Ne aš sugalvojau, kad yra dvi Lietuvos. Ta tema kokį dvidešimt metų buvo valkiojama ir iki nuobodybės nuvalkiota žiniasklaidoje.
Skirtis buvo labai aiški – elitas ir populistai – vatnykai.
Pandemijos ir karantino sąlygomis visi atsidūrė nelyg viename katile – abi Lietuvos. Ir man kyla klausimas, ar skirtis tarp dviejų Lietuvų dabar išsitrins ar, priešingai, griovys pagilės?
Mano galva, yra trys scenarijai.
Pirmasis – jei mums pavyks praslysti su gana mažais nuostoliais, tarp dviejų Lietuvų jokio susitaikymo neįvyks ir jokios visuomeninės santarvės neatsiras.
Antrasis – jei prasmuksime su nuostoliais panašiais į kitas Europos ir kaimynų valstybes su panašiomis netektimis, visuomenė iš esmės liks,, kokia buvusi, gal dar piktesnė, ir jokios politinės-moralinės visuomenės nuostatos iš esmės nesikeis.
Ir trečia – jei pandemija smogs kaip reikiant per visą mūsų visuomenę, ekonomiką bei socialinę ir politinę vertikalę, pasikeitimai ir mūsų mąstyme, ir empatijos suvokime turėtų įvykti, ir tas prakeiktas virusas dvi Lietuvas vėl galėtų suauginti į vieną kamieną.
Paradoksas, bet Lietuvos veidas ir atmosfera labiausiai nuskaidrėtų trečiojo scenarijaus atveju. Didelės aukos suvienija.