Liudvikas Jakimavičius. Mirties nuosprendis Lietuvai

Rimvydas Stankevičius | „Respublika“

Regis, dar visuotinai ir aiškiai prisimename tą laiką, kai žmonės didžiuodamiesi segėdavo lietuvišką trispalvę prie krūtinių. O dabar apie taip neseniai visuotinai svarbiausiąja mums buvusią savarankiškos, nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimo idėją garsiai jau nė užsiminti nedrįstame. Apie tai, kada, kaip ir kodėl įvyko ši metamorfozė, kalbamės su žinomu lietuvių poetu, aštriu visuomenės kritiku Liudviku Jakimavičiumi.

Noriu jūsų paklausti, ką šiandien reiškia žodis „Lietuva“? Visuomet atsakymą tvirtai žinojome, tačiau šiais „eurotolerancijos“ laikais jo prasmė, matyt, pasikeitusi, jeigu net nedrįstame jo garsiai tarti?

Nuo tų laikų, kai lietuviai išėjo į gatves su trispalvėm atlapuose, daug vandens nutekėjo. Ir tekėdamas daug ką nuplovė, išblukino, o po to užpylė ir naujų spalvų ant mūsų tikrovės ekrano. Labai daug žmonių, kurie gyveno „Dievo ir Tėvynės“ pasakojime, nukeliavo pas protėvius. Baigia išmirti tremtinių ir rezistentų karta, buvusi to pasakojimo saugotoja. Tai kartai garbės ir Lietuvos valstybės idėja buvo šventa ne žodžiais.

Jei be jokių užuolankų būtum paklausęs, kaip aš suprantu Lietuvos mintį, idėją, aš tau taip atsakyčiau: ant krikščioniškų pamatų pastatyta Valstybė Lietuva, priklausanti lietuvių tautai. Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Aktai būtent tą siekiamybę ir reiškia. Testamentiškai.

Tik tokia tauta ir valstybė gali pretenduoti vadintis Dievo mintimi. Bet tiems, kurie nepripažįsta Dievo, garbės ir šventumo sąvokos yra „ne šio pasaulio dimensija“, o jų turinys yra anachronizmas ir nesusipratimas modernėjančiame mūsų durnanamyje.

Prieš ketvirtį amžiaus gimė visai nauja karta, neragavusi ir neuosčiusi sovietizmo tvaiko. Ji gimė į Lietuvą, kurioje valstybės išsilaisvinimo idėja, didieji įvykiai jau buvo praeitis. Valstybė jiems jau egzistavo kaip savaiminė duotybė… Įsivaizduok pats save, jei būtum gimęs, tarkim, 1993 metais nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje. Kai toks Rimvydukas pradės eiti mokslus, ką jis ten gaus nuo pat mažumės iki bakalauro? Projektinį intelektualinį paketą, kaip projektuoti save į didįjį kosmopolitų sukurtą naratyvą. O tame didžiajame projekte nėra nei trispalvės, nei Švenčiausiosios Mergelės Marijos. Už tai yra daug kitų mielų dalykėlių, kurių smagu siekti ir pasiekti.

Krikščionybė ir tautinė tradicija apeliuoja į tikėjimą išganymu, saiką, sąžinę, ištikimybę dorybėms ir vertybėms, kurios asmenį sergsti nuo sugyvulėjimo. Didžiojo naratyvo kūrėjams tokias vertybes išpažįstantis asmuo yra kaip gerklėje įstrigusi ašaka, nes jis ne tik neprisideda prie bendrojo pelno, bet jį dar ir mažina, agituodamas prieš vartotojišką filosofiją.

Vartotojiškos filosofijos apologetai, konstruodami naują socialinį subjektą, atlieka vieną esminę manipuliaciją – bendrojo gėrio sąvoką pakeičia bendruoju pelnu, BVP ir kitais simuliakrais. Jie dedasi dideliais geradariais, žadėdami išvaduoti žmogų iš „slegiančios“ metafizikos. Paprasčiau sakant, tai šėtoniška pastanga iš žmogaus egzistencijos ištrinti garbės, sąžinės, nuodėmės, išdavystės sąvokas. Žaidimas labai pavojingas, jei galima tokį eksperimentą žaidimu pavadinti.

Pats išsakei savąją nuomonę apie vietoje trispalvės į mūsų šventes implantuoti bandomą „neužmirštuolės“ simbolį ir buvai piktai užsipultas kolegų rašytojų. O liūdniausia, kad tarp puolančiųjų – atrodytų – ne patys kvailiausi ir lietuvybei abejingiausi žmonės. Deja, man ir pačiam teko matyti tikrai pagarbos vertų, Lietuvos patriotais save laikančių, tačiau „neužmirštuolę“ Sausio 13-ąją vis dėlto seginčių žmonių. Ar tai reiškia, kad nacionalinių skirtybių niveliavimo darbai jau sunokino pirmuosius vaisius?

Ne visi žmonės suprato, ką iš tikrųjų reiškia „Neužmirštuolės“ akcija ir į ką ji taiko. Tie, kurie ją organizavo ir darė spaudimą į atlapą segtis neužmirštuolę, suprato puikiai, ką daro, ir žinojo, ko siekia.

„Neužmirštuolės“ akcija buvo dar vienas agresyvus žingsnis konstruojant naują asmens tapatybę ir pastanga išblokšti žmogų iš „Dievo ir Tėvynės“ pasakojimo, siekiant įkurdinti jį profaniškoje kosmopolitinėje tikrovėje. „Neužmirštuolės“ akcija buvo ir viešas testas Lietuvai, siekiant viena budria akimi suskaičiuoti, kokią armiją gali suburti naujai įsūdytas kosmopolitinis simuliakras.

