Veidaknygė
Kam naudinga antirusiška isterika artėjant rugpjūčiui? Dar suprasčiau, jei savo apmaudą už sugriautus gyvenimus lietų tikrai nuo okupacijos nukentėję tremtiniai, politiniai kaliniai, rezistentai.
Bet avanscenoje matome visai kitą publiką, kilusią iš sovietinės nomenklatūros ir komsomolo, kuri nenukentėjo nei nuo sovietų, nei nuo Sąjūdžio „fašistinio“ režimo. Kažkaip sunku patikėti šios publikos uolaus patriotizmo nuoširdumu.
Ramesniais laikais, suprasčiau, visai būtų smagu ir linksma kumščiuotis su Rusijos URMu ir taip vasarojančiai Palangoje Lietuvai sukurti atrakcijų. Suprastume, šoumenai à la Tapinas dirba savo įvaizdžiui ir publikai, publika – ploja. Rusijos URMas, gavęs iš Lietuvos gerą pretekstą, dirba, savo ruožtu per galingiausius propagandos gramofonus apšviesdamas savo liaudį ir įkaldamas į tuščias galvas jau primirštą formulę – „Litovcy – fašisty“.
Ir svarbiausia – tas žibalas į propagandinio karo žaizdrą pilamas kaip tyčia prieš neeilinius manevrus.
Delfi, valiaj dar – ne kibirais, o cisternom, pavarykit iš peties, komjaunuoliškai-patriotiškai, žiebkit, kad žiežirbos žirtų.
Žinot, pagalvoju, – arba jie užsakyti, arba idiotai.