Liudvikas Jakimavičius. Etiudas „Tautiškos giesmės“ tema

Artėjant Vasario 16-ajai, mane jau ne pirmą sykį apninka tokia šventvagiška idée fixe semantiškai panarstyti Vinco Kudirkos tautinės giesmės tekstą. Iš anksto noriu apsidrausti, kad nekalbėsiu apie jį kaip simbolinę prasmę tautai turinčią programą ar pamatinį valstybės dokumentą, kuriame, šiukštu, nė kablelis negali būti pakrutintas. Tokių ambicijų neturiu ir negalėčiau turėti, nes himną, tokį, koks jis yra, giedu su visais ir kaskart širdyje išgyvenu tylų pasididžiavimą, graudulį ir negandą.

Šiais metais nuolatiniai valstybinių švenčių scenaristai jau pradeda repetuoti būsimo Nepriklausomybės šimtmečio repertuarą. Ima tikrintis, kokie prieskoniai tam neeiliniam patiekalui tiktų, kokie ne labai. Šiemet jie šventei siūlo šūkį ir raginimą „Vasario 16-ąją švęskim linksmai ir išradingai“. Puiku. Linksmai ir išradingai dvi dienas švęsime šv. Valentino dieną ir apimti tos linksmos siautulingos nuotaikos, nelyg tramvajum, įbildėsim į Vasario 16-osios renginiją. Sklandu, sklandžiau nesugalvosi. Tik kažkoks kirminas tai agitacijai priešinasi – o kaip jau taip linksmai įmanoma sugiedoti Tautišką giesmę?.. Ką jau kalbėti apie Maironio „Lietuva brangi“? Iš abiejų tekstų ataidi kažkokia liūdna elegiška intonacija. Linksmų koverių iš jų nepadarysi.

Grįžtu, nuo ko pradėjau. Prie paties giesmės teksto. Prieš penketą metų amžiną atilsį profesorė Vanda Zaborskaitė yra parašiusi: „Sutinku su kritikais, kurie mano, kad himno tekstas nėra pakankamai poetiškas, o muzika – pakankamai meistriška bei originali (šiais atžvilgiais su juo konkuravusi Maironio ir Naujalio ,,Lietuva brangi“ yra pranašesnė), bet ne tai svarbu. Mes galime pagrįstai didžiuotis savo himnu ne tik dėl to, kad jis atlaikė dešimtmečių persekiojimus ir carinės valdžios, ir dar daugiau – sovietinės okupacijos metais, bet ir dėl to, kad jis yra išskirtinis savo teksto prasmingumu“.

Pasakyta viskas teisingai, nieko nepridursi, tačiau, skaitant tekstą prasmių lygmeniu, poetiškumas ir meninės figūros nėra patys svarbiausi dalykai. Ne žodžių ar meninių vaizdų gražumu himnas įgauna energiją ir sugestiją.

Ne sykį esu patyręs nejaukią sutrikimo akimirką (o ir pačiam taip gėdingai nutikę), kad „užvedęs“ giesmę senolis, giedojęs ją tūkstančių tūkstančius kartų supainioja posmelius. Liaudyje sakoma – velnias koją pakišo. Kažin ar velnias čia kuo nors dėtas. Priežastis, matyt, slepias kitur.

Senovės Graikijoje keliaujantys dainiai – rapsodai (išvertus – dainų siuvėjai) per puotas rečitatyvu galėdavo atlikti be suklydimų visą Homero „Iliadą“ ir „Odisėją“. Kokia nors neraštinga kaimo močiutė prie anūkėlės lopšio sklandžiai iš atminties sekdavo ilgiausias pasakas, nors ir turėdama sklerozę ar kitų rimtų atminties sutrikimų. Žinomas dalykas, rapsodui atmintį sustruktūrinti padėdavo hegzametras, bet abiems didysis atminties pagalbininkas buvo pats naratyvas, tai yra – istorija ar pasakojimas. Kiekvienas poetinis tekstas tokį irgi turi, nors iš pirmo žvilgsnio eilėraštis gali atrodyti visai ne siužetinis.

