Liudvikas Jakimavičius. Jie – ne mūsų valdžia

„Respublika“

Į Rimvydo Stankevičiaus klausimus atsako Liudvikas Jakimavičius

Kaip vertintumėte šiandienę Lietuvą nacionalinės savivokos aspektu? Nebaugina mintis, kad pernelyg išsitautinus, išsivietinus ir suglobalėjus, gali prasidėti negrįžtami mūsų tautos irimo procesai?

Klausimas labai bendras ir abstraktus. Norint į jį atsakyti, visų pirma reikėtų bent punktyru pasistengti apsibrėžti, kas turima galvoje sakant sąvoką „šiandieninė Lietuva“. Skirtingoms visuomenės grupėms ta sąvoka gali reikšti visiškai skirtingą, net priešingą tikrovę. Dabar kažkaip primiršta prieš keletą metų buvusi populiari „dviejų Lietuvų“ tema. Ypač referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams metu buvo gana aiškiai apčiuopta takoskyra tarp sistemai tarnaujančios visuomenės dalies ir „užribio“. Ta skirtis niekur nedingo, priešingai – ją gilino tiek politikai, tiek juos aptarnaujantis personalas , tiek teisėsauga ir teismai, tiek bestuburė žiniasklaida su armija parsiduodančių žurnalistų, išmokusių užuosti iš kur vėjas pučia ir ploti valdžiai katučių. Dviejų Lietuvų skirtis toli gražu nėra vien ekonominė. Takoskyros ir poliarizacija vyksta sąžinės įtampoje ir jos pagrindu.

Margą „Antrąją Lietuvą“ atpažįstame baigiančiuose ištuštėti kaimuose ir miesteliuose, rajonų centruose ir didmiesčiuose prie prekybos centrų lentynų, kur suversti atpiginti maisto produktai su paskutinės dienos galiojimo žyma. „Antroji Lietuva“ atpažįstama ne tik ten. Dalis jos eina į rytines pamaldas, nemokamus kultūros renginius, bibliotekas, kur „pirmosios Lietuvos“ nesutiksi. Ten jai nėra kas veikti, jei neatvažiuoja televizijos kameros. Labai daug „antrosios Lietuvos“ ir Europos fabrikuose prie konvejerių, šiltnamiuose ir ne Lietuvos braškių laukuose.

„Antroji Lietuva“ tildoma, baigiama už tvoros išvaryti, o kultūra kažkodėl tyli. „Pirmosios Lietuvos“ propagandos ruporai į „Antrąją Lietuvą“ žiūri kaip į raupsuotąjį, trukdantį sukurti rojų Lietuvoje – tokį pagal „kultūrininko“ A. Užkalnio įsivaizdavimą ir užsakymą.

Tas Lietuvos skilimas ir eižėjimas buvo tiesiog užprogramuotas dar vadinamojo „Atgimimo“ ir Sąjūdžio laikais, kada turėjo būti išsiaiškinta iš esmės ir susitarta, kokią Lietuvą atkuriame? Koks yra mūsų kūrinio turinys? Kokia yra Lietuvos idėja ir jos tikslas? Tiesa, visuomenė neturėjo tokios prabangos daug laiko tą turinį kruopščiai svarstyti ir tartis. Buvo taip atlaidžiai avansu pasitikima, kad visi daugiau mažiau panašiai supranta sąvokos Lietuva turinį, prasmę ir tikslą. Iš šiandienos perspektyvos žvelgiant, tas visuomenės atlaidumas ir neapsižiūrėjimas buvo nedovanotinas.

„Pirmoji Lietuva“ subudavojo ne Lietuvą solidariai bendruomenei, o Lietuvą sau. Apskritai ji Lietuvos ir neatkurdinėjo, o paprasčiausiai vykdė sau naudingesnį už LTSR „Lietuva man“ projektą.

Be revoliucijų, patyliukais buvo išsidalintas valstybės turtas, užsiimtos patogios starto pozicijos, įstatymais, poįstatyminiais aktais ir Konstitucijos išaiškinimais buvo sukurta saugi teisinė platforma veikti pagal projekto vykdytojų klanui naudingas taisykles. Lietuvos kūrybos projektą pakeitė projektas „Lietuva man“.

Ką manai apie ES darinį? Kaip reaguoji į jų iniciatyvą mokyti mūsų vaikus, į klausimą: „Kas esi?“, atsakyti ne „lietuvis“, o „europietis“, politikus – aklo paklusnumo, ūkininkus – nedirbti, kultūros žmones – kurti ne nacionalinę kultūrą, o projektus?

