Rugsėjo pirmąją, matydamas sugrįžusius į gatvę mokinius, pats sau susimąstau apie mokyklą. Turiu filologo diplomą, leidžiantį man mokytojauti ir dėstytojauti, gal turiu ir kokių nors daraktoriaus paveldėtų bruožų, mat abu tėvai buvo pedagogai, senelė per Pirmąjį karą Voroneže kūrė mokyklą lietuvių pabėgėliams ir ten mokytojavo. Tikriausiai turėjau būti mokytojas, bet kažkodėl pedagogo karjeros nesirinkau, išvengiau, išsisukau, liaudiškai šnekant. Atgrasė greičiausiai slogi patirtis ir prisiminimai, susiklostę iš sovietinės mokyklos laikų. Ideologizuota, autokratinė atmosfera, muštras ir beprasmiškų dalykų brukimas į galvą suformavo alergišką nuostatą apie visą švietimo sistemą. Anuomet ji gviešėsi standartizuoti asmenybę, kirpti visus pagal vieną šukuoseną, glostyti prisitaikėlius ir laužyti bei uiti priešgynas, nepritapėlius, nestandartinius.
Deja, tai ne vien sovietinės mokyklos prisiminimai. Kai kuriais požiūriais to sovietizmo mokykloje šiandien nė kiek ne mažiau nei anuomet. Joks esminis lūžis neįvyko. Atvedęs į pirmą klasę savo dukterėčią, ant mokyklos stendo-sienlaikraščio matau didelėmis raidėmis užrašytus klasikės žodžius „Gintarėlį tau nešu ant delno“, ir asociacijos norom nenorom neša į prarastą laiką, kaip pasakytų Marselis Prustas. Kaip buvo anksčiau, taip dabar ir visados.
Prieš ketvirtį amžiaus Lietuva pasiskelbė esanti laisva ir nepriklausoma, daug iečių buvo sulaužyta, kuriant tautinės mokyklos koncepciją, kuri nugulė į nebeatsidarančius, užstrigusius stalčius. Vėliau ir iki šiol be atodairos diegiami kažkokie tarp savęs nesusišnekantys, nuplagijuoti edukaciniai projektai ir šiandien turim, ką turim – permanentinę, nesibaigiančią švietimo reformą, neaišku ką iš ko kabinetuose perkuriančią – lopų lopymą be aiškaus tikslo ir perspektyvos. Visi jie sunkiu svoriu užgula tiek mokytojus, tiek vaikus, nenutuokiančius, ką čia iš jų sutrikęs mokytojas nori nulipdyti. Turim ir tos reformos pasekmes bei rezultatus – nepaliaujamą abiturientų migracijos srautą žinių semtis ne mūsų Alma Mater, o užsieniuose, dažnai siekiant labai abejotinos vertės diplomų ir niekur nepritaikomų žinių bei įgūdžių.
Mokyklai taip ir nepavyksta išugdyti laisvos ir atsakomybės nebijančios prisiimti jaunimo kartos, kuri sugebėtų artikuliuoti savo vertybes ir tapatybę. Kažkas iš esmės negerai toje mūsų švietimo daržinėje, kad taip vyksta, ir neatsiranda išminčių, kurie tą procesą stabdytų ir protingai pakreiptų. Mokytis yra iš ko. Gerų pavyzdžių per akis visai mūsų pašonėje. Kodėl suomiams per gana trumpą laiką pavyko sukurti pirmaujančią pasaulyje švietimo sistemą, kur švietimu patenkinti ir mokiniai, ir tėvai, ir mokytojai? Kodėl suomių abiturientas, išėjęs iš mokyklos, žino, ką jam veikti toliau, o lietuviukas nežino? Stengiasi nusižiūrėti: o kaip darys klasės draugai? Kodėl Suomijos mokytojas, neskubėdamas vykdyti programų, suspėja daugiau nei mūsiškis, pakniopstom lekiantis?