Mėginau perspėti tautiečius, kad akcijos sumanytojai, prie kurių prisidėjo ir mūsų prezidentė, kėsinasi į kiekvienam lietuviui šventą, simbolinę Lietuvos erdvę. Žmonės, kurie jau gyvena naujojoje kosmopolitinėje paradigmoje, nebesupranta manipuliacijos prasmės. Jie stebisi: „O kodėl Sausio 13-ąją turėtume segtis trispalvę? Gyvename laisvoje šalyje, esame laisvi žmonės, ką norim, tą ir segamės.“ Taip mąstantieji nutyli vieną dalyką, kad taip susiklosčiusioje mūsų politinėje konjunktūroje pati naudingiausia laikysena ir elgsena yra tiesiog padiktuota folklorinio žaidimo: „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro.“ Jei taip nedarai, kodėl taip nedarai? Lietuviai šiandien turbūt patys didžiausi konformistai, konjunktūrininkai ir prisitaikėliai Europoje. Jie pasižymi puikia politine uosle, kuri ir diktuoja prisitaikėliškas elgsenas. Papūtus kitiems vėjams ir pasikeitus apšvietimui, chameleonai akimoju keis savo spalvą ir ženkliukus skvernuose. Jie juk niekam nėra prisiekę.

Kaip manai, kas yra šio spartaus, brutalaus ir taip skausmingo Lietuvos išvalstybinimo ir ištautinimo „projekto“ užsakovas – Rytai, Vakarai, ar tai vietinė „naujosios sąmonės“ ir „naujosios moralės“ propaguotojų iniciatyva? Juk žvelgiant į valstybės vystymo strategijas, švietimo ir kultūrinimo programas, šaliai ir jos turiniui atstovaujančius projektus, netgi ir į tai, ką lietuviai apie save transliuoja „Eurovizijoje“, galima būtų manyti, kad Lietuva – vienvaldė ir nepavejama globalizacijos, tolerancijos, naujosios eurosąmonės ir euromoralės lyderė visoje ES?

Mūsų šiandieninė laisvė yra iliuzija. Jei laisvė nėra iš Dievo, ji yra pati tikriausia vergija.

Kartu su okupacijų patirtimi lietuvis išsiugdė ir porą labai atgrasių bruožų – dar Vinco Kudirkos aprašytą „kinkų drebinimą“, prisitaikymą ir padlaižystę, net kai niekas to neprašo. Galima nujausti, kad yra kažkoks užsakovas, siekiantis naikinti tautų ir valstybių tapatybes. Sovietinės okupacijos sąlygomis tas užsakovas visiems buvo žinomas. Visi jautėme nutautinimo grėsmę, o tapatybės naikinimui kaip galėdama priešinosi kultūrinė, etnokultūrinė ir religinė nesukomunistėjusių bendruomenė. Buvo ir didžiausias netikėtas akibrokštas sistemai – Romo Kalantos gyvas fakelas, kai tikėtis, atrodė, nebėra ko. R.Kalanta, kaip ir Sausio 13-oji, yra kur kas daugiau nei istorinės mizanscenos Lietuvos išsilaisvinimo byloje. Okupacijos sąlygomis tautos ir valstybės simboliai ir malda padėjo ištverti.

Tai siužetai, patenkantys į simbolinę erdvę, kur sukaupti esminiai mūsų tapatybės simboliai nuo karaliaus Mindaugo laikų. Ten yra ir mūsų trispalvė, bet neužmirštuolės ir „Eurovizijos“ ten nėra, nebent paskutinėje vietoje likęs A.Smilgevičiūtės „Strazdas“, kai dar lietuviai turėjo drąsos nesigėdyti savo tapatybės.

Užmojis sukurti komunistinį žmogų – monstrą, aprašytą E.Mieželaičio poemoje „Žmogus“, buvo apdovanotas Lenino premija. Fasadinė kvislingų Lietuva tokiu įvertinimu veidmainiškai didžiavosi, ir mes visi dėl to turėtume jausti nenuplaunamą gėdą.

Kai stojome į Europos Sąjungą, atrodė, kad visiems laikams atsisveikiname su sovietizmo ideologijos diegtais išsigimėliškais fantomais ir komunistinėmis mitologemomis. Tenka šiandien pripažinti, kad buvome labai naivūs ir neapdairūs. Krikščioniškoji Europos tautų idėja, kuri skendėjo mūsų romantiniuose vaizdiniuose, pačiai Europai jau buvo tapusi tik blausiais prisiminimais.

1968 metais per Europą nusiritusi seksualinė revoliucija griovė senosios Europos moralinius tabu ir ėmėsi konstruoti naują euroindividą. Už komunistinį „Žmogų“ šis naujadaras buvo modernesnis tik tuo, kad buvo pasistengta išlaisvinti ir legalizuoti jo seksualinius instinktus. Euražmogis savo esme yra tas pats komunistinis monstras su atsegtu klynu. Tai žmogus be Dievo. Vietoj E.Mieželaičio komunisto, euroliberali pasaulėžiūra mums pasiūlė tobulesnę perversiją – Končitą. Lietuvos provincialiam isteblišmentui nesimiega, kad nesiseka panašaus lietuviško atitikmens sukurti ir Europai „nušluostyti nosį“. Matyt, iš čia ir visi nevisavertiškumo kompleksai, kuriems nugalėti reikia didesnio uolumo ir drąsos dar labiau sugyvulėti.

Dėl nuožmaus tolerancijos ir politkorekcijos muštro, padlaižūniško noro įsiteikti Briuseliui ir visuotinio neatsparumo „naujiems vėjams“, ypač jeigu jie dvelkia iš Vakarų, vėl pamažu grimztame į pseudorealybę, kurioje deklaruojame tai, ko širdimi neišpažįstame, rodomės tokie, kokie nesame, garsiai kalbame ne tai, ką tyliai galvojame… Ar neišvirs tai į paranojišką būvį, kurį savaisiais kailiais jau esame patyrę sovietmečiu, – baimę garsiai reikšti savąją nuomonę? Jau ir dabar pastebiu ryškėjančių visuotinės paranojos ženklų, pavyzdžiui, dažnas lietuvis jau nedrįsta garsiai tarti žodžio „žydas“, tarsi jau pats šios tautos įvardijimas grėstų teismais. Argi tai normalu?

Pagal diegiamą ES vertybių sistemą visai normalu. Visų pirma mes ir turime būti neatsparūs, kad viską, ką mums labai techniškai kiša į gerkles kartu su naujosiomis vertybėmis, prarytume nesiraukydami. Sujaukus vertybių lauką, mūsų kolektyvinė sąmonė tapo šizofreniška, suskilusi, išbarstyta lauke, lyg sudužusio lėktuvo dalys po aviakatastrofos. ES „vertybių sistema“ be vertikalės yra akių dūmimas ir nusikaltimas Dievui ir jo kūrinijai – gamtai, žmogui, bendruomenei (atleisk už tokią pompastišką tiradą, bet seka būtent tokia ir yra). Pagal naująjį vertybių projektą „be vertikalės“ žmogaus gyvenimas yra viso labo socialinis projektas, narstomas pagal valentingumą „naudinga – nenaudinga“.