Abu tavo klausimai susieti neišardomai. Kai klausei apie dabartinės Lietuvos nacionalinę savivoką, tai tokios savivokos tikriausiai yra kelios, ir jas turėtume aiškiai atskirti. Projekto „Lietuva man“ vykdytojai turi labai specifinę savivoką. Jie, marketingo terminais sakant, suformatavo ES rinkai gana patrauklų produktą. Visuomenė nesusigaudė, už ką tie skalbimo milteliai ir nemokamas alus ES referendumo antrąją dieną. Projekto vykdytojams reikėjo legitimacijos, tautos pritarimo, kad produktas su etikete „Lietuva“ turėtų tautos pritarimo sertifikatą. ES strategai ir Briuselio kosmopolitinė nomenklatūra „Lietuva man“ projekto vykdytojams ir produkto „Lietuva“ pardavėjams moka milijardus, kad šie „tobulintų“ savo produktą, išvėdintų jo nacionalinį kvapą, skonį, tautines aspiracijas ir savastį. Nė motais jiems nei mūsų kalba, nei kultūra, nei bažnyčios, nei dvarai, nei pilys. Viso labo jiems tai tik objektai, kurie gali būti pritaikyti ES turizmo reikmėms. Simuliakrai trumparegiams pasiguosti. Apie bendrąjį gėrį ten jau seniai niekas nebekalba, kalbama apie bendrąjį pelną, o Lietuva jiems tik strategiškai vertingas geografinis paribio lopinys su šiokia tokia rinka, pigia bei judria darbo jėga. Jiems būtų patogiau šį produktą valdyti, jei Lietuva išvis neturėtų jokios etninės tapatybės, istorinės ir kultūrinės atminties ir tautinių aspiracijų. Aš dabar taip matau, kad mūsų švietimo sistema ta kryptimi labai uoliai ir sėkmingai dirba kurdama naują žmogaus tipą – „euražmogį“ su eklektiška, horizontaliai orientuota subyrėjusia sąmone. Metafizinės pamatinės vertybės – Dievas, Tėvynė, sąžinė, kultūra yra sistemingai stumiamos iš ugdymo turinio ir apskritai – viešojo gyvenimo į kuo tolimesnę paraštę.

Logiškai mąstant ir skaičiuojant, šiandien Lietuva jau turėtų būti užsiauginusi laisvėje subrandintą, valstybiškai ir tautiškai susipratusią kūrybingą ir energingą kartą, kuri savo tapatybę ręstų ant šių vertybių pamato. Deja, kartos, kuri suvoktų savo politinę priedermę ir atsakomybę saugoti pamatines vertybes ir kurti valstybę, kaip tarpukario Lietuvos išsiugdė šviesuomenės kartą, tokios nematome. Tai akivaizdūs „Lietuva man“ vykdomo projekto rezultatai ir „laimėjimai“.

Klausei, ar nebaugina mintis, kad valstybės irimo procesai gali būti pajudėję negrįžtamai? Ir dar kaip baugina dar baisesnė mintis, kad traukinys tolsta pasiutusiu greičiu, o Lietuvoje nebesusitelkia tiek energijos ir jėgos, kuri gebėtų pajudinti iš mirties taško užrūdijusią „STOP KRANO“ rankeną, kad sustabdę traukinį, apsižiūrėtume, kas bepalikę iš Lietuvos idėjos ir susivoktume, ką mes čia veikiame.

Briuseliui tas „Stop kranas“ yra tarytum rakštis uodegoj. Jis direktyvomis ir naujomis sutartimis skuba įforminti galutinį išvalstybinimą, o mūsų valdžia su brigadomis vietinių propagandistų uoliau už kitus tą apipavidalinimą vykdo. Ir kai tik pasigirsta tautinio susipratimo balsų iš Graikijos, Vengrijos, Čekijos ar Lenkijos, Briuselio kosmopolitai ima raukytis ir grūmoti, kad nubaus, pristabdys pažadėtų finansų srautus, jei vietiniai produkto pardavėjai netramdys nacionalinių aspiracijų. Lietuvoje labiausiai apgailėtinoje padėtyje atsiduria pardavėjai konservatoriai, kurie dedasi esą Sąjūdžio paveldėtojai ir Nepriklausomybės idėjos tęsėjai. Ta partija ir jos „kūrinys“ – Prezidentė – patiria patį tikriausią vertybinį krachą. Pamėgink sulaukti iš jų aiškaus atsakymo į klausimą „Kokių įstatymų viršenybė – Vilniaus ar Briuselio dabar yra įsiteisinusi Lietuvoje?“ Tyla, kuri reiškia ne ką kitą, o išdavystę.

Mane dažnai užklumpa klausimas: negi jau išmirė ir emigravo visi tie žmonės, kurie už rankų susiėmę stovėjo Baltijos kelyje? Jaučiuosi, lyg stovėčiau už užšautų durų tos Lietuvos, kuri gyva Maironio posmuose, lietuvių liaudies dainose. Turbūt ir pats junti, kad gyvename tarsi po vieną, tarsi atskirti nuo kontekstų, nuo suvokimo, kad esame tautoje, kad esame vienas kitam broliai – ne tik potencialūs pirkėjai ir pardavėjai, valdantieji ir pavaldiniai?