Štai atsiverčiu Švietimo ministerijos tinklalapį, ieškau, pagal kokią koncepciją mokomas ir ugdomas tas mūsų brandus jaunuolis, kuris po paskutinio skambučio paleidžiamas būti „savo gyvenimo kalviu“. Tokios koncepcijos, konkretaus dokumento, nusakančio švietimo turinį ir tikslus, ministerijos tinklalapyje nėra. Tik labai apgraibom galim nujausti, kad švietimo tikslas yra žinios. Ne veltui Rugsėjo pirmoji ir yra paskelbta mokslo ir žinių diena. Apie švietimo kokybę sprendžiama pagal dešimtukininkų skaičių per valstybinius abitūros egzaminus. Rezultatai ant popieriaus, regis, nėra blogi, tačiau kas ten su tais dešimtukininkais atsitinka vėliau, kur nusidriekia jų gyvenimo trajektorijos, švietimo sistema atsakomybės nebeprisiima.
Tenka suglumti, kai pažvelgi į tą reformą iš visai kito – vertybinio – taško. Mūsų švietimo sistema neišugdo visavertės, atsakingos asmenybės, sugebančios atskirti, kas vertinga, o kas tuštybė ir niekalas. Sakysit, tai mokytojų problema. Bet juk mokytojus rengia ta pati švietimo sistema, kuri užmiršo elementarią tiesą, kad mokytojas turi būti laisvas žmogus, idant ugdytų laisvus ir atsakingus žmones.
Tokių mokytojų vienetai, o iš mokyklų pusės aidi negeras, šaižokas šurmulys, liudijantis, kad mūsų švietimo sistema yra isteriška. O mes niekaip negalim suvokti, iš kur tas smurtas mokykloj, kurio vis daugėja, kaip ir valstybės finansuojamų programų kovai su smurtu mokyklose.
Į mokinį be jokios atodairos kraunama, kraunama – kaip į kokią USB talpyklą, kad nuskambėjus paskutiniam skambučiui jis yra nelyg į pensiją išeinantis senjoras – pervargęs, psichologiškai persitempęs, nelaimėlis – bėdžių bėdžius, beje, kaip ir jo mokytojas. Tam abiturientui dešimtukininkui labai ne prošal būtų gauti daktaro nukreipimą į sanatoriją. O kokiu tikslu kraunama? Kokia viso to krovimo prasmė? Kad būtų įvykdytos kažkokios iš dangaus nuleistos ir ministerijoj patvirtintos programos ar verslininkų užsakymai edukuotai darbo jėgai? Ir sukasi voverėlės mokytojos kaip tame rate su ataskaitų ataskaitom, testais, pratybom ir ataskaitom apie ataskaitas.
Tokia švietimo sistema veda į niekur. Jei pripažįstame, kad švietimas yra valstybės pamatas, kuriantis darnią ir kūrybingą visuomenę, tai valstybė tiesiog privalo, negailėdama resursų, suburti šviesiausias galvas, kurios atrastų būdą, kaip sistemą nuo galvos pastatytų ant kojų. Viskas įmanoma, tik reikia suprasti, kad reikia.
Komentaras skaitytas per „Mažąją studiją“
Galime tik konstatuoti , na , nieko neisejo is Lietuvos Nepriklausomybes kurimo , liko tie patys , dar ju vaikai ,anukai dasidejo ir visi nori pasipelnyti , prisidurti , nukomunizdinti , padalyvauti projektuose .., na , tiesiog nera kada / ir noro nera/ apie bendra interesa galvoti , o jau daryti ka tai is idejos ..
