Švenčiame didžiąsias metų šventes . Nuo šv. Kalėdų iki Trijų Karalių į mūsų viešąjį gyvenimą ir elgsenas tiesiog įsiveržia labai mielas epistoliarinis sveikinimų žanras. Tautą sveikina Prezidentai, bažnyčios hierartchai, politikai, partijų vadovai, kiekvienas su palinkėjimais iš savų tribūnų, stiklinių bokštų, sakyklų ir varpinių. Sveikiname vieni kitus. Mano šeimą ir mane asmeniškai elektroniniu paštu šiemet pasveikino dar ir trys didieji prekybos tinklai – Maxima, Rimi ir Iki, batų ir baldų išparduotuvės, o vaistinės palinkėjo sveikatos su dovanų nuokainomis maisto papildams ir kosmetinėms priemonėms, kurių nenaudoju.
Nesuprasi, gal rinkiminiais metais pataikauja Lietuvos Poilsio partijos pirmininkui, pareigybei, kurią esu uzurpavęs nuo neatmenamų laikų, kai reikėjo oponuoti nusikastamai Darbo partijai su plačiai paskleista vergovės ir “darbo be poilsio” filosofija. Iš tos filosofijos išsirutulojo ir nykus apynasris vargstančiai tautai – Darbo kodeksas, kuriame grubiausiu būdu pažeidžiamas darbo ir poilsio balansas bei pamintos piliečių teisės į laisvę ir kokybišką poilsį. Kaip skaudu bebūtų, šventiniame pasveikinime nebepiktžodžiausiu, konstatuodamas vieną amžiną, Donelaitišką Dočio aksiomą – “Poilsis yra malonesnis už darbą.”
Iš šios perspektyvos ir pirmasis palinkėjimas – linkiu visiems, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos, politinių bei religinių įsitikinimų, malonaus, turiningo ir kokybiško poilsio ištisus metus. Ir ne vien per šventes ar ilguosius savaitgalius, ne vien per atostogas, bet ir darbovietėse, stumiant darbo valandas ir viršvalandžius.
Poilsio mėgėjams šie metai išties žada būti neeiliniai. Politikai pranašauja gana nemalonius metus dėl tų nelemtų Seimo rinkimų ir purvo, kuris bus ant visų galvų išlietas. Atsakingai galiu pasakyti, kad Lietuvos Poilsio partija partiniu sąrašu rinkimuose nedalyvaus, tad ir nepateks į tas purvo vonias, kuriose maudysis kandidatai ir pretendentai. Nors tai toli gražu nereiškia, kad mūsų partijos narių nebus Seime. Iki šiol visuose Seimuose mums pavykdavo infiltruoti gana daug atsakingai poilsiaujančių Seimo narių. Tad, net nedalyvaudami rinkimuose, ketiname juos laimėti – ir tai yra viltinga žinia visiems poilsio partijos nariams ir poilsio filosofiją bei strategijas remiantiems piliečiams.
Poilsio kokybė gerės ir dėl Klimato atšilimo. Tarpušvenčiu buvau išvykęs patyrinėti Ispanijos poilsio fenomeną. Perskrodžiau šalį skersai nuo Pietų iki Šiaurės, stebėdamas žmones, jų aplinką, poilsiavimo įpročius ir laiko ženklus. Ispanai, lyginant su mumis, poilsiauja labiau atsipalaidavę, laisvesni, gatvėje jų veiduose nepamatysi vargo ir rūpesčių. Kavinių terasose šurmuliuojantis linksmas alasas susilieja su flamenko garsais. Kalba visi, o kad tame triukšme neįmanoma kalbančiojo išgirsti, tai visi čiauška dar garsiau, visai kaip jų uldukai datulių palmėse, diskutuojantys su žaliosiom papūgom. Paukščiai savo ruožtu steigia dangaus garsyną.
Pro automobilio langą kiek tik akys užmato – lekia nesibaigiantys geltoni, oranžiniai ir raudoni apelsinų, mandarinų ir persimonų laukai. Viduržiemis, o pasakiškas derlius dar kabo ant šakų. Nepamatysi, kad ispanai skubintųsi jį nuimti. Gal į sodus subėgs po švenčių, atsipūtę ir gerai išsiilsėję.
Į ką aš lenkiu? Būtent į klimatą. Ispanijoj šilčiau nei pas mus, daugiau saulės, žmonės gauna daugiau vitamino D, todėl yra gyvyesni, linksmesni, nerūpestingi. Todėl linksmiau už mus lošia krepšinį ir futbolą, o mes geriau už juos stumdome ledo ritulį. Su klimato atšilimu reikalai keisis į gerąją pusę mūsų naudai. Ateis laikas ir mes iškirstose Labanoro biržėse turėsim apelsinų ir mandarinų sodus. Žodžiu, poilsio kokybė gerės.
Praėję metai Lietuvos poilsiautojams atnešė didelių laimėjimų Europos kultūros padangėje. Trys Lietuvos merginos, tobulai išskleidusios poilsio filosofiją savo instaliacijoje “Saulė ir jūra (Marina)” nuskynė Venecijos bienalės Auksinį Liūtą. Kilnojamo pliažo idėja yra puikus sumanymas, kurio nereikėtų užmesti ir užmiršti metams pasibaigus. Joks kitas lietuviškas meno kūrinys per pastaruosius dešimtmečius nesusilaukė tokio pasaulinio pripažinimo, kaip mūsų poilsį manifestuojanti gyvoji vasariška instaliacija.
Šia proga Vilniaus Merui mūsų partija norėtų palinkėti Lukiškių aikštėje nebeįrenginėti čiuožyklos (Rusijos žiemos kultūros atributo), o perkelti kiaurus metus veikiantį pliažą su Palangos smėliu ir didingu monumentu – Venecijos auksiniu liūtu. Aišku, projektą reikėtų išplėsti, papildant jį jūrą imituojančiu baseinu su saulėlydžių projekcijom dideliam ekrane, užstojančiame statybas prie šv.Rapolo bažnyčios. Poilsiautojai iš Šiaurės tamsių šalių srautais paplūstų ne į Kanarų salas, ne į Malaiziją ar Indoneziją, o į Vilniuje kiaurus metus veikiantį pliažą su reguliuojama oro ir vandens temperatūra, pasikaitinti ant karšto Palangos smėlio.
Ė, vos nepamiršau. Šią vasarą dar ir Tokijo olimpinės žaidynės. Vadinas, vasarą karo nebus. O rudenį dar laukia linksmas rinkimų cirkas JAV. Laikas pasirūpinti popkornais. Liūdna nebus. Su kuo visus nuoširdžiausiai ir sveikinu.
Gero ir turiningo Jums poilsio, poilsis tai sveikata kūnui ir sielai!