Liūdnas klausimas. Iš tikro daug tų Baltijos kelio žmonių kažkur dingo. Dalis tikrai išmirė, dalis patraukė entuziastingai vykdyti „Lietuva man“ projekto – pasidavė Mamonos pagundoms. O tie, kurie nepasidavė, buvo išjuokti, sugroteskinti ir marginalizuoti – išstumti iš viešojo diskurso. Dabar tokios, atsparumą ir patriotizmą išsaugojusios bendrijos iš tikro beveik nebematyti. Jei taip sunyksta kokia nors augalų rūšis, tuos augalus valstybės įrašo į Raudonąją knygą ir imasi saugoti. Mūsų valstybė visą ketvirtį amžiaus elgėsi priešingai. Įsitraukė vykdyti Briuselio „selekcininkų“ eksperimentą, kuriame nėra vietos tradiciniams nacionaliniams augalams ir gyviams. Europrojektui vykdyti reikalingas naujas eurožmogaus be savybių tipas ar porūšis, kokį visame žemyne ir klonuoja persitvarkiusi švietimo sistema ir vertybinį bei ontologinį matmenį prarandanti kultūra. Būtent todėl dingusių ir nustumtų Baltijos kelio žmonių vieton neateina susivokusi jaunoji karta. Socialinę perspektyvą šiame pražūtingame tautoms žmogaus inžinerijos eksperimente turi tik klonai. Būtent jie ir ateina.

Ir man šiandien tikrai baisu, kad jau peržengta riba ir devynmyliais einama ten, o jau ir esame ten, iš kur kelio atgal nebėra. Tik Dievo stebuklas galėtų ienas atsukti, nes beveik nebėra žmonių, kurie susitelkę ir kryptingai pradėtų veikti.

Aš vis turėjau tokią slaptą viltį, kad gal egzistuoja koks nors giliai užsimaskavęs pogrindis, kuris reikiamu momentu galėtų išeiti ir pasakyti – „Gana“. Ieškojau kokių nors to pogrindžio ženklų, mėginau rasti kontaktų, bet turiu pripažinti – nesėkmingai. Bijau suklysti, bet man dabar atrodo, kad tokio ir nėra.

Ties kiekvienu, suvokiančiu padėties grėsmę, iškilęs klausimas: tai ką darom?

Jei tie 700 tūkst. išvykusių lietuvių prieš išvykdami būtų pamėginę pertvarkyti Lietuvos tikrovę į pritaikytą lietuviui čia gyventi, dirbti ir turiningai ilsėtis, gal matytume visai kitą vaizdą. Bet jie nepasivargino pakovoti. Išvažiavo tepasakę „eikit jūs visi na…“ Ir teisingai pasakė. Ten mes ir einam.

Bendrystės jausmas Sąjūdžio laikais buvo ištikęs mus, manau, dėl kelių gražiai sukritusių aplinkybių. Viena iš jų ta, kad būtent tada Lietuva ir susipažino su savo žmonėmis. Vieni su kitais susipažino ir patys žmonės. Pirmąsyk pamatėme ir nustebome, kiek daug ir kokių nuostabių turime žmonių, kurie panašiai supranta, ką reikia daryti. Sovietiniais laikais net nenumanėme, kad tokių yra, ir pakankama kritinė masė tautai kumštin suburti.

Antroji aplinkybė ta, kad tuomet nubudusi Lietuva dar nebuvo aiškiai išsisluoksniavusi nei turtiniu, nei interesų, nei galių (valdžios) turėjimo požiūriu. Didžioji tos nubudusios Lietuvos visuomenės dalis buvo kažkuo panaši į nualintą „viduriniąją klasę“. Visiems jiems iki kaulo buvo įgrisęs sovietizmo melas ir veidmainystė, tautinių bei religinių vertybių niekinimas, ir to bendro vardiklio pakako sušvytėti bendrystės jausmui. Įvyko tiesiog sinergijos stebuklas, nes sutapo nacionalinio ir ekonominio išsivadavimo iš imperijos vektoriai. Svaigino asmens ir tautos laisvės perspektyva. Tauta trumpam išėjo į avansceną kaip bendratikslių bendrija. Iš to kilo ir brolystės jausmas bei suvokimas, kad elgiesi teisingai ir sąžiningai.

Tiesa, tas stebuklas truko neilgai. Po rugpjūčio pučo Maskvoje ir po TSRS griūties bei okupacinės armijos išvedimo reikia brėžti istorijos brūkšnį. Prasidėjo visai kitas raidos etapas. Visuomenė pradėjo sluoksniuotis. Tuomet ir prasidėjo mano jau minėtas „Lietuva man“ projektas, kurį ėmėsi vykdyti „nusipelnę“ nepriklausomybei sąjūdiečiai ir komunistai. Visiškai nieko nereiškė, kad švytuoklės principu vykdytojai keitė vieni kitus – projektas liko tas pats. Tai jie ir sėjo ne brolystę, gailestingumą, bendrystės jausmą, o nuolatinį skaldymą įvairiausiais skerspjūviais bei tavo įvardytą pirkėjų-pardavėjų ir valdančių-pavaldinių gyvenimo filosofiją. Daug kas ja užsikrėtė ir buvo dvasiškai ir fiziškai įbaudžiavinti. O kaip žinai iš istorijos, lietuviui baudžiava nėra nepakeliama būsena, kol ponas nepradeda su bizūnu nugaros čaižyti.