Klausi apie baimę reikšti savo mintis, liudyti save ir tiesą. Naujasis projektas „naudinga – nenaudinga“ nuo tos baimės išgydo, kaip ir nuo gėdos jausmo. Kai žmogus suvoks, kad savo mintis ir nuogąstavimus reikšti yra nepolitkorektiška ir nenaudinga, jis arba geriau patylės, arba kalbės dalykus, kuriais netiki, bet kalbėti apie juos bus naudinga. Šitai jau vyksta. Tai savižudiška filosofija.

Politkorektiškumas su mandagumu turi labai mažai ką bendro. Tai pats tikriausias simuliakras. Politkorektiškumas su savo pageidavimais ir reikalavimais yra politinio lauko naujadaras (svetimžodis), norintis perredaguoti tikrovę. Turime gerą pavyzdėlį – užkliuvo Užgavėnių karnavalas ir jo personažas „žydas“. Nepolitkorektiškas, pasirodo, yra mūsų folkloras, paveldėtas iš seniausių laikų. Naujųjų vertybių apologetai nesuvokia, kad kėsinasi į visą karnavalinę kultūrą, o tai jau kvepia nusikaltimu civilizacijai.

Visai kaip sovietiniais laikais mums siūloma perrašinėti savo istorinę ir kultūrinę atmintį į tokią, kuri Briuselio klubui patiktų. Ir jie pageidautų karnavalą nuo galvos pastatyti ant kojų, kad jis atrodytų politkorektiškai, o toks noras reiškia ne ką kita, kaip sunaikinti pačią karnavalo esmę. Pagal šių klubo ponų veido išraiškas mes supratome, kokia pavojinga lietuviams yra žydų tema ir žodis „žydas“, nes lietuvio ištartas, savaime tarytum turi kažkokią dar papildomą prasminę konotaciją. Tai įvarytas ir įsivarytas kompleksas, trukdantis ir patiems žydams su mumis visavertiškai bendrauti. Įdomu, ką „politkorektikai“ parekomenduotų pasauliui daryti su žydiškais anekdotais, nepralenkiamu žydų tautos smulkiosios tautosakos klodu? Gal tų anekdotų nebepasakoti, nes nepolitkorektiška? O gal paprašyti pačių žydų, kad suspenduotų savo anekdotus, uždarytų juos į kokius nors spec. fondus? Kaip visa tai nejuokingai skamba…

Ar nebus taip, kad ES (kuri juk tebėra besiformuojantis, dar tebeieškantis savojo veido ir turinio darinys), pamačiusi pražūtingus globalizacijos padarinius (juk neturintis nieko švento žmogus nieko ir ginti nepanorės – nei Lietuvos, nei ES, – juk jei nėra nei tikėjimo, nei šeimos, nei nacionalinės kultūros, nei iš protėvių paveldėtos žemės, nei kalbos, nei valstybingumo, ką gi tuomet ginti, už ką sutikti aukoti gyvybę?), atsibus ir sugrįš prie tautų ir savarankiškų valstybių Europos darinio, tačiau tokioms išsitautinusių entuziastų valstybėlėms kaip Lietuva atsibusti bus pernelyg vėlu – jau būsime virtę tiesiog amorfiška „laisvosios rinkos“ erdve?

Būtent. Mes kaip valstybė stovime ties labiausiai pavojinga riba, kur kas pavojingesne, nei stovėjome Sausio 13-ąją. Lietuva, atrodo, praranda valią ir paskutines galias ginti savo valstybingumą. Ne tankais nuo galimo agresoriaus, ne fizinę, o mentalinę teritoriją, kurioje vyksta didieji mūšiai. Jei Lietuva pasirašys siūlomą glaudesnės integracijos sutartį, pasakysiu tiesiai, ji pasirašys sau mirties nuosprendį, kurį Valstybės šimtmečio proga visi galėsim gražiai atšvęsti. Pasirašiusi Lietuva kaip valstybė gyvens paliatyviniu režimu, gal ir gražiai įrengtoje modernioje palatoje, įrengtoje iš ES klubo malonės. Už tai ir būsim dėkingi iki savo dienų pabaigos.

Ką daryti? Kokių politinių ar visuomeninių sprendimų reikėtų, idant Lietuva išliktų, o mes netaptume euromankurtais?

Nors esu pesimistas, paskutinių vilčių niekados nelaidoju. Jei Dievas visą šitą cirką iš savo aukštybių stebi, jis neturėtų leisti savo kūriniui pražūti. Sodoma ir Gomora buvo nušluotos nuo žemės, kad būsimos kartos suprastų ir pasimokytų. Bibliniai siužetai nėra pasakėlės vaikams prieš miegą. Juose užkoduota dieviškoji logika, kuri neišvengiama. Lietuva, jei nori išlikti, privalo sugrįžti į savo „Dievo ir Tėvynės“ pasakojimą, iš kurio buvo gundoma išsukti ir jau buvo išsukusi į šunkelį. Kiek lietuvių, kad ir kur jie būtų, apsispręs likti šiame pasakojime, tiek ir liks Lietuvos. Visa kita nunyks, ištirps, asimiliuosis ir išsisklaidys kaip dūmas.