Kas darrrrr negerai?! Kas nepatinka? Amžinai tas Jakimavičius viskuo nepatenkintas, juodina Tarybų valdžią. Vertybių jis mat pasigenda. Pamatų nedraugui Jakimavičiui mat trūksta! Kokių dar pamatų?! Kokių vertybių? Antitarybinių? Mums saulės nereikia mums partijos šviečia! Vot! Partijos yra mūsų vertybės ir pamatai. O tvirtybė yra šaknyse. Vertybės ir pamatai keičiasi kas ketveri metai, o vot šaknys, šaknys buvo yra i budet jest! Šaknys nepūna ir nerūdyja! Užgrūdintos! Užgrūdintos partškolose, kadrų skyriuose ir kailių lupimo fabrikuose. Rot front, no passaran! Vsio zakonno, nes viskas vykdoma pagal Kodeksą. Komunizmo statytojų moralės kodeksą. Komunizmo iškabą teko perdažyti, bet gruntas po dažais, Kodeksas tai išliko. Dabar jis vadinasi Amorales kodeksu. Dulkinkis tiesioginiame eteryje ir tapsi Žvaigžde! Tai nafig mokytis jeigu pakanka tik praskėsti kojas arba… Skaityti daugiau »
Svietimas suzlugdytas,medicina taip pat.Po tiek metu valdymo tu paciu partiju.Siandiena jie vel kiaules akimis lenda prie lovio.Vagia jau atvirai ir visit maza .Ir vel zada zada…..
Švietimo sistemos ir negali būti, kol ministerija yra partinėnė. Gal girdėjote apie tokią jaunimo organizaciją JOD (Jaunimo organizacija Darbas) veikiančią bene 60 rajonų. Tai Darbo partijos padalinys (komsomolo kopija). Organizacija pinigais aptekusi. Iš kur?.. Ministere, aūūū…
Galvojau,kad cia bus apie ,,Sveika mokykla” reklaminius stendus parduotuviu vitrinose,kuriu kazkada nekenciau,nes pranasavo laisves pabaiga.Ir vasaros.Bet galiu palyginti dabar musu ir kitos Europos salies mokyklas-konkreciai Jungtines Karalystes.Panasios problemos dalinai.JK ivestos bendro lavinimo mokylos siekia suvienodinti mokinius(lygybe,brolybe ir tt)Deja gabesni kencia ir nepasiekia savo potencialo(mokytojas laika skiria negabiems ir chuliganams).Pastarieji irgi kencia-juos tereikia apmokyti profesijos is kurios ateity zmoniskai isgyventu ir islaikytu seima,o turi mokytis prancuzu kalbos.Tiesa isrinktuju vaikai lanko brangias privacias mokyklas,o jau paskui tobulinasi oksforduose.O siaip manau,kad nuo pirmu klasiu reik vaikus mokyt filosofijos pagrindu ir istorijos,kad ismoktu savarankiskai mastyti.Dabar aukstasis panasus i tarybine proftiecha-siauras specialybes profilis.Kodel tos istaigos vadinamos universitetais ??? Man teko laime mokytis Kauno Meno Mokykloj,kur mokytojai dazniausiai buvo mokesi Paryziuj ar siaip-laisvamaniai,demokratiski.Klasej -koks 15 mokiniu,uz… Skaityti daugiau »
Matot, turit ką prisiminti. Tai kas trukdė tą gerą Kauno Meno mokyklos patirtį imti ir panaudoti po 1990-ųjų?
Ir atsakysiu. O tas, kad jokia giluminė reforma, atgavus nepriklausomybę taip ir neįvyko. Buvo nenorom tų pačių komunistėlių tas pats sovietinis modelis pritaikomas naujoms sąlygoms. Ugdymo ir švietimo turinys tapo visiškai eklektiškas. Mokytojas nežino ką dėstyti, kur jo laisvės ribos diegiant vertybes. Taip, čia ne vien Lietuvos problema, kai mokyklą užgriuvo politkorektiškumo gremėzdas. Atia, Jūsų nostalgiškiems prisiminimams apie Kauno Meno mokyklą, Vienožindskį ir Samuolį su Petravičium.