Mūsų luomo žmones ta būsena erzina, sėja nepasitikėjimą ne tik valdžia, bet ir valstybe, kokią jie kuria. Faktiškai su tokia mes esame jau susvetimėję, o mūsų poetinių vizijų niekas nenori nei matyti, nei girdėti, nei skaityti. Jos projekto vykdytojams yra nepatogios ir nemalonios, nes apeliuoja į sąžinę.

Ką galėtume ir privalėtume nuveikti mes – rašytojai, kultūros žmonės, idant Lietuva išsikapanotų iš esamos nykokos būklės? Juk prisimenu, kad net kęsdami sovietinę priespaudą Lietuvos žmonės buvo dvasingesni, gilesni, motyvuotesni, ryžtingesni ir stipresni, nei esame šiandien. Panašu, kad kažkuriuo gyvybiškai svarbiu laidu nebeteka srovė? Kuriuo?

Mane guodžia vienas dalykas, kad tokį ES projektą, koks šiandien yra jėga brukamas valstybėms narėms ištiks Babelio bokšto statytojų likimas. Iš to projekto yra eliminuotas Dievas, todėl projektas neturi jokios perspektyvos. Lietuvos šviesuomenei – rašytojams ir kultūros žmonėms – jokių didelių papildomų nešulių net nereikėtų užsikrauti. Pakaktų kiekvienam pasitarti su savo sąžine, įsiklausyti į jos balsą ir įsipareigoti tiesai, kokią sąžinė siūlo. Lietuvoje sąžiningas kalbėjimas tikrai būtų išgirstas ir, griūvant ES Babeliui, atsirastų žmonių, kurie žino, ką ir kaip daryti. Aš nesakau, kad ES projektą reikėtų suvisam laidoti. Paprasčiausiai Europos tautų bendriją reikėtų pradėti kurti iš naujo, atsisakius kosmopolitinės federalistų doktrinos ir ciniško tautų prievartavimo. Jei tautos yra Dievo mintys, tai kultūros žmogaus priedermė yra padėti toms mintims skleistis ir įsibūtinti. Rašytojai ir apskritai sąžiningi Lietuvos žmonės apie tai turėtų labai aiškiai ir sąžiningai kalbėti.

Ir nuojauta man kužda, kad Lietuva susivoks. Tik mes savo pavyzdžiu jai turim padėti. Neturiu iliuzijų, kad kaip nors protingais ir sąžiningais argumentais galėtume įtikinti ir „perauklėti“ valdžią. Ji nėra mūsų valdžia, nors dedasi, kad tauta ją išrinko. Didžia dalimi tai Briuselio kvislingai – statytiniai, kuriuos pačius pirmus užgrius griūvantys ES Babelio gremėzdai.

„Respublika“

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
56 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
ačiū, Liudvikai

nuosatbiai brandus straipsnis. Filosofinė egzistencinė mintis išsakyta paprastais ir kiekvienam suvokiamais žodžiais.

klaidelė

t.b. „nuostabiai”

Alvydas

Straipsnis – žiauriai teisingas ir įžvalgus. Ačiū jo autoriui gerb. Liudvikui Jakimavičiui.

Ignas

Kyla toks jausmas, kad valdžioje ne valstybininkai, atstovaujantys Lietuvos iūnteresus, bet mankurtai – Lietuvos valstybingumo pardavėjai. Nesutarimai tarp šių valstybingumo pardavėjų kyla tik vienu klausimu: kam parduoti Lietuvą – Rytams (Maskvai) ar Vakarams (Briuseliui, Varšuvai). Štai ir visa mūsų valdžiažmogių (tiek „dešiniųjų”, tiek „kairiųjų”) politika.

Arjonis

Atleiskite man, kad man nepatiko šis ilgas straipsnis, kuriame viskas suplakta. Autorius, aš įsitikinęs, yra padorus žmogus. Bet blogai, kai asmeninis „Aš” užtemdo protą.Negaliu atleisti šiam veikėjui, kuris , mano supratimu, labai prisidėjo supriešinant Lietuvos sąraša su Puteikiu. Negana , rodos, Medelinsko „atskirojo” mitingo pasekmių. Lietuvos sąrašas lyg tai buvo pakilęs aukščiau šios ” Kas ves naująjį Lietuvos Sąjūdį į šviesią ateitį” ambicijos. Kai kurie Lietuvos sąrašo nariai, užmigę nerealiai, net pradėjo skelbti „neveiklumo programą” kaip prioritetą, pasibaisėjo Puteikio aktyvumu. Ir dabar turime ką turime. Turime bedantį Lietuvos sąrašą, kuriame , kaip suprantu, asmuo Nr.1 yra Maldeikienė.Ne viskas ką jinai kalba yra blogai. Bet, manau, jinai nėra mūsiškė. Ir nežinia kadaji išaus savąją Lietuvos sąrašo ardymo šūvį. Šiandieną Lietuvos sąrašas… Skaityti daugiau »

