operacijos Garliavosje, po Kedžių namų pagromo kilę pasipiktinimo nuotaikos vis dar niekur nedingo. Tiesiog nėra stimulo, progos tam pasipiktinimui išsilieti. todėl režimas daro viską, kad pavojingas nuotaikas nukanalizuotų. Kadangi DK partija jau sudorota dar tik gimstant, reikia ieškoti kitų medinių ančių protesto balsams nuvilioti į pelkių akivarus. Tamstos paminėtas subjektėlis yra idealus tam instrumentas. Opozicijoje beveik vakumas, patogu stumti Gelbėtojo projektą. Gršžtant prie temos, noriu pasikartoti – privalome mokytis, išmokti atskirti pelus nuo grūdų. visuotinės lengvatikystės fone, žmonės pasigavę naujo Gelbėtojo atėjimo viltį… Skaityti daugiau »
Taip. Tai efektyvus ginklas.
Agresija prieš besijuokiantį dar labiau pablogina agresoriaus padėtį.
todėl tokiu atveju režimas kenčia, tyli.
Ir tuo leidžiasi dorojamas.
Taigi, receptas geras.
Bet reikia daugiau vaistų.
Liga sunki, patologinė.
užleista.
Be skalpelio taip pat neapsieisime.
Reikia idėjų operacijai be kraujo.
Mandagiai, bet radikaliai, nepaliekant metastazių.
Pilietinio nepaklusnumo akcijos yra labai galingas instrumentas. Gandis, M.L. Kingas kelius pramynė ir nieko čia per daug išgalvoti nereikia. Juokaujant galima būtų sakyti, kad ta pasipriešinimo forma yra beveik tobula, nes nereikalauja iš tinginių imtis ką nors veikti. pakanka savo tingumą ir neveikimą apibrėžti kaip pilietinio nepaklusnumo akciją, kitaip tariant performatuoti į politinį kontekstą. Lietuviams labai tikęs protestavimo būdas. Rusijoj dabar ima rastis kitokio pobūdžio protesto akcijos, kurios labai veiksmingos ir užkrečiančios. Tai absurdo monstracijos. Kokia nors oficialia proga susirenka žmonės su absurdiškais plakatais pvz: „Kodėl niekas nebrangsta?” arba „Mirštu iš juoko. Gelbėkit” etc. Panašiomis akcijomis garsėjo Lenkijoje po Solidarumo uždraudimo 1980 metais vadinamoji „Oranžinė alternatyva”. paprastai valdžios (ypač autoritarinės) su humoru sukovoti neturi jokių šansų, nes yra medinukai nedadrožti… Skaityti daugiau »
Kur bebūtumėte -sakykite Tiesą .Niekada nenutylėkite,nenumykite tyliai vardan ramybės.Nekreipkite dėmesio,kad Tiesos sakymas Jums pakenks.Praeis tam tikras laikas ir jums ateis paspausti rankos netgi buvę aršiausi priešai.Aš tą patyriau savimi ir man tai teikia malonumą.
Labai geri pasisakymai.
Tikrai pritariu.
Tęskite -jums gerai sekasi. Gal jūsų pavyzdžiai paakins ir kitus.
Juk negaliu vienas už visus rašyti: )
Nenoriu.
Daug svarbiau JŪSŲ mintys.
reikia išaiškinti LIGOS SUKĖLĖJĄ.Eikime į 1988 metus.Iš kur atslinko užkratas?Jooo…Maskva,Kremlius,Gorbis,Miedviedevas,”Dėdulė”.Jidrištvajpalka…ar tik ne mutavęs sifilis iš Mauzoliejaus atėjęs per Lubianką per meilės žaidimus dėl Nepriklausomybės?
Ko tik nepridarai ,žmogau,kartais per neapsižiūrėjimą…
Kokį gydymą priskirti 27 metų infekcijos nešiotojui,kuris nesuprato kuo užsikrėtė ir nuo ko?
Kilo mintis .
Iškelkime reklamą pakelėje prie autostrados:”PRISIPAŽINUSIŲ KGBistų SAUGOJIMAS valstybės REIKALAS”.
Ar nubaus už tai?
Juk tai valstybės vadovybės alfa ir omega.
Pasiginčysiu su tamsta.
Manau, kad mes tuo būdu vėl nubrisime į lankas, atlėks troliai kurie prikopins paklodžių iš vikipedijų.
Ir kas iš to?
nieko.
nulis.
Dabartinėje fazėje nėra taip svarbu kaip karvutę pavadinti -svarbu kad duotų pieno.
Kas kaltesnis- Tėtė ar AMB -koks po galais skirtumas.
Argi mums jie ne vienodi, ar jie ten ne visi kegebistai-komunistai ir vagys bei melagiai?
Mažne visi.
Kam gaišti laiką bandant smulkmeniškai kapstytis mėšlo krūvoje.
Ir taip aišku kad mėšlas.
Geriau galvokime kaip tą šūdo krūvą gerokai pakratyti, kad smarvė išsivadėtų ir kad greičiau mėšlai supūtų bei trąša taptų krašto augimui.
Nenukrypkime nuo konkretumo.
Pirmiausiai galvokime apie dalykus kurie
a) nieko nekainuoja
b) kurių negali niekas nugriauti
Apie stendus ir plakatus galvosime gerokai vėliau.
Dabar ne tas metas ir nėra tam nei pajėgumų, o ir naudos nelabai bus.
Taip manau.
Bet už pasiūlymą, be abejo dėkui.
Visi pasiūlymai geri, visi reikalingi.
Diskutuojame kad atsirinktume.
Toks tikslas.
surasti geriausius metodus ir priemones poveikiui.
Be išlaidų.
Labai geras pasiūlymas – socealinė reklama greitkelyje Vilnius – Klaipėda su politinėm potekstėm. Bėda tik, kad kainuoja brangiai, bet internete galima pavaryti srautais. Reikia pasvarstyti, kaip tą sumanymą įgyvendinti. Jei pasiūlytume šiam portalui, manau, kad tikrai su džiaugsmu priimtų ir varytų non stop.