Koks tad yra Tautiškos giesmės pasakojimas? Pamėginkim jį perpasakoti paprastais žodžiais. Pirmojoje strofoje konstatuojama, kad mūsų Tėvynė turi garbingą praeitį, ir sūnūs paraginami iš istorijos semtis stiprybės. Antrojoje strofoje subjektas išlieka tas pats, tik sinonimiškai įvardijamas „vaikai“, kurie, jau būdami savo istorijoje, poeto paakinami būti dori ir dirbti Tėvynės bei žmonių naudai. Trumpai tariant, du pirmieji posmeliai yra apie godotiną jaunąją kartą, kokia ji turėtų ateiti. Trečiajame posmelyje naratyvas tarytum sugriūva, nes keičiasi subjektas. Vietoj sūnų ir vaikų dabar kreipiamasi į saulę pagalbininkę, kad ši prašalintų tamsumas ir kad ta jaunoji karta įžengtų į švarų peizažą. Iš tikro čia ir yra silpnoji pasakojimo vieta. Giesmės subjektas pats tiesiogiai nesusiduria su kliūtimi ir išmėginimu, kurį nugalėjęs taptų herojumi. Kliūties įveikimas yra iniciacija – esminis herojinio epo ar pasakos naratyvo dėmuo, kurio giesmėje nerandame.

Nesudėtinga atsakyti į klausimą, ką poetas turi galvoje, sakydamas „tamsumos“. Kita eilute jis paaiškina. Tamsumos – tai šviesos ir tiesos antonimai – tamsa ir melas, su kuo ir turėjo susigrumti tėvynės sūnūs. Suprantama, šiose eschatologinėse grumtynėse, jei atsirastų Dievas, naratyvas taptų vientisas ir fizine, ir metafizine prasme.

Vincas Kudirka, būdamas liberalių pažiūrų, sprendė dilemą, kaip, neminint Dievo, vis dėlto apie jį pasakyti, kad jis čia yra svarbus dalyvis. Nesiimčiau aiškintis asmenybinių poeto motyvų, kodėl jam prireikė vidinio cenzoriaus pagalbos, bet dvi vienarūšės metaforos „saulė“ ir „meilė“ vargu bau ar sukuria pilnutinį visuotinio Dievo vaizdinį. Apie tai jau ne kartą pasauliečių buvo kalbėta, tegul dabar galutinį žodį taria teosofai ar teologai.

Kaip ten bebūtų, tiesa, šviesa ir meilė yra Dievo reprezentacijos, bet jos yra vertybė savaime, o ne vertybė vardan ko nors, kaip giesmėje – vardan Lietuvos ir vienybės.

Manau, kad profesorė Vanda Zaborskaitė, didžiausia mūsų pirmojo Atgimimo poezijos žinovė, būtent šiuos tautiškos giesmės naratyvo nesklandumus ir turėjo galvoje tekstą vertindama ir lygindama su kitais to paties žanro kūriniais.

Kaip ten bebūtų, lietuviui, kur jis bebūtų, nėra ir negali būti gilesnio ir prasmingesnio himno už Lietuvos himną. Ir niekados nebus, nes begales kartų jis buvo giedamas kruvina burna. Jis reiškia kur kas daugiau negu žodžiai ar siužetas, nes gyvena savo savaiminį gyvenimą, nuolat pildosi ir atsinaujina likiminiu turiniu.

Komentaras perskaitytas„ Mažojoje studijoje“

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
28 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Pėsčio paukščio žvilgsniu

Dočy, pakilk nuo žemės!

Pagonis

Jei teisingai supratau,vietoj:
Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
parašius:
Tegul Dievas Lietuvoj
tamsumas prašalina,
himnas,autoriaus nuomone, būtų sklandesnis.Gal.Bet man Saulė mielesnė už Dievą.

tai

tai jau krikščionys nagus kiš ir prie Lietuvos himno? Jau ir į Lietuvos himną ten dievą kiš? O ką darysit su netikinčiais? Nugalabysit kaip Kristus liepė ev. pagal Luką 19 :27 – ” 27 Mano priešus, nenorėjusius, kad būčiau jų karalius, atveskite čionai ir n u g a l a b y k i t e mano akyse”?

Jokymas

Gana pilstyti iš tuščio į kiaurą” Kam dėstyti savas „mintis” , jei tų minčių pas dėstantįjį ( bent šiuo momentu)nėra visai… Tikėjausi rasti , mano manymu, esminį fundamento „akmenį” himne. O jis, manau turėjo būti, kaip ir buvo nepriklausomoje Lietuvoje: „TEGUL SAULĖ LIETUVOS tamsumas prašalina” Rusijos imperijos okupacijos metu tautiškoje giesmėje visgi buvo „tegul saulė Lietuvoj” Bet vos tik stojosi Lietuva nepriklausoma, jau 1921 metais Lietuvos himnas kitaip nebuvo giedamas o tiktai taip: TEGUL SAULĖ LIETUVOS.. Ne Stalino, ne Briuselio saulė tegul tamsumas prašalina… O mūsų Lietuvos saulė, Mūsų karštų širdžių ŠVIEČIANTI SAULĖ lai tamsumas prašalina. Mes patys tai padaryti privalome. Ne kažkokia abstrkti saulė… O kas bus jei ji ta „abstakčioji” neprašalins? Kaip tada,mes, garbingi giedotojai giedosime tamsumose…?