blogasblogas

O man šis Liudviko interviu patiko. Čia Liudvikas yra toks kokį buvau įpratęs matyti ir kokį gerbiu- antitarybininkas, nevyniojantis į vatą, kalbantis tai kas aktualu didžiumai. Nes danbar yra būtent toks metas- kalbėti ne ezopiškai, tiesiai kakton, į tarpuragę. Nes nebeliko laiko devynaukščių metaforų žarstymui demonstruojant erudicijas. Dabar yra metas dirbti antitarybinį darbą. Dėl pogrindžio. Gal jo nėra todėl, kad jo… nebereikia? Mus režimas tiek ir taip ilgai ujo, spaudė ir baugino, jog baimės jausmas atbuko, atrofavosi. Kai kažką įvaro į kampą varovai kartais iš laimės apsvaigsta savo visagalystėje. Užspiestasis kampan suvokia, kad nebėra kur trauktis ir nebėra ką prarasti. Ir tuomet, būna, kad atsitinka tai ko niekas nesitiki- įvarytasis kampan pasmerktasis šoka ir perplėšia gerkles jį apspitusiems. Režimas, kopks… Skaityti daugiau »

Patinka

nesurežisuotos mintys.

rinkėja iš Kauno

pasitelkim elementarią aritmetiką – nuo to meto, kai minių minios plūsdavo į Sąjūdžio mitingus, minėjimus, Baltijos kelią , prabėgo kone trisdešimt metų. Tiems, kurie sąmoningai dalyvavo valstybės atkūrime kaip Sąjūdžio eiliniai ir jo šalininkai, dabar jau arti šešiasdešimt ir daugiau. Didelė jų dalis – pensininkai. O tai visuomenės sluoksnis, su kuriuo visiškai nesiskaitoma, kuris ignoruojamas, užmirštas politikų ir ekonomistų diskusijose. Prisimenamas tik per rinkimus. Kas iš tos sąjūdinės bangos yra priešpensinio amžiaus ir dirba valstybinėse įstaigose, negali išsišokti „prieš generalinę liniją”. Kitaip neteks darbo. Inteligentai, sąmoningia patriotai, pasirašę prieš žemės pardavimą užsieniečiams, buvo įžūliai aploti ir apmėtyti kaip spiromis „kremlinių” epitetais. Pradėjo „užrefendūminęs” Patriarchas, darniu amsėjimu pritarė užkulniai ir tupinukai su kastuvėliais visuose portaluose ir kanaluose. Drąsesnės diskusijos vėl persikelia… Skaityti daugiau »

skaitau

ir tarsi pats rašyčiau, pasakyta viskas taip, kaip pats jaučiu ir galvoju. Tada apima džiaugsmas, kad esi ne vienas. Jei tokios mintys apima ir kitus, vadinasi gal dar yra vilties. Ačiū už viltį sakau sau ir visiems, kam dar ne dzin. Tik netylėkime, neužsidarykime, neverkime. Sutinku su blogasblogas „Nesinervinkim ir juokimės, šaipykimės. Tegul valdžia nervinasi”.
Na kur JŪS, visi anekdotų karaliai ir humoro šou menai, čia tiek neišartų dirvonų, kad iš juoko nors mirk. Prisiminkit „anuos gerus” laikus, kaip smagiai mokėjom pasijuokti iš JŲ. JIE niekur nedingo, JIE liko, JIEMS gerai, o mes arba verkiame, arba žudomės, arba bėgame, palikę JIEMS tuos, kurie jau nieko negali, nes nebeliko jėgų ir sveikatos, savo tėvus ir senelius.

Jakimavicius-tik skarute!

Maldeikiene-ne ne ne musiske! Ji baige Maskvos Lomonosovo Universiteta. Jai truksta nuosirdumo ir tikejimu Dievu!

put put pudąąą

puteikiniai gaidžiai ir vištos pragydo

Dar vienas is Maskvos Lomonosovo suaregavo!

Jie kaip drugeliai pavasari jaucia!Bet Dievo pas juos nera!

ei, ei

Nuo kada piratai-aferistai šaukiasi Dievo?
Jūsų patronas, Melo tėvas. Tas kur su kanopom.
Jukš namo!

pripratimas antras prigimimas

puteikinės kiaulės kitaip nemoka.
dabar tol lips ant galvų kol adminas neišmėš lauk.
ot parazitißka padermė.
neveltui veržiasi į valdžią.
kiaulėms lovys kaip altorius.

Arjoniui

Lietuvos sąrašas pats pasirinko ir susidėti su Puteikiu, ir nuo jo „dosnumo” atsiribot. O gal jūs manot, kad per savivaldos rinkimus Puteikiai ėmė paskolas iš greitukų ir iš savo kišenės juos atidavinėjo?…

graudu ir juokinga

kai nusikaltėliai kgbistai-pedofilai ir komunistai valdo „teisėsaugą”: prokurorus, teisėjus, antstolius, komisarus….
piktintis jau nebėra jėgų…

Sveik Maskvos Lomonosovieciai-tiesos.lt bendradarb

Vilniuje isauso dar vienas grazus,sauletas rytas.Svarstau,kokia grupe lietuviu Maskvos aukletiniai siandien sukirsins?

Bravo

Pagaliau atsirado Žmogus,kuris atvirai žodžiu ir raštu pasakė Tiesą.