Ką daryti? Yra labai greitų darbų, kuriuos diktuoja išlikimo instinktas. Visų pirma turime būti labai budrūs, kad mūsų valdžia neįvykdytų valstybės išdavystės mūsų neatsiklaususi. Dėl Lietuvos ateities ir likimo turėtume reikalauti referendumo, nes Tauta nėra įgaliojusi valdžios pasirašyti valstybei mirties nuosprendį. Jei Lietuva to nereikalaus, galėsime konstatuoti, kad de facto tokios Lietuvos ir nėra. O jei nėra, vadinas, nebuvom verti. Apie tai liūdnai kalbėjo Oskaras Milašius: „Lietuva yra šalis, neturinti liūdnos prabangos subręsti.“ Regis, labai aiškiai pasakyta, tai kodėl nemokam suprasti? Lietuvos žmonės turi valstybės likimą perimti į savo rankas ir vėl pradėti bręsti iš naujo. Kitos išeities nėra.

respublika.lt.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
78 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Juozapas

Straipsnis puikus, iškeltos svarbios aktualijos. Gerai. Viena lūdina- žmonių, šiuo atveju skaitytojų mentalitetas. Pasižiūrėjau komentarus „Respublikoje” kur šis straipsnis buvo publikuotas pirmiausia- Dievulėliau, visiška nykuma. Autorius apie ratus, komentatoriai apie batus. Taigi, mielas Liudvikai, nežinau ar būsi išgirstas… Vienok, suprantu, jog vis vien reikia bandyti judinti reikalą. O čia jau daug darbų vienu metu reikėtų dirbalinti. Pirma – būtų gerai plėtoti problemos aktualizaciją, ieškoti būdų minties sklaidai. Manau, jog derėtų kiek įmanoma labiau koncentruotis apie Liudviko iškeltą problemą, įdiskusiją įtraukti daugiau aktyvių intelektualų. Asmeniškai aš neorėčiau, jog šis straipsnis bei jame iškelta problema, paskęstų kitų straipsnelių kisieliuje. Verta pagalvoti apie specialios rubrikos portale įkūrimą, suteikti aiškų prioritetą šiai tematikai. Gilesnė diskusija, išmintingų ir kūrybiškai pajėgių asmenybių pritraukimas Temos diskusijų serijoje,… Skaityti daugiau »

Dzeikas

„Jei be jokių užuolankų būtum paklausęs, kaip aš suprantu Lietuvos mintį, idėją, aš tau taip atsakyčiau: ant krikščioniškų pamatų pastatyta Valstybė Lietuva, priklausanti LIETUVIU TAUTAI.”(isdidinta mano.Dzeikas.) Ir as pasakysiu be uzuolanku: As supratau auksciau parasyta pazodziui taip pat ISSKYRUS paryskinta. Ten mano supratimu turejo buti LIETUVOS PILIECIAMS. Ir mano giliu isitikinimu , kadangi butent , nuo pat pradziu buvo itvirtinta autoriaus ideja, tai ir tapo suklupimo akmeniu visai valstybei, kai sakoma „suo grizta i savo vemalus”. „Lietuvos pilieciams” priklausanti valstybe neleistu teikti pilietybes kolonistams ir asmenims neturintiems kraujo (vyras-zmona rysis tokiu laikomas taip pat) rysio su Lietuvos pilieciais.Ta ideja neleistu pazeidineti ZMOGAUS teisiu supriesinant jas su tautos teise. O syki zmogaus teises galima pazeisti nes tauta turi primata , tai… Skaityti daugiau »

Liepa

Geras straipsnis. Gyvybiškai būtinas.// Kraupu, kaip visais būdais- nuo ES direktyvų,emigracijos iki niezabudkių- Lietuvoje yra naikinama Lietuva.//

išgama tas džeikas

lietuviškai rašyti nemoka, o kitus internacionalistinių idėjų moko

Vaidas Saldžiūnas ir yra neužmirštuolės

kaip trispalvės pakaitalo (!) atgabentojas į 2014-ųjų Lietuvą. Pats viską anuomet paaiškino tinklaraštininko, prieš propagandą „kovojančio” propagandisto Ričardo Savukyno („Rokiškio Rabinovičiaus”) „Veidaknygėje“: „Bukagalviams, koloradams ir šiaip glušpetriams užtrumpintomis smegenimis kliedintiems apie krapus, rūtas ir pan. galiu tik pakartoti: kai pasiūliau šitą idėją konservatoriams, nebuvo jokių minčių apie masonus, krapus ar trispalves, taip, nukopijuota nuo britų popio, ir nė kiek ne gėda, nes gerus dalykus kartoti ne gėda (o ne, kaip sako vietiniai izoliaciniai talibai – „geriau savo viską turėkime“. Tokius išties reikėtų apvynioti švitrinio popieriaus švelnumo izoliacine juosta ir kaip ryšulius-siuntinius į Maskvą traukiniu), nes mums reikėjo atitinkamo simbolio – aiškaus, ryškaus, brendinio. Kodėl ne vėliava, Gedimino stulpai ir pan.? Why? Fuck you, that’s why. Nes reikėjo simbolio ir taškas.… Skaityti daugiau »

Pagarba Autoriui

pasakė tai, ką dauguma jaučia ir nujaučia, bet taip įvardyti, kad subendrintų, negali…
Ir referendumo idėja labai savalaikė. Norėtųsi sakyti: Jakimavičiau, užteks būti poetu, jau seniai laikas veikti. Imk burti iniciatyvinę grupę.
Tik…
Pamatysite – pirmieji ją puls „įgyvendinti” Paulauskas-Vaišvila-Nakas ir Co, o sisteminiai tik rankom plos – idėja sužlugdyta „antisisteminių” rankomis, sisteminiams raitantis iš juoko.
Argi ne taip?

>>>19:26

Pone, tamsta tai mums jau primeni nioliktą kartą.
Pirmą kartą buvo įdomu ir atraktyvu, bet nioliktą kartą- nyku.
Negi neturi ko pasiülyti?
Liudvikas išsakė labai aiškią poziciją. Ir aiškų raginimą.
Tamstai tas raginimas/kvietimas neįdomus, neaktualus?
Pamėtėjai čia mums pašlemėko citatas- ir kas iš to?
Dar mažai pašlemėkų prisižiūrėjome/prisiklausėme?
Suprask- žmonės labiausiaibpasigenda išmintingųjų bei įžvalgių.
Nes tokie yra tikra retenybė.
O idiotų ir taip Lietuvoje perteklius.

iš po medžio pavėsio

-Kaip gerai būtų, kad Liudvikas viską padarytų už mus!
Mes paplotume.
O jeigu Liudvikui vis dėlto nepavyktų…
Mes…palotume!