nėra lietuvių dvasios

okupaciją išgyvenęs lietuvis dainuotų:
– mušk komunistą,
kaip šunį rudą
🙂

jokymas dėl šuns rudo

Gerbiamasai „nėra lietuvių dvasios2016-02-6 19:55” niekas taip nedainavo, nes… nesirimavo. Nepriklausomoje Lietuvoje danavo visgi tokią juokų dainelę… mušk… kaip šunį rudą.. Bet tai nebuvo rimta…

LtsR

„Ir pražuvo mūsų saulė po tarybų mėnuliu”

Ltsr prazuvo SSSr prazuvo

eLTieeSeR pražuvo, eSeSeSeR pražuvo. SAULĖ Lietuvos nepažuvo- Ji sudegino Blogio Imperiją…Nesame mes dideli, įtakingi, barstomės po pasaulį. Bet meilės ugnis Tėvynei Lietuvai dar nėra užgesusi.

Al.

,,Tegul saulė Lietuvos tamsumas prašalina” – čia malda,prašymas,kad Lietuvos dvasia padėtų mums. Saulė kaip šviesos, ir todėl tiesos, įvaizdis. Ir kaip mūsų dangiškoji motina – Saulelė motulė. Tai ir įvaizdis ir fizinis faktas. Žodžio Saulė keisti žodžiu Dievas nėra būtinybės,nes Saulė ir yra mūsų vietinis (žemiečių)dievas. Dievas (Saulė) kuria Dieną. Mūsų kelią,tiesą ir gyvenimą. Kas nori,gali dainuot ,,tegul Dievas Lietuvos tamsumus prašalina”. Abiem atvejais žodis Lietuvos yra dviprasmiškoje padėtyje – galima suprasti,kad prašoma Saulės (ar Dievo) prašalinti Lietuvos tamsumas arba,kad tamsumas (nebūtinai vien Lietuvos ar Lietuvoje) prašoma prašalinti Lietuvos saulės (ar Dievo). Giesmės dviprasmiškumas, manau, ją tik sustiprina.

Janina

Ačiū Autoriui,
Įdomus himno teksto paaiškinimas, todėl sudomino daugelį.
Mano brolis – Sibiro politinis kalinys, ilgą žiemos naktį, stipriai vėtrai kaukiant garsiai giedodavo Kudirkos giesmę, net šaia stovintis sargybinis negirdėdavo. „Mano siela tapdavo tokia stipri, kad atrodė joks priešas nenugalės”.- sakė.

.
.

Aha

Klonį puolė Šėtonas saulei tekant,giedant Himną.Uj buvo įsiutę velniukai.

Verdiktas

Kadangi Saulė yra Dievo kūrinys,tai Dievas, minint Saulės vardą ,priima tai kaip Jo garbinimą.
Taip,kad ,Dočy, neieškok sliekų ant asfalto,nes jei ir rasi,tai jie bus atšliaužę po lietaus,gelbėdamiesi nuo potvynio,todėl žvejybai netiks.

Verdiktui

Tamsta labai nusišneki. Garbinti Dievo kūrinius visai ne tas pats, kas patį Dievą, kuris yra neaprėpiamas – visos kūrinijos pradžia ir pabaiga (žodis, mintis ir idėja). O kaip ten ką Dievas priima, tikrai ne mums žinoti.
Pats akivaizdžiai sliekauji.

Rapolas

Kaip supratau iš straipsnio, jame buvo užuomina ir klausimas. Ar eisime pagal Prezidentės kvietimą švęsti Vasario 16 „linksmai ir išradingai”. Panašus klausimas, ar eisim sausio 13 su neužmirštuolėm skvernuose?
Himnas čia irgi labai prie ko. Kaip mes jį suprantame. Pasirodo, kad labai ne visi vienodai. Jei būtų jame paminėtas Dievas, kaip būtų su giedotojais Lietuvos? Gal ateistai, kurių dauguma, to posmelio negiedotų, kaip priesaikoje neprivaloma eilutė „Tepadeda man Dievas”.

