Tas, kuris įsitikinimų niekados neturėjo, nėra visiškai beviltiškas. Jis dar gali juos įgyti.
O tas, kuris įsitikinimus išdavė – mušta korta.
Bet nepainiokime išdavysčių. Kai partija išduoda savo įsitikinimus, iš jos besitraukiantys nėra jokie išdavikai.
Dažniausiai būna priešingai – įtikėjęs į partiją žmogelis, pasitrynęs aplink partijos virtuvę, praregi, į kokią išvietę pakliuvo.
Traukiasi, o tada išvietės publika sutrina jį į miltus.