Seniau valdžią užgrobę režimai labiausiai rūpinosi turėti kuo didesnes jėgos struktūras galimiems maištams malšinti. Lietuvoj to nereikia. Tos vandens payrankos ir patikimų madalovų daliniai yra daugiau iš nostalgiško įpročio, tarsi koks atavizmo rudimentas. Dabar norint valdyti ilgai ir laimingai pakanka sunaikinti švietimo sistemą, paverčiant ją imitacine butaforija. Butaforinė sistema augina ne piliečius o tamsius ir paklusnius kumečius. O kumečiai kam reikalingi? Eiti į lažą, mokėti dvarui činçą ir patarnauti ponams. Todėl be reikalo gerb. Liudvikas peikia lietuvišką švietimo sistemą- ji idealiai tokia kokia ir priklauso būti- Sistemos gyvybės laidas. Juk jeigu kumečiai netyčia kažkokiu būdu apsišviestų, netyčia gali pagalvoti jog dabartinė santvarka yra ne santvarka, o tiesiog režimas. Kumečiams gali kilti minčių jog jien ne valdžia vadovauja, o juos valdo.… Skaityti daugiau »
Valstybę visose srityse žudo prikepti vadybininkai. Per daug jų priveista, tai prisigalvoja sau visokios bergždžios veiklos. Kenčiame visi. Ir aplamai, seniai laikas gyventi savo protu, o ne aklai beždžioniauti iš nesveikai garbinamo Užsienio.
Na taip.Stebuklo nebuvo.Tik noriu atkreipti demesi,kad ne vien pas mus svietimo problemos.Europoj pucia tokie vejai…Galiu sutikti su Rolando Paulausko mintim-Europa pastate visai kitokie zmones nei dabartine karta(suprantama ji nera blogesne,bet veikiama kitu jegu).As tiesiog labai pasiilgau padoriu zmoniu,kurie gyvena ne vien del malonumo,bet islaike gyvenimo isminti.Nera teisiu be pareigu.Reikia pajusti zeme po kojom.Atsiprasau-cia ,aisku ,ne susirasinejimo vieta tad daugiau netrukdysiu.
tikrai nuoširdžiai dirba,kūrybiškai ir liūdna ,kad tai vertinama,kaip vis dar kažkaip ypatingai turį dirbti.Stengiasi ir persistengia.Per rugsėjo 1 vaikai gavo auklėtojos rankomis ruoštos,džiovintos per vasarą arbatos „Mokslo skonis” dėžutes.Kaip sušildo mokyojos rankų darbas.Vaikas tuoj pareikalavo,kad paruoščiau,-koks tas skonis.
Nereikia mums Aligieri viziju, kaip sako „Giovinezza” eilutes.
Puikus pateiktas UK mokyklu pavyzdys.Dundukai mokosi jose, o elitas ir nedundukai is liaudies – elitinese „brangiose” privaciose mokyklose.Skirtingai nuo Lietuvos tos mokyklos UK neuzkerta kelio neturtingiems,bet gabiems vaikams – jei tik gerai mokosi – ima be mokescio.
Net nacistineje Vokietijoje kur buvo ruosiamas naciu elitas , specialus vaiku internatai, imdavo ne vien pasiturinciu ir valdzios bonzu vaikus, taciau ir neturtingu tevu, taciau su apdovanotu kokiu nors talentu vaikus.
Nereik dviracio isradinet, reik pasinaudoti issivysciusiu saliu praktika veikiancia jau 100-200 metu.
O tautines mokyklos koncepciju konspektus reiktu istraukt is stalciu ir sudeginti.
AAAui:
Savo galva jums gyventi Lietuvoje niekas neleis.Feodalinis ukis laisvuju valstieciu netoleruoja.
klystate-siuo metu kaip tik bandoma kalbeti apie gramar mokyklu gaivinima,kur mokiniai mokesi jei buvo pakankamai gabus islaikyt egzaminus.Tai kazkada buvo neturtinguju budas pakilti gyvenime ,bet leiboristu panaikintas,nes atsieit skatina nelygybe…Zodziu siuo metu tik pasiturinciu vaikai gali gauti geresni ugdyma mokamose privaciose mokyklose.
Aišku, kad yra gerų mokytojų, kaip ir daktarų. Visados jų buvo, Ir sovietiniais laikais – ne mažiau. Kalba apie švietimo sistemą, kuri yra nužmoginta. Įsivaizduokit, jei gerąją jūsų mokytoją pastatytų vadovauti Švietimo sistemai (kas neįmanoma net stebuklinėje pasakoje), pati sistema ją suėstų akimirksniu. Apie gėrį, artimo meilę, bendrystę, tėvynės meilę mūsų švietimo projektoriai seniai nebešneka. Nebemadinga.
