Po vidurnakčio sulaukiau Dočio skambučio.
Sako:
– Negaliu užmigt.
– Kas vėl atsitiko, – smalsauju.
Sako:
– O tu paskaityk. Aš nesu prieš Landsbergius, bet…
– Kas bet?
– Pats paskaityk, – sako Dočys, – persiunčiu.
„Gabrielius Landsbergis
Kodėl priemonių planas yra belenkoks? Todėl, kad Skverneliui reikia būdo, kuriuo jis atsitrauktų nuo kliedesių, susakytų per rinkimus. Ne veltui šiandien Ramūnas „nustebęs“ – mes taip nesitarėm, sako jis. Ne, Captain Obvious, nesitarėm.
Tareisi tu ir dar būrys rinkėjų, kurie gal vis dar tikisi valstybinio banko, kuris išgelbės nuo skandinavų priespaudos. Bet kaip atsitraukt, išsaugot veidą ir pradėt kažką dirbt? Įneškite į sceną „priemones“. Niekas nesupranta, kas ten parašyta, niekam neaišku, kodėl būtent tai ir būtent tokia forma. Ak jums nepatinka planas? Paaukosime Mildą. Juk mažai kas abejojo, kad anksčiau ar vėliau ji išeis. Todėl ir visos kalbos dabar – Milda išeina, planas lieka, Karbauskio pažadai į židinį ir galime judėti į priekį su tikrosiomis reformomis.
Man kiek neramu, kad vis dar neaišku – kokios jos. Urėdai – gerai. Aukštasis mokslas – kol kas migloje. Bet gal išsprendus kebeknę su rinkimų pažadais ims aiškėti? Barbenam pirštais į stalą ir laukiam.“
– Kaip aš rytoj žmonėms paaiškinsiu, kaip jie visą šitą dalyką turėtų suprasti? Negaliu užmigt.