Marginalas Juozapui

Maniau Pats supranti daugiau nei „liepos”, kurioms straipsnis, gana suprantamai aiškinantis mirties nuosprendį, „gyvybiškai būtinas”. Turbūt greit bus penkeri ar daugiau metų, kad vis tas pats tuzinas žmonių dalijasi savo išmintimi patys sau (samdyti agentėliai nesiskaito), tačiau viskas lieka kaip ir buvę, net blogiau. Referendumai seniai panaikinti Vokietijoje, ką tik su jais baigta Ispanijoje, viena Islandija dėl menko gyventojų skaičiaus tebebalsuoja tik referendumais, bet ji iki galo dar neįstojusi į ES. Libija apskritai nebuvo jokios ES narė, buvo viena turtingiausių Afrikos šalių, todėl Kadafis sumanė Libijos auksu dengti jo siūlytą naują visos Afrikos valiutą. Sutvarkė? – Sutvarkė. Gal jei po referendumų ignoravimo Lietuvoje būtų atsitikę kas nors panašaus į Ukrainą, gal tada nebūtų sutvarkę? Juk (kol kas) tebėra tik apie… Skaityti daugiau »

Antanas Marginalui

Teosofijos klausimus aiškikitės su teosofais. Jų Lietuvoje yra nuo trijų iki penkių vienetų, ir tarp savęs visi nesusišneka. O Liudvikas kal basi su Lietuvos žmonėmis suprantama jiems kalba. Kame problė? Tamsta gal ir pretenduojate į mokslą, bet turėtumėte suprasti ir sąvoką „adresatas”, ir žanrą „interviu”.

Arvydas

„Lietuviai šiandien turbūt patys didžiausi konformistai, konjunktūrininkai ir prisitaikėliai Europoje” – mano manymu, žodelis „turbūt” čia perteklinis.

Juozapas --- Letui

Labas vakaras. Garbusis Letai- Tamsta iš esmės kalbate teisingai, bet vis gi neskubėkite buūti labai kategorišku kai kurių kolegų atžvilgiu. Pirma- kad ir nelabai kokia „kokybiška” mūsų šaika, bet músų šnekos yra visai neboga terpė bent tarpais prasimušti kitokiems nei likęs delpių budulynas pamintijimams. O kur kitur Tamsta rastumėte erdvės kalbėti žabaliojantiems tyruose? Antra- retas gimsta žinodamas, dar retesnis žinodamas tiki. Subręsti vaisiams reika laiko. Pasaulio moralinis klimatas toks, jog dauguma vaisių supūna taip nr nespėję sunokti. Jeigu iš čia dalyvaujančių, bent kas dešimtas suvoks Esmę, bus daug. Jeigu bent vienas paklydęs išsigelbės nuo apsėdimo- bus daug. Branda šiame pasaulyje visada buvo ir liks procesas. Tik anapus tai ko pasiekėme yra faktas. Nes kol vaikštom Žemėje tol turime Šansą. Viešpats… Skaityti daugiau »

> Dzeikas  2017-03-5 16:32

Lietuva – ne Amerika, kurią sudaro ateivių, materialinio praturtėjimo tikslais kadaise palikusių savo istorines tėvynes, palikuonys. O Lietuva – tai valstybė, kurią per ilgus amžius sukūrė lietuvių Tauta; Lietuva – tai lietuvių tautos namai, nes tai vienintelė pasaulyje vieta, kurioje tikrai amžiais gali klestėti lietuviška kultūra. Štai todėl Lietuva yra būtent lietuvių valstybė, bet ne kitų čia gyvenančių tautų, turinčių savo motinines valstybes kitur – skirtingai negu lietuviai. Beje, tik nepagalvokite, kad dėl to Lietuvoje galima gyventi tik lietuviams, kad Lietuvoje leistina tik lietuviška kultūra! Ne, Lietuva – ne visų Lietuvos piliečių valstybė, nes pilietis reiškia ne tautybę, bet tik žmogų, įvairiais tikslais (neretai ir savanaudiškais) padėjusį parašą po pasižadėjimu (tiksliau, „pasižadėjimu”), kad laikysis Lietuvos įstatymų. Būtent todėl, kai laikomasi… Skaityti daugiau »

Dzeikas

Marginale, kuriame poste as iskeliau tautos teises auksciau zmogaus? Tokio nebuvo ir but negalejo, nes galvoju diametraliai priesingai. Mano poziuriu Lietuvos visuomene nuejo tautos teisiu primato pries individo teises keliu, ka laikau klaidingu.
Sio poziurio sviesoje zmonems nesusijusiems kraujo rysiais su Lietuvos pilieciais (Demesio, ne su lietuviu tauta, o su Lietuvos pilieciais) teikti pilietybe 1991m buvo klaida.
Tetusis vairaves si procesa iskele mazdaug ideja „neverta teptis ranku del nereiksmingu 8%(tiek kolonistu tada buve).Tuo tarpu esme ne „verta-neverta”, esme principe: Zagintojas vyro teisiu i auka neigyja.
Tamsta kalbi kiek apie kitokius dalykus.Taciau kaip bevertinti tai ka norite pasakyti, teisingu doroviniu principu gristi istatymai padetu sulaikyti „privatumo naikinima ir „vergu cipavima”.

Dzeikas

> 2017-03-5 22:30
Man nereikia „tautos namu”. Man reikia – ZMOGAUS namu.
Milijonas pabegusiu is „laisvos Lietuvos” jums pasakytu ta pati.Jau pasake.

Mirties nuosprendį Lietuvai

Paskelbė amžini konservai (kaip jie pavadinimus nekeistų)ir visokio plauko liberalai ar jis sėdėtų konservuose, ar liberastuose, ar socdemuose, ar tvarkiečiuose, ar darbiečiuose, ar, ar … . Liveralizmas užkniso juodai. Tik klausimas, kada jie sulauks atpildo.

Liūdna,kad liberalų

tolerancija yra fasadinė,o už nugaros jie šaiposi iš kiekvieno,kas ne toks,kaip jie.Kai kurie liberalai perserga šia liga ir tampa atsakingais žmonėmis,tačiau dabar Lietuva serga šia žiauria ir tylią ,lėtą mirtį sėjančia liga.

