Dočys sirgo siaubinga Covido forma. Iškrenkštė pusę plaučio, buvo nugrimzdęs į komą, gavo trigubą Zenekos skiepą ir kaip koks Šumacheris nubudo po gero pusmečio visiškos tamsos.
Pirmasis jo noras buvo užmesti akį į viešąją erdvę, į žiniasklaidą, kad sugrįžtų tikrovėn, žinodamas, kuo Lietuva gyvena, kad toje tikrovėje pilnavertiškai galėtų dalyvauti.
Jo dėmesį patraukė vaivorykštinės temos dominavimas pagrindiniuose portaluose, iki jo ligos ta tema buvo paraštinė.
Tai Dočys pasikrovė savo mobiliaką ir skambina man. Sako:
„Noriu ‘persikrauti’, adaptuotis prie pasikeitusios tikrovės, bet neišmanau kaip. Visur pilna homoseksualių meilės santykių reklamos, bet nėra jokių metodinių nurodymų, technikų, pozų, kaip tuos santykius atlikti. Kodėl Delfis, 15 min, LRT, ir Lietuvos rytas neapšviečia tokių Lietuvos tamsuolių kaip aš apie tuos progresyvius lytinius santykius, nes nemokšiškai juos darydami galim turėti didelių bėdų. Santykius propaguoja ir reklamuoja, bet kaip santykiauti, neatskleidžia…“