Galvoje sukasi tokia prieštaringa mintis. Pandemija kažkuriam laikui pasitrauks, karantinas baigsis, prasidės kažkoks visai kitoks gyvenimas – tikrai kitoks, nei buvo iki karantino, nes mes visi per jį, pabuvę patys su savimi, stipriai pasikeitėm.
Ir man atrodo, kad gyvenimui stojus į įprastas vėžes, jis taps daug nuobodesnis vidinių patirčių požiūriu. Karantiną mes tikrai dažnai prisiminsime, o kartais jo ir pasiilgsime, kaip be galo įdomaus ir egzistenciškai turiningo mūsų išgyvenimų laiko.