VaidasVDS

Dėl Leto pasisakymo: Apreiškimas, Urantijos Knyga skelbia: „Sandrinas, savo tuometinės sudėties, oficialiai ir vienbalsiai nubalsavo už mirties nuosprendį tiek Jėzui, tiek ir Lozoriui. Tai buvo atsakymas į Mokytojo paskutinįjį kreipimąsi į žydų lyderius, kurį šventykloje jis buvo padaręs vos prieš kelias valandas, ir tai parodė, kokia yra arši jų pasipiktinimo reakcija į Jėzaus paskutinįjį ir ryžtingą kaltinimą tiems patiems vyriausiesiems šventikams ir neatgailaujantiems sedukėjams ir fariziejams. Mirties nuosprendžio paskelbimas (net iki jo teismo) Dievo Sūnui buvo Sanhedrino atsakymas į paskutinįjį dangiškojo gailestingumo pasiūlymą, kuris kada nors buvo pateiktas žydų nacijai, kaip tokiai. Nuo šito momento žydai buvo palikti, kad užbaigtų savo glaustą ir trumpą nacionalinio gyvenimo nuomą visiškai sutinkamai su savo grynai žmogiškuoju statusu tarp Urantijos nacijų. Izraelis su panieka… Skaityti daugiau »

VaidasVDS

Nelabai suprantu, kokiu būdu citatoje paminėtas „Sanhedrinas” virto Sandrinu, bet Apreiškime parašyta Sanhedrinas, o ne Sandrinas.

Liudvikas

Diskusija šakojasi į visas keturias sunkiai suvaldomas puses. O klausimas vienas ir esminis. Ar reikalaujame referendumo, ką turėtume daryti pagal Konstitucijos 9 straipsnį: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.
Įstatymo nustatytais atvejais referendumą skelbia Seimas.”
Gal reikia kam nors papildomų paaiškinimų, kad būsima sutartis su ES ir yra likiminis Tautos gyvenimo ir perspektyvos klausimas?..

tauta jau papjauta, nukraujuota

iš papjautos tautos kraujo valdantieji ir teisingieji daro kraujinius vėdarus ir kemša, kemša…
—–
tauta papjauta ir kraujas nuleistas per Garliavą ir referendumą dėl žemės.

stasys

Nestebina autoriaus noras viską plakti viename kibire ,o jei kalba pakrypsta trispalvės link ..būtinai atsiras sekantis klausimas apie neužmirštuole, su keistu paaiškinimu kam ji skirta ir kaip reikėtu ja matyti … Nežinau kas čia svarbiau, ar tai kad autorius savo temoje rašo apie mirties nuosprendį Lietuvai , BE KABUČIU, ar tai kad jo minties vinimi tapo vis ta pati ‚neužmirštuolė‘ ..kaip kosmopolitizmo simbolis Lietuvai ,kuris pasak jo pačio gali turėti įtakos Lietuvos valstybingumo simboliui . Keista kad autorius prieš tai neuždavė sau kito klausimo apie Lietuvos respublikos trispalvės vėliavos laikinumą , o tiesiai peršoko prie atlapuose vartojamo teminio surogato skirto proginėms datoms įkomponuoti. Turbūt Lietuvoje jau nieko nenustebinsi tuo kad pas mus visuomenės sąmoningumo, pilietiškumo skatinimo idėjos visada kyla valdžios… Skaityti daugiau »

Dzeikas

„Busima sutartis su ES…” Kazkaip tamsu biski.Kokia tokia sutartis, noretusi detaliau nes velnias netyciom ten gali pasislepti. 1) Jeigu is tos Sajungos galima realiai pasitraukti ir bus numatyti, detalizuoti mechanizmai ir proceduros tam realiai ivykdomos. 2) Jeigu Sajungos atsakomybe bus apibrezta ir ribos bus priimtinos Lietuvos valstybei. Tai cia objektyvus reikalavimai kad naryste Sajungoje butu saugu Lietuvos valstybingumui. Kita vertus yra SUBjektyvios salygos ir situacija. Esant feodalinei sanklodai su pseudodemokratiniu ir laisvos salies fasadu ir esant tos Sajungos imperialistiniams keslams PAJUNGTI ir moderniai pavergti (kai panciai nematomi) TOKIA valstybe juoku darbas – kaip afrikos negru gentele: veidrodukais, stikliniais karoliais, alkoholiu, dagtinemis muskietomis.Svarbiausia nupirkti genties vada – visa kita jis pats ant lekstutes atnes.Tame tarpe priestaraujanciuju, sveiko proto nepraradusias gentainiu galvas.… Skaityti daugiau »

stasiui

O kas tau sakė, kad marginalas esi ne tu pats su savo liberastine išvarža?

jau numire - dzeikas irodymas

tovariscius dzeikas visiems parodo: Lietuva numire jau (nebemoka lietuviu kalbos jau)

Likiminis klausimas

Padėtis dramatiška, bet ne tragiška. Lietuvių tautos likiminius klausimus kol kas Lietuvos naudai sprendė danai ir prancūzai, savo referendumais sužlugdę Europos konstitucijos projektą, kurį pirmieji pasirašė tie, kas privalėjo be išlygų atmesti. „Elito” išdavystė praėjo be pasekmių, pasimokyta nebuvo. Belieka tikėtis, kad ir šį kartą Lietuvių tautos gyvybinį interesą pavyks apginti kokių nors degeneruojančių olandų pagalba. Istorija mėgsta ironiją.

stasys

baretė ne itin įmantrus galvos apdangalas ..Jei tame įžiūrite kažką kitką tai jau Jūsu nuomonė. 🙂

stasys

cit. „Belieka tikėtis, kad ir šį kartą Lietuvių tautos gyvybinį interesą pavyks apginti kokių nors degeneruojančių olandų pagalba. Istorija mėgsta ironiją.” ..va va ko ir reikėjo tikėtis .Šiepkas visada renka tie kuriems nepakelti kirvio ..

