ekspertai.eu
Lietuvos piliečiai labai rimtai turėtų suklusti, aštuntą valandą ryto išgirdę žinią per „Žinių radijo“ laidą iš aplinkos apsaugos ministro Valentino Mazuronio, kad slaptosios tarnybos klausosi jo telefoninių pokalbių ir juos įrašinėja.
Atvirai sakant, nieko nauja. Buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė prieš gerus metus apie tai kalbėjo susitikime su visuomenininkais.
Dar anksčiau nuvilnijo skandaliukų bangos dėl Lietuvos spec. tarnybų vykdomo žurnalistų persekiojimo kodiniu akcijos pavadinimu „Vanagai“.
Žurnalistai lėkė iš darbų, I. Degutienė mįslingai užtilo, Seime operatyvinės veiklos įstatymas buvo „perkrikštytas“ į griežtesnį ir paslaptingesnį kontržvalgybos įstatymą, ir karavanas eina toliau.
Ministras V. Mazuronis atviravo ir kita skandalinga tema – galimai vykdytas STT provokacijas prieš dabartinį premjerą Algirdą Butkevičių ir kitus socdemų elito žmones.
Toks ministro atviravimas viešumoje kelia keletą rimtų klausimų – kas ir kokiu tikslu visą šią muziką užsakinėjo? Kodėl apie tai prabyla ne Vidaus reikalų ar Teisingumo ministerijų vadovai, o ministras, kuris garsėja kaip brakonierių tvarkytojas? Kodėl apie tai prabyla ne opozicijos žmonės, kurie turėtų akyliausiai stebėti žmogaus teisių pažeidinėjimo erdvę, o didysis valstybės dienraštis ir už skalūnų dujų gavybą agituojantis ministras?
Lygia greta vyksta kitas skandalas. Atleisti iš tarnybos ir išteisinti FNTT vyrai teigia, kad „Snoro“ banko bankroto byloje, dezinformuojant Lietuvos vadovus, pagrindinį vaidmenį vaidino VSD tarnyba.
Sunku suvokti, kokių tikslų vedami ir kieno užsakymu jie vykdė mūsų finansų sistemos destrukciją.
Tikriausiai tie faktai neišaiškės, nes Lietuvoje nėra politinės jėgos, kuri turėtų raumenų ir svertų pavaldžią prezidentei ir Seimui instituciją pastatyti į jai deramą vietą.
Seimo „veršeliai“ kasmet skiria šiai tarnybai finansavimą, kad ji juos ir vyriausybės narius sektų, klausytųsi telefoninių pokalbių ir įsilaužinėtų į privačias asmenų duomenų bazes kompiuteriuose.
Netrukus prezidentė skaitys metinį pranešimą. Nėra abejonių, kad akcentai bus sudėlioti ir aktualizuotos temos apie būsimą Lietuvos pirmininkavimą ES.
Kiekvienas atvyksiantis į Vilnių eurobiurokratas turėtų labai rimtai susimąstyti, ar bus saugus valstybėje, kurios specialiųjų tarnybų niekas nekontroliuoja.
Priešingai, mūsų politinę valdžią ir politinę tikrovę konstruoja šios nevaldomos tarnybos.
Valstybės prezidentė iki pirmininkavimo ES privalėtų inicijuoti esminę mūsų slaptųjų tarnybų peržiūrą – tokią, kad jose atsirastų daug laisvų darbo vietų padoriems ir garbės jausmo nepraradusiems Lietuvos piliečiams.