Povilas

Puikiai atskleista ES projekto esmė, žvelgiant iš varpinės mažos tautos, aukojamos vardan to mega-projekto.
O beskaitant tekstą galvoje stukseno mintis: šitą mes jau mokėmės, čia nieko naujo.
Mano kartos žmonėms nereikia priminti CCCP tautų mėsmalės, nesiskaitančios su priemonėmis žengiant į pasaulinę komunizmo pergalę.
Dabar skamba kiek kita terminologija.
O esmė? O galutinis tikslas?
Atleiskite, bet skirtumo nematau. Na, neben tai, kad vergai šįkart sočiau maitinami ir aprengti kiek prašmatniau.
Bet tai ir viskas.
Giliau pakapsčius matosi jog ano ir šito projekto konstruktorių šaknys – iš to pačio kelmo.
Taigi, vėl užlipome ant grėblio ir šįsyk žiebė kakton taip, kad galim ir nebeatsigauti…

šiška

Jie svajojo sunaikinti Tiesos žodį. Jie perėmė ir šį portalą. Dabar jie tik imituoja senos komandos darbą. Jie „kūrė aiškina dabartį” nepateikdami ateities vizijos. Jų istorinės spekuliacijos kūrė lietuvių tautinį mitą nutylėdami kodėl nuosmukis prasidėjo Krėvos unija, kodėl nuosmūkį pagilino Liublino unija atnešusi lietuviams svetimą „lenkų” valdžią. Abi unijos ne lenkų, o Romos katalikų Bažnyčios projektas siekiant galutinai užgesinti tautinę lietuvių savimonę. Bažnyčios ginklas – sąmonės valdymas. Sąmonės valdymo simbolis – kankorėžis. Bronzinis 3 m aukščio kankorėžis stūkso Vatikano muziejaus kieme. O dabar „perskaitęs nusiųsk kitam”.

VaidasVDS

Džiugu dėl autoriaus išvadų. Jos labai geros. Europa eina ne ten, kur turėtų, nes atstūmė vienintelį tikrą idealą – Dievą… ES projektą nereikėtų laidoti „suvisam”… Gal būt nėra viskas taip blogai, kaip daugeliui atrodo. Paimkime JAV. Jeigu ta kolonija nebūtų tapusi vieninga valstybe, o būtų pasidalijusi į Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos kolonijas ar atskiras valstybes, tai dar klausimas, kas būtų laimėjęs pirmą ar antrą pasaulinį karą, ar komunizmas, ar fašizmas šiandien neviešpatautų pasaulyje. Pasaulis, nors ir labai braškėdamas, nuklystantis į visokius klystkelius, nudvasėdamas ir vėl atsinaujinantis, vis tiek eina į priekį (nors šiuo metu, akivaizdu, kad eina į klystkelius). Protingų žmonių nėra daug, o išmintingų iš viso tik vienetai. Dėl to dar sunkiau susikalbėti ir siekti idealų (ir dvasinių,… Skaityti daugiau »

Lietuvos sąrašininkas

Europos pinigai mums patinka, jų tikrai neatsisakome. Tik atsisakome bet kokių įsipareigojimų Europai. Nors neturime nei energijos šaltinių nei jokių naudingų iškasenų, nei išvystytos pramonės, bet norime visų gėrybių iš pasaulio ir aukšto pragyvenimo lygio. Norime eiti savo keliu, spauti į snukius ES, NATO ir JAV, bet reikalausime jų [agalbos ir paramos, ypač tai pinigų. Kuo daugiau pinigų. Toks yra mūsų individualios, tautinės valstybės kelias.

guzas>šiška

esi Lietuvoje retas atvejis, kišantis sau į užpakalį kankorėžį. Paprastai kišama kepta ropė, kuri niekados nepralenda.

rinkėja iš Kauno

Bijantieji prarasti valdžią visada pavojaus sau ir „gerai suteptai” sistemai akimirką suremia pečius. Tada nesvarbu, kas kairys, kas dešinys. Svarbu nuolat „rotuotis” tarpusavy, neprisileidžiant jokių išsišokėlių „iš liaudies”. Prisiminkime praėjusius rinkimus į Seimą. Kaune beveik visur vienmandatėse į antrą turą išėjo konservatoriai ir Drąsos kelio kandidatai. Gautų balsų skirtumas tarp jų nebuvo didelis. Antrame ture beveik visose apygardose nugalėjo konservatoriai, bet… Kažkodėl nei politologai, nei žiniasklaida, nei DK rinkimų štabo vadovas Valdas Vasiliauskas „nepastebėjo” vieno esminio dalyko. Kaune antrame ture buvo neregėtai daug sugadintų biuletenių – apie 10-11 proc. Jokiame gūdžiausiame prasigėrusiame užkampyje tiek sugadintų biuletenių nebūna. Paprastai vidurkis siekia apie 3-5 proc. Nė trupučio neabejoju, kad balsavimo biuleteniai, kuriuose balsuota už DK, buvo gadinami. Ar tai sunku? Juk pakanka… Skaityti daugiau »

tai

Tai ką autorius siūlo kokrečiai?

tam tai

Autorius siūlo ir toliau gausiai pliurpti iš tuščio į kiaurą.

to tai

Svarbiausia yra gelbėti Garlevos mergaite.