Tau nesuprast,

Mizeli…

Ačiū autoriui už puikų straipsnį

L.Jakimavičius: „Jei be jokių užuolankų būtum paklausęs, kaip aš suprantu Lietuvos mintį, idėją, aš tau taip atsakyčiau: ant krikščioniškų pamatų pastatyta Valstybė Lietuva, priklausanti lietuvių tautai.”
Puikios straipsnio autoriaus mintys šiais ateizmo ir kosmopolitizmo pritvinkusiais laikais, ypač, kad Lietuva priklauso lietuvių tautai, kurį galima suprasti, jog Lietuvos aukščiausia valdžia visuomet privalo priklausyti lietuvių tautai. Beje, ši frazė yra teisingesnė, negu nelabai aiškus tautininkų mėgstamas šūkis „Lietuva – lietuviams!”

grumstas

Julios Latyninos 2017. sausio 07 d. straipsnyje rašoma apie 7 a. judėjų , izraelitų, asirų, ir daugybę ten buvusių tautelių ir valstybių likimus. Tos tautos , kurios prisitaikydavo, buvo „lanksčios”keisdavosi konjuktūriškai savo tikėjimuose pagal naudą ir reikalą, prarado savo tapatybes, išnyko susimaišė istorijos verpetuose. Judėjai, kurie ištikimai prislaikė vieno Dievo tikėjimo, nepriėmė patogesnių jiems variantų atmesti savo tikėjimą savo vienintelio Dievo, išliko iki šiol. Jie buvo neskaitlinga tauta, tačiau jų konservatyvus tikėjimas , taip rašo ir Latynina, užkonservavo šią tautą., pasmerkė ją išlikti iki šių dienų ir tai tęsis , kol jie bus su savo Tikėjimu.
Štai kelias į išlikimą.

Dzeikas

Grumstui:
Kaip mes cia nesusipratome, atsakymas gi paprastas kaip 2×2!
Tereikia grizti i bociu barzdociu pagonybe!

Juozapas

Sveiki. Na tai ką- trūksta parako? Niekas nieko konstruktyvaus ir konkretesnio pasiūlyti negali? Tingiu rašinėti, bet geros temos gaila. Taigi- Referendumas tai gerrrai… Vienok, derėtų pagalvoti štai ką- kad nesigautų kaip su tikėjimu į „išganingą” valstiečių valdymą. Tie gavo valdžią, bet atėjo be jokio aiškaus matymo, ką su ta gauta valdžia daryti. Todėl dabar vietoje reformų žaidžia kišeninį bilijardą. Aišku, stabdyti europideralizmą reikia. Vienok, junkeristai sako, jog naujas ES formatas turėtų būti sukurtas per ateinančius penkis metus. Mūsų laimei, briuselyno biurokratija yra lėta. Todėl vietoje skubotų šokinėjimų, derėtų pagalvoti, kaip, referendumų pagalba panaikinti neo bolševikinę/liberast orwelinę santvarką Lietuvoje. Jeigu atsikratytume chuntos režimo, tuomet, esu įsitikinęs, nelabai liktų ir problemų su junkersais. Atsakinga ir išmintinga orios Lietuvos valdžia nebesileistų į išdavikiškas… Skaityti daugiau »

Al.

Pirma pamatiniai dalykai, o paskui smulkesni. Jei šalyje nėra buitinės tvarkos, paprasčiausių žmoniškai veikiančių įstatymų, tai kam aušinti burną apie dievišką tvarką. Jei net bažnyčia parsidavus, tai ir veikimas turi būti atitinkamas – suvokiant, kad esi ryškioj mažumoj.Jei referendumą panaudot kaip būdą pažadinti tautą, tai gal ir verta net ir nelaimint. Bet darbo sėkmė labai priklauso nuo vadų. jie turi būti gudrūs kaip žalčiai, bet ir romūs kaip karveliai – nereikalauti tuoj pat Paskutinio teismo. Pradžiai reiktų padaryti viską,kas įmanoma šiame portale – imtis aktyvios žurnalistikos. Visais svarbiais klausimais imti interviu, įvesti žinių skyrių, dėti duomenų apie svarbiausius reikalus lyginamąsias lenteles. Tai juodas darbas, bet be to kalbėsit su savim.

Alui

„Greitai tik katės veisiasi.”
Jeigu eisi be Dievo, tai ir nueisi ten- kur be Dievo. Jeigu ką darysi be Dievo, tai ir bus tai kas yra be Dievo. O kas yra be Dievo, tas yra šėtono.
Ne veltui sakoma- skubos darbą velniai neša…

Tarabilda to Al

Dėl portalo mintis gera, bet utopinė. Tūkstantis ir viena priežastis, ir dauguma visiems žinomos, o kitos nujaučiamos.
O va referendumo klausimą svarstyti reikia čia ir dabar.
Iš pradžių aptarti kiekvieną iš Junckero pasiūlytų scenarijų. Savo pajėgomis, ką kiekvienas Lietuvai galėtų lemti. Ir ar nėra kitų scenarijų, kuriuos mes galėtume pasiūlyti, kaip daro lenkai.

Letas Juozapui

Vis dėlto ką nors žadinti reikia realistiniais pasiūlymais, bet ne iliuzoriniais. Dabartinėmis aplinkybėmis šansai surengti referendumą, kurio nepalaiko gauja, yra nuliniai, referendumas paverstas tokiu pat gaujos cirku, kaip „rinkimai”, ir ne nebegaliojanti KKKonstitucija lems referendumo paskelbimą, bet gauja. Ką ten nesusipratėlis Antanas rašinėja apie „teosofus” (galvoje košė), nėra argumentas, kodėl vienas komentatorius negali atsakyti kitam, nors daugumai nepatinka. Kita vertus, jei atsakymas kelintą kartą iškelią aktualiją, kurios praktiškai niekas nesupranta ir nenori net žinoti, tai ne priežastis nustoti ją minėti. Todėl dar kartą: šiuo metu yra aktualiausia bent suprasti, kad vyksta pagreitintas privatumo, o vadinas ir asmens laisvės naikinimas, kad be asmens laisvės negali būti jokios tautos laisvės (Džeikui taip neatrodo, nes jam Valstybė yra tautos įsikūnijimas, o todėl Valstybė,… Skaityti daugiau »

