Veidaknygė
Katalonų tema matau daugybę keistų interpretacijų su galutiniais kertiniais klausimais: „Ar tu už Katalonijos atsiskyrimą ar prieš?“ O po to jau kiekvienas atsakymas užverčiamas gausybe postringavimų iš įvairiausių vadaviečių – nuo teisinių ir ekonominių, iki istorinių ir moralinių.
Lietuviai nori vaidinti pragmatikus, bet nežino, kaip reikalai pakryps, tad pakibusi ore pragmatika kausto liežuvius.
Iš tikrųjų, Katalonijos įvykiai turėtų visai Europai ir mums kelti daug rimtesnius klausimus nei leisti ar neleisti Katalonijai atsiskirti. Tai vienaip ar kitaip Madrido ir Barselonos susitarimo reikalas, jei pripažįstame, kad Ispanija suvereni valstybė.
Suvereni, bet ar demokratiška, jei nepripažįsta demokratinių vertybių tokių kaip tautų apsisprendimo teisė ir piliečių teisė laisvai reikšti savo įsitikinimus. Šiuo aspektu Ispanija niekuo nesiskiria nuo Turkijos ir ES keikiamo Prezidento Erdogano, kuris nepripažįsta kurdų apsisprendimo teisės.
ES strategai (ES Komisija) yra susimovus juodai, nes konstruktas, kuriame tautos ir valstybingumo sąvokos buvo beatodairiškai stumiamos iš politinių diskursų lauko, atsitrenkė į žmogaus teises ir laisves savo įsitikinimus reikšti ir taikiai juos realizuoti.
Jei ES deklaruojama demokratija ir laisvė nėra pirminiai ir pamatiniai dalykai, tai kas tada virš jų?
Biurokratinio antstato merkantiliški interesai ir tarnystė monopolijoms, tvarkant reikalus guminėmis lazdomis?
Ten mes jau vieną kartą buvome. Ačiū.