Krikščonis

„13.1 Kiekvienas žmogus tebūna klusnus viešąjąi valdžiai, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, o kurios yra – tos Dievo nustatytos.? Kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo sutvarkymui.“ Rom,13,1
Biblijinė koncepcija varo pilna katūške?

taikąsiülokonkretui

Autorius nesiūlo saldainio ant pagaliuko ir kavos į lovą? Trrrragedija!
Ale, kaip bloga kai negauni nachaliavai, a ne?
Bene puteikinių padermės būsi?
Stebuklus dykai siūlo „gelbėtojai”-šuleriai. Autorius siūlo galvoti ir daryti išvadas. Nepatinka? Na, puteikiniai net nežino kas tai yra – galvoti, mąstyti.
Neduota. Neįgaliukai. Visiški dundukai.

to "bravo"

Liudyti Tiesa apie Maskvos Lomonosovo Universiteto studiju liekamaja verte studentu samonei,gyvenant Lietuvoje dabarties salygomis-tikrai zmogiskas ivykis!

Liepa

Nepaprastai aiškiai ir suprantamai viską išdėstėt apie mus visus, Liudvikai.Ačiū.//
Užsiregistravau dvidešimt aštuntu numeriu būryje tų,kurie kelia jums”nykštį”.// 🙂

Liepai

Gal pražiopsojau, bet pacituokite nors vieną Jakimo pasiūlytą konkretų problemų sprendimą.

Sirdis atsigavo beskaitant

Dekui vyruciai uz atgaiva. Pasirasau po kiekvienu zodziu. Pagarba.

Prašymas ES

Duokite mums kur kas daugiau pinigų o viskuo kitu mes patys apsirūpinsime.

JAVietis

Zirzkit toliau. Rašinėkit nesąmones, girkit kvailystes, peikit išmintį, pliurpkit be galo pilstydami iš tuščio į kiaurą. Vienintelis Jakimavičiaus pasiūlymas juo sužavėtiems tautiečiams yra iš naujo sudaryti Europos Sąjungą pagal jo sugalvotas taisykles. O kas ir kaip ES vadovus įtikins ar privers tai padaryti, tai matyt Liudvikas dar vis galvoja ir parašys sekantį kartą. Džiaugiuosi pabėgęs iš durnių laivo.

Kitas kampas

Blogiausia,manau,yra tai,kad daugumai ši valdžia (prezidentė,Seimas) patinka.Sakysit,kad tai nesąmonė? Bet,mielieji,kas išrenka tokią valdžią? Kiek balsuoja už „sistemines”partijas? Nepatenkintų,kaip šiame portale,50-60,O už „Lietuvos man” vykdytojus-dešimtys tūkstančių.Ir kol taip tęsis jokių permainų nėra ko tikėtis.Todėl verta pagalvoti ar iš tikro kalti vien valdžiažmogiai.O gal labiau tie,kurie juos išrenka?

Kitam kampui

skaityk komentarą:
rinkėja iš Kauno 2016-05-21 17:33

Liepa- to problemų ieškotojui 22.29

O,taip,vargšiuk,aš tau tiek pacituosiu,kad mažai nepasirodys.// Kokiu reikia būti žabalium,priekurčiu ir proto invalidu, kad nematyt,negirdėt ir nesuprast milijonų”konkrečių problemų sprendimų”, kurie už „ačiū”dalinami mūsuose puikiai apmokamų valdžiagyvių ištisais dešimtmečiais nuo ryto iki vakaro: nori būti saugus- šauk”rūsai puola”, nori būti sotus- kreipkis į Maisto banką, nori būti modernus – pakeisk lytį ir stok į LGBT gretas, trokšti būti europiečiu- atsižadėk Tėvo, Motinos ir į namus priimk nors vieną islamistų giminę ,atbėgusią iš Etiopijos ar Sirijos; nori atsikratyt sąžinės priekaištų,- elkis kaip Vasiliauckas, kuriam „etika, moralė – ne šio pasaulio dimensijos”// Nori dar „receptukų”? Prašom. Jei būtum sveiko proto, tai seniai giedotum su „šventaisiais” liberalais: jų partiniame manifeste rašoma-„Mūsų vizija – aktyvi pilietinė ir socialiai atsakinga visuomenė, kur privati iniciatyva ir… Skaityti daugiau »

stasys

Liudvikui nepakanka drąsos aiškiai pasakyti kad jis , pasak jo pačio, yra paprasčiausias niekas ..taip kaip Lietuvoje jis gimęs tik vakar …o tai reiškia kad jis neatsakingas už tos blogos valdžios darbus .Daug paskutiniu metu tokiu str. ir jie visi kaip tie ..nekaltos Zitos prasidėjimo vaisiai ta tamsia naktį ..kai buvo suviliotos ant to šieno kupetos. Iš dalies aš ji galiu suprasti , kaip ta nieką..kuris neatsakingas už savo pačio gyvenimą ..bet jei bandyti ji įvilkti į tuos pilnavertiškumo marškinėlius ..niekaip neapsieitume be to kito klausimo ..o kur jis vakar buvo ? Kaip taip nutyko kad pasąmonė prašvito tik nūnai ??Taip kaip nesu piktas ant tokiu ..tai ir regzti ten to bedievystės sąmokslo neketinu. Praregėjimas tiesa.. geras tuo kad žmogui… Skaityti daugiau »

bergzdziai Liepai!