„valstybė tiesiog privalo, negailėdama resursų, suburti šviesiausias galvas, kurios atrastų būdą, kaip sistemą nuo galvos pastatytų ant kojų. ”
Naivu tikėtis,kad valstybė,kuri švietimo sistemą pastatė ant galvos,imtųsi statyt ją ant kojų.Na,nebent perskaičius šiuos verkšlenimus,bėdavojimus ir patyčias,ji apsigalvotų.Nepraraskim vilties,ponai!
>29:26
Nieko apie tai negirdejau, todel gincytis negaliu.
Galima eiti ir situo keliu – steigti mokyklas gabiems vaikams.Taciau ir cia daug niuansu ir organizaciniu keblumu.
Esamu korupcijos lygiu i tas mokyklas pateks daugumoj turtinguju vaikai, mazai prilausomai nuo ju gabumu.
Ginu mokamu mokyklu ideja, nes sios mokyklos, jei joms vadovauja ziurintys i ateiti, siekia ne tik pritraukti mokiniu krepselius ir ju tevu imokas, taciau ir slove.O tam reikia, kad tarp jas pabaigusiu butu kaip galima zymiu zmoniu.Todel ir priimami gabus vaikai nemokamai, jei jie turi tokio potencialo.
Bet specializuotos mokyklos juk ir yra tokios, ir nebūtinai privačios. Pvz. „Čiurlionkė”.
Straipsnyje paminėti suomoaiai – jokios segregacijos ten nėra. Bet klasės yra nedidelės – po 15 – 20 moksleivių klasėje. Mokytojas per dieną turi po 3 pamokas (po 1,5 val.), tai lengvai spėja padirbėti su kiekvienu mokiniu. Laiko ir dėmesio užtaenka. Ten pamoka ne lenktynės, kai vienas beviltiškai atsilieka, o kitas neturi ką veikti.
Liudvikas Jakimavičius teisus dėl išvardintų ydų išsikerojusių Švietimo sistemoje, tačiau kokia yra pagrindinė problema, kuri jau kaip ta vėžinė ląstelė apima visas valdžios institucijas? Pagrindiė problema yra KOLEKTYVINIS PROTAS, kuris turi tokį populiarumą tie Bulgarijoje, tiek Lietuvoje, tiek kitose pastkomunistinėse šalyse. Imame XVI amžiaus LDK. Ir štai mes matome LDK valstybės didyjį kanclerį Leoną Sapiegą. Aiškiai įvardintas žmogus be kurio buvo neįmanomas III-iojo Lietuvos Statuto sukūrimas. Čia viskas aišku. Bet LDK nebėra ir likusi maža Lietuvėlė nesugeba net virš 20 metų susitvarkyti su Švietimo sistema. Kur čia šuo pakastas? Problema bevardžiuose, anoniminiuose autoriuose. Kažkas, kažką, kažkur padarė, o autorių nėra. Arba tie autoriai, kažkodėl tai slepiasi KOLEKTYVINIO PROTO narių tarpe. Ir gaunasi, kaip toje kernagio dainoje:”Niekas, nekam, niekur, niekada…” Pasirodo,… Skaityti daugiau »
>8:01
O kam Lietuvai tie bohemscikai???
Ju ir taip eidamas Vilniaus „gorkynu” neprasilenksi.
nes kalba apie mokykla.Alfoj yra A.Ramanausko naujas straipsnis,matyt skirtas Rugsejo pirmajai.Lauksiu visuomenes reakcijos,nes JK uz toki straipsni nuo kalejimo isgelbetu nebent psichiatro diagnoze ir hospitalizavimas.Manyciau lygiai atsakinga ir Alfa redakcija skleisdama smurto ir patyciu skatinima…Beje-ar A.R.priklauso kazkokiai partijai ? Tada klausimas ir jai.
taigi tas nukvakęs A.R. yra užkietėjęs konservas. Aiškiau pasidarė?
