Gyveni ir stebiesi. Niekad Lietuvoj dar taip nėra buvę. Rusijoj buvo gūdžiausiais Pavliko Morozovo laikais, kai galėjai aukoti tėvą vardan savo politinės karjeros.
Turiu galvoje paskutinių dienų įvykius, kai konservatorių-krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, siekdamas gelbėti į MeToo skandalą įklimpusį partijos „chebrantą“ Mykolą Majauską. „Cool“, kaip konservatyvus jaunimėlis mėgsta ant FB sienų rašinėti, – peties jausmas, draugas draugo bėdoj nepalieka. Partija – monolitas.
Bet palaukit. Tuoj bus mėnuo, kai Vitas Tomkus dergia ne šiaip eilinį partijos kolegą, o Gabrieliaus Landsbergio tikrąjį Mokytoją, partijos patriarchą, senelį – Lietuvos garbę ir sąžinę (kalbu be jokios ironijos).
Motyvuodamas skundą dėl Majausko MeToo istorijos, TS-LKD partijos lyderis aiškino, neva įvykis yra neordinarinis ir gali daryti žalą Lietuvos politinei sistemai, bet kažkodėl jaunasis „politikas“ stengiasi nepastebėti, kad profesoriaus Vytauto Landsbergio dergimas, siejimas jo net su NKVD budeliais, yra tūkstančius kartų bjauresnė provokacija net ne prieš asmenį, partietį, o prieš Lietuvos valstybę, kurios autoritetas griaunamas tarptautiniu mastu.
Gabrieliau, anūkėli, kada pagaliau suaugsi, ir ar tau ne gėda?