J---Letui

Atsakau Jums: Dėl orwelinio konclagerio mane bergždžia įtikinėti, nes ir taip manau taip pat. Dėl iliuzoriškų pasiūlymų- visada galite pasiūlyti geriau. Kitas dalykas- ne visada perprantate, ką darau. Mano tikslas yra kurti, plėsti diskusijos erdvę, padrasinti żmones galvoti savarankiškai, padėti ištrūkti iš Matricos, pradėti mąstyti kritiškai. Tam tikros idėjos yra kartu ir priemonė smegenų išjudinimui. Aš iš tiesų rašau ne komentatoriams, o skaitytojams. Komentuojančių yra mažas procentėlis, skaitančių yra dažnai dešimteriopai daugiau. Idėjos sklaida nėra vienkartinis aktas. „Laisvosios” rinkos visuomenės įpročiai yra nususę iki tokio lygio, kad mokymąsi, pažinimą taip pat traktuoja kaip „informacijos vartojimą”. Todėl reikia kartoti daug kartų, ieškoti formų ir būdų tas pačias tiesas pateikti de facto „rinkai” šviežiai. Dėl idiotų. Idiotų musyse netrūksta. Tai ne naujiena.… Skaityti daugiau »

VaidasVDS

Galima labai daug ko norėti. Aš pavyzdžiui labai norėčiau draugiškai ir be jokių pašalinių minčių bendrauti ir, kas svarbiausia, puikiai sutarti su Juozapu ir Letu. Bet tai kol kas (o gal ir niekuomet) nėra įmanoma. Lai bus, mano požiūriu, aš bandau temti vežimą į priekį, Letas bando tempti atgal, o Juozapas padeda Letui, bet kartais pagalvoja, o gal ir man reikėtų padėti. Dvasinė tiesa yra tik viena, o žmogiškų tiesų yra daugybė. Faktas yra tas, kad net ir vieno Dievo ieškojimas taip ir nesuvienijo nei žmonių, nei tautų. Ir niekas, nei tautos, nei žmonės nenori atsisakyti savų įsitikinimų, net ir klaidingų. Nereikia atsisakyti teisingų įsitikinimų, bet klaidingų yra tiesiog privaloma. Aš čia nuolat kalbu apie apreiškimą – Urantijos Knygą. Tai… Skaityti daugiau »

kažin

ar verta gaišti laiką nagrinėti junkerso „kūrybą”.
gal naudingiau galvoti apie savo variantus.
lopyti, „tobulinti” briuselinius „pasiūlymus” nelabai efektyvu, o manyti jog kažkuris iš tų penkių „geresnis” tiesiog naivu.

Antanas Letui

O man atrodo, kad tamsta esate šizofrenikas. Kokioje juridinėje erdvėje tamsta siūlote spręsti tą asmenų sučipavimo problemą, jei ne valstybės, kuri turėtų būti suvereni teisiniu požiūriu, ir galėtų spręsti savo žmonių nesučipavimo ir grynųjų pinigų klausimus. Pvz. Lenkija ir Vengrija gali priešintis tiek, kiek turi suverenumo. Jūsų galvoje strazdai birbinasi, gerbiamasis, kai imate pezėti apie šarijato modelį. Keliaukit į Čečėnija. Ten valstybė suręsta pagal tamstos geidžiamą modelį.

VaidasVDS

Visokiems „junkersams” iš tiesų pats baisiausias dalykas yra nuoširdus tiesos patikrinimas, jie iš tiesų patys viską žino „geriau”…

kažinui

pykstiesi su logika Juozai. Sakai: „ar verta gaišti laiką nagrinėti junkerso “kūrybą”.
gal naudingiau galvoti apie savo variantus.”
Kaip tu sugalvosi kokį nors naują pasiūlymą, neišsiaiškinęs tų, kurie siūlomi. Think twice.

Catholic Family

Meet the enemies of life, faith, and family Who will be at the upcoming Commission 2:00 a.m. March 7, 2017 Dear Friend of the Friday Fax, We are seven days away from one of the most dangerous meetings of the year; the UN Commission on the Status of Women. I want you to meet the leaders of the organizations that are the most dangerous in the world to men, women, and children; the leaders of the organizations that will spend and direct hundreds of millions of dollars to spread the sexual revolution even to Christian and Muslim countries that do not want their poison. • Tewodros Melesse is Director-General of International Planned Parenthood Association. He is an economist educated at… Skaityti daugiau »

Thik twicui

Valio, „aiškinkitės”- be artikuliuoto kertinio atskaitos taško, ne apibrėžtų koordinačių taškų. Automobilių techninės apžiūros šou dar neišradus automobilio, turint kaip „analogą” tik arklio traukiamą vežimą.
Arklys pavogtas, važnyčiotojai girti, niekas nežino nei kur, nei ko važiuoti, kryżkelės kelių rodyklės nusukinėtos…
Tad kodėl neaptarus agregatų privalumų bei minusų:)
Pradėkime nuo spalvos ir salono apdailos:)

to Thik twicui       2017-03-7 12:47

Jei nenori aiškintis, nesiaiškink. Kas tamstą verčia? Bet ką tada čia veiki?

> to Thik twicui 2017-03-7 12:47

Negi dar neaisku ka cia veikia. Kelia erzeli, slovina „Marginala”, izeidineja kitaip manancius, priestaraujancius isvadina agentais ir isdavikais.

to neaišku

kepurė dega?

Marginalas Antanui

Aš siūliau pradėti kampaniją rašant laiškus šiai „valdžiai” su prašymu norintiems turėti normalų popierinį Lietuvos pasą, bet ne globalių spectarnybų reikalaujamą čipizuotą biometrinį. Graikai, kuriuos palaikė jų vyskupai, tokiu būdu laimėjo, bet buvo surinkę MILIJONUS parašų. Štai ir „juridinė erdvė”. Tačiau Lietuvoje, kur niekam asmens laisvė nerūpi, bet rūpi kainos, o vyskupai vieningai remia globalizmą, pradėti reikėjo nuo neužsiangažavusių kultūros veikėjų, o surinkus bent šimtą parašų, paskelbti juos viešai ir tęsti rinkti iš visų. Deja, tokiu būdu surinkau tik… tris parašus iš žinomesnių žmonių. Nuo tada jokių realių pasiūlymų šiai balai nebeturiu, bet tik prašau atkreipti dėmesį į realybę. Bent tai būtų laimėjimas. DėL Čečėnijos ponas Antanai esate neinformuotas arba svetimų kalbų kartotojas. Čečėnija kariavo ir kariaus su pavergimu tol,… Skaityti daugiau »

78
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top