Komentatorius praso ne liberalu programos citavimo,bet problemos sprendimo buda.Nes Jakimaviciaus rasinyje-tik svajones susipynusios su sapalionemis.

nebergzdziam prasytojui!

pas savo boba arba pas maxima paplasyk,jei gelas busi-gal duos ‘Tai,ko reikia’.Jakimavicius ne dovanu karalius.jis neuzima jokios kedes seime ar plezidenturoj,tad nera isipareigojes gliaudyt kazkieno problemas.jis gali svajot ir sapaliot kiek tinkamas.

Kitas kampas-rinkėjai

Perskaičiau ir 19.27.
1.Galvoti,kad masiškai klastojami biuleteniai-naivu ir neatitinka tikrovės.
Drąsiaus kelio kandidatai,jei ir būtų buvę išrinkti,jokio perversmo nebūtų padarę,nes jų per mažai.O išrinktųjų šansai būsimuose rinkimuose beveik nuliniai.
2.Dėl 19.27.Visiškai pritariu.Tai-palaužta nusivylus minia,kuri bijo,vengia, nesugeba ir nežino kaip pasipriešinti”Lietuva man”projekto vykdytojams.
Pasekmė- nulemia tie,kurie balsuoja už „sistemines „partijas.Todėl ir turim tai,ką turim.O kaip pakeisti tokią padėtį,kaip matau,niekas nežino.

Na,..

Idomus straipsnis-interviu. Aplamai ,Jis idomiai paraso,..siuo atveju duoda interviu.

stasys

susirauke kaip naginės gražiai rašyti nemoka.

to Stasys

O kaip jie nebus pikti kaip nagines,juos mokino Maskvos Lomonosovas!

Arjonis

Cituoju paskutines TŪLO AUTORIAUS eilutes:”Neturiu iliuzijų, kad kaip nors protingais ir sąžiningais argumentais galėtume įtikinti ir „perauklėti“ valdžią. Ji nėra mūsų valdžia, nors dedasi, kad tauta ją išrinko. Didžia dalimi tai Briuselio kvislingai – statytiniai, kuriuos pačius pirmus užgrius griūvantys ES Babelio gremėzdai.” Gerbiamasai(autoriau) ar bent susimąstei, prilygindamas nepriklausomos Lietuvos biurokratą(us)su kvislingu. Su juo lygintinas prieškarinis paleckis, jo šutvė, čekų husakas 1968 metais. Ne viskas ES gerai, visi suprantame, bet laikas suprasti kad šiandien ES ir NATO yra mūsų užuovėja. Kas draudžia mums būti tokiems kaip vengrai ar austrai? Nebūtinai turime juos kopijuoti. Bet atstovėti Lietuvos interesą PRIVALOME. Vėl cituoju: „… nors dedasi, kad tauta ją rinko…”.Taip, mūsų valdžia tautos išrinkta. Geras ar blogas įstatymas, gera ar bloga rinkimų priežiūra-… Skaityti daugiau »

Liudvikas

Kažin kodėl ant manęs komentatoriai pyksta? Sako, kad tik dejuoju, ligonis ir nieko nesiūlau. Kaip gi nesiūlau? Siūlau prasikrapštyti akis. Ar tai mažai?
P.s. Arijoniui
Gal vieną sykį reikėtų baigti tas spekuliacijas visur suplakti į viena ES ir NATO. Aš nė žodžiu neužsiminiau apie NATO, vienintelį tikrai galimą saugiklį, mano galva. Atleisk, Arijoni, bet aš įsivaizduoju, kaip ta ES Lietuvai „padėtų” jei Ruskija imtų ir užpultų. Neveikiančiomis sankcijomis ir naujais a la Magnickio sąrašais? Taip kad savo makaronus valgyk pats, o suvalgęs ir pas daktarėlį nueik, kad vidurius atsuktų.

Jakimaviciui

Prapulsi su tais is Maskvos Lomonosovo,oi prapulsi

Liudvikui

Čia ne komentatoriai pyksta. Čia tik kažkoks puteikinis vištgaidis kudakuoja.
Įprasta mulkio piratpalaikio giesmelė. Daugiau nieko nemoka.

Liudvikui

makaronų kabintojai tiesiog provokuoja jus,Liudvikai,- gal nesusivaldysit, imsit ir sušuksit „verskim carą”, o gal aiškiau ranka mostelėsit – tada tie makarončikai pripaišys,kad „Aurorai” davėt ženklą sutartai salvei.jei iš Eglės Kusaitės nulipdė teroristę Nr.1, tai kodėl nepadaryti iš jūsų perversmininko? čekistinė-kagėbistinė metodika neužmiršta, ir liustracijos šitam tūkstantmety su šita „ne mūsų valdžia”dar nenusimato….

56
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top