Liudvikai, visi šitie pagraudenimai teisingi, bet dar teisingiau būtų jei pats imtaisi kurti privačią mokyklą.
Hmmm, o kodėl Liudvikas turėtų imtis to ko neprivalo? Požiūrio išsakymas yra teisės į Žodžio laisvę išraiška, bet tikrai ne prievolė kažkam įsipareigoti ir užsikrauti darbus kurių daryti nei privalai nei sugebi nei turi galimybių daryti.
Jeigu Tamsta manote jog kažkokią mokyklą reikia stegti, tai darykite savo iniciatyva ir savomis rankomis. Kupranugarių galinčių temti jūsû norų realizavimo naštą geriausiai derėtų ieškoti toje epochoje kur matrosovai nuo krūtinės plėšė telniažkas prieš dzoto ambrazūrą, o komsomolcai nosimis arė plėšinius kazachstanuose arba tiesė bamus per tundras ir taigas į šviesų newerlando rytojų.
Netikėtas kiek nuo tamstos komunistinis požiūris.
Nesistengiau nieko sugraudinti. Nebe laikas graudinti. O Jūsų mintis apie privačios mokyklos steigimą yra iš stebuklinių pasakų žanro. Visų pirma, kad net pati tobuliausia mokykla, kuriai vadovautų pats Saliamonas su geriausiais Lietuvos ir samdomais iš užsienių mokytojais suirusioje švietimo sistemoje neišspręstų praktiškai nieko. Sovietmečiu Lietuvoje buvo keli pokazuchiniai tarybiniai ūkiai, kur buvo vežami užsieniečiai ir demonstruojamas jiems socialistinis rojus. Juknaičiuose gal teko pabuvoti sovietmečiu?
Antra – privačias mokyklas nūnai labai sėkmingai steigia Austėja. Stotis skersai kelio dinastijai yra savižudiška – ir visai ne perkeltine prasme. Taip kad privačią tobulą mokyklą siūlyčiau steigti pačiam.
,,Požiūrio išsakymas yra teisės į Žodžio laisvę išraiška, bet tikrai ne prievolė kažkam įsipareigoti…”,todėl nereikia taip susijaudinti,jei ir kitas išsako savo nuomonę. Liudvikai,jei ,, mintis apie privačios mokyklos steigimą yra iš stebuklinių pasakų žanro”,kodėl tada ją siūlai steigti man ? Supykai,kad pasakiau savo nuomonę ? Bet kalbėjau apie pradinę mokyklą.Ir ne apie tobulą. Jokių geriausių surinkti jai nėra būtina. Užtenka poros normalių žmonių. Ar net vieno. Manau, toks kaip tu,kaip tik tiktų. Manau tai būtų prasminga.Net jei tektų žūti nuo Austėjos rankos.
Atsiprašau. Maniau, kad ironizuoji.
Skaitau ŽODŽIO LAISVĖS išraiškingųjų mintis ir nors nesikeikiu, bet čia sunku nenusikeikti net su visais rusiško devyniaaukščio mato variantais. Kodėl? Ogi todėl, kad tų požiūrių išsakytojų yra tiek daug, kad net nežinai, kur juos dėti. Ir visas jų reikalas yra tik parašyti „Požiūrio išsakymas yra teisės į Žodžio laisvę išraiška…” O Aukščiausiasis, kur tu esi ir ką tu veiki? Lietuva yra užtvindyta POŽIŪRIŲ REIŠKĖJŲ NUOMONIŲ. Trūksta veiklių, energingų jaunų žmonių. O tie chroniai tik ir nori šnekėti, šnekėti, šnekėti ir dar kartą šnekėti. Komentatorius Al. teisingai pasiūlė: „2016-09-4 23:41 Liudvikai, visi šitie pagraudenimai teisingi, bet dar teisingiau būtų jei pats imtaisi kurti privačią mokyklą”. Na, negali pats sukurti, tai įsteig grupę žmonių, kuri padėtų tai padaryti. Ar bent bandyk parašyti… Skaityti daugiau »