Kas liečia himną

Aš dėl žodžių nieko blogo neturiu. Bloga tai, kad, kai kurie, ji atvirai prieš visą Tautą gieda begales kartų su kruvina burna sėdintys seime. 1. Tegul Tavo vaikai eina Vien takais dorybės, Tegul dirba Tavo naudai Ir žmonių gėrybei. Pasakykit, kieno naudai ir gėrybei dirba konservatoriai su liberalais? 2. Tegul meilė Lietuvos Dega mūsų širdyse, Vardan tos Lietuvos Vienybė težydi. Šimtus kartų žiūrėjot per TV seime debatus, per kitus debatus sukviesti į TV redakcijas ir klausėtės kaip riejasi lyg vilkų gauja dėl kasnio grobio konservatoriai ir liberalai su socdemais, darbiečiais, tvarkiečiais. Tai apie kokią vienybę čia galima kalbėti? Paimkime deputatų priesaiką: Prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; Prisiekiu visomis… Skaityti daugiau »

slunkius

„Vasario 16-ąją šveskime linksmei ir išradingai” – tai Grybauskaitės spjūvis Tautai į veidą.Tai ką, Tauta po Valentino pagirių turi ateitį į Šventę nešina prezervatyvus, kurių galiukai užraugti mazgeliais? Jeigu neturi ką pasakyti – geriau patylėti.

Daina

Giedoti himną gali būti pavojinga. Štai Garliavoje taikiai stovintys su vėliavomis ir himną giedantys žmonės buvo užpulti, daužomi, jiems į veidą buvo purškiamos neaiškios kilmės dujos, vėliavos trypiamos, o jie užtampyti po teismus… Tai ką? Ar dabar reikia gauti „aukštųjų ponų” leidimą himnui giedoti? Ar tai priklauso nuo kiemo, kuriame himnas giedamas? Ar galima, pavyzdžiui, namuose jį giedoti? Ar neįsiverš 240 smogikų į namus, neims daužytis šautuvų buožėmis? Atleiskite už įstatymų nesupratimą, bet gal galite kas nors man išaiškinti mano teises? Ir dar, jeigu pedofilams prireiktų mano vaiko ar anūkės, tai juos aš turiu atiduoti be kalbų? Visai pasimečiau… Tai giedosime himną ar vasario 16 susirinksime tylos minutei?

padorūs

komentatoriai šio portalo jau šalinasi. Vengia jo ir padorūs autoriai. Kai kurie dar bando šokti pagal (jėzuitų įkurto) Katalikų kronikos Fondo dūdelę. Šiame Dočio bandyme po cenzoriaus žirklių faktiškai neliko PRASMĖS. Kodėl?
1918 atsikūrė LAISVA Lietuva. Įdėjos autoriai buvo V.Kudirka, J.Basanavičius, J.Šliupas – Bažnyčios persekioti laisvamaniai. Vatikanui reikėjo ne šviesios ir teisingos Lietuvos, o tokios kaip 18 a. Romos vyskupų valdomos Lenkijos/Lietuvos. Tarpukario Lenkija labai stengėsi, kai kas jai buvo pavykę. O kas bus ateityje? Romos planai nesikeičia. Jie vykdomi. Slaptai, žinoma.

to padorūs

Aha. Tai yra padorūs, tarp kurių save prisiskiriat, komentatoriai ir autoriai ir nepadorūs. Sakykit, kaip atskiriat? Kokiais vadovaujatės kriterijais, kad visiems būtų aišku?
Ir kuo čia dėtas Vatikanas. kažkaip jūsų samprotavimuose apie 1918 m. stebuklą galas su galu nesueina.

zzz

O man toks Jakimavičius patinka.

pikuciui Jakimaviciui

Spalvos neatsiranda net atsistojus salia Kudirkos giesmes!

to zzz

Ar kad prie Kuolio 30m.buvo,ar kad dabar prie Kudirkos vyriausybeje ilindo?

Rapolas >to zzz

Braižas atpažįstamas – dergti nesąmonėm padorų žmogų, klijuoti etiketes, o gal kas ir prilips…
Nepagalvojat, ką darot. Visų pirma pasirodot, kokie esat niekšai ir tam pačiam Jakimavičiui žmonių akyse padarot net nenorėdami gerą paslaugą. Kuo labiau žmogų puolat, tuo labiau toks nusipelno padorių žmonių pasitikėjimo. Va kokią suraitytą špygą jūs gaunat su savo kontorine strategija ir taktika.

pilkuciui Jakimaviciui

Nieksai nieksui parodo jo vieta!

pilkučiui

Tai kaip toj paties pasirinktoj vietoj jautiesi?

Per linksmąją Vasario-16 įdomiausia-kaip

persidažiusieji raudonskruosčiai reklamuos masonų penkiakampę nezabudką?
Gal žemė bus puošiama raudonomis žvaigždutėmis?

to Rapolas

Ar Jusu mintys tinka ir Nagliui Puteikiui? Naglis puolamas portalo valdytoju,kerstaujama,bet zmoniu palaikyma turi vis didesni ir didesni.Ar taip?

Rapolas

Ne, mano mintys Puteikiui netinka, kaip ir Puteikio mintys visiškai netinka man. Kiek pastebiu, viešojoje erdvėje Puteikio niekas nepuola. Priešingai. Didieji portalai puteikius pijarina išsijuosę.

28
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top