Pagal diskusijos gylį jaučiu, kad esu greičiausiai vienas iš nedaugelio Lietuvoje, perskaičiusių JT paktą saugiai, organizuotai ir tvarkingai migracijai (vertimas mano, neoficialus). Jis kalba apie tai, kad migracija yra realus, rimtas reiškinys ir su juo reikia skaitytis. Be to, tam reikia sutelktų bendrų šalių pastangų, nes pavienės šalys tiesiog gali nesusidoroti su problemos mastu ir tokiu būdu gali atsirasti tiek papildomi įtampos ar net konfliktų židiniai.
Tai yra faktai, su kuriais reikia skaitytis, nes tai iš tiesų yra rimta problema. Todėl tokių dalykų konstatavimas ir visų dėmesio į juos atkreipimas yra sveikintinas dalykas.
Ką siūlo daryti paktas?
Šita dalis ir yra įdomiausia. Kadangi šis dokumentas, kaip ir bet kuris kitas JT dokumentas, parengtas taip, kad atitiktų visų šalių net ir kardinaliai priešingas nuostatas, tai į jį, matyt, buvo sudėti visi, kokie tik buvo gauti, siūlymai. Todėl jis vienu metu sako, kad galima eiti ir į kairę, ir į dešinę, ir daryti, ir nedaryti. Jame visų pirma akcentuojama būtinybė valdyti migracijos srautus, valdymą suprantant kaip chaotiško proceso vertimą į struktūruotą ir organizuotą. Tokiu būdu migracija kaip tokia, neatsižvelgiant į priežastis, yra legitimizuojama. Nors kartu ir pabrėžiama, kad tai niekaip nenustato bendrų taisyklių ir kiekviena šalis tvarkosi su migracija taip, kaip apibrėžia konkrečios šalies teisės aktas. Tokiu būdu tarytum naujos prievolės iš to nekyla.
Tačiau toks lyg ir be pasekmių migracijos legitimizavimas yra ne kas kita, kaip tobulas Overto lango praplėtimo pavyzdys. Man nepavyko tekste pastebėti nė vieno teiginio, kuris leistų migraciją vertinti kaip žalingą, nepageidautiną reiškinį. Ir būtent toks tik pozityvios nuostatos formavimas yra pagrindinis šio pakto tikslas. Ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurio šis paktas nėra objektyvus ir neturėtų būti pasirašytas.
Kad geriau būtų suprastą, ką turiu galvoje, pateiksiu pavyzdį iš Lietuvos gyvenimo. Emigracija yra Lietuvos problema numeris vienas. Įvardindami emigraciją kaip problemą, mes formuojame požiūrį, kad būtų kur kas naudingiau, jei emigracija, bent jau tokiais mastais, nevyktų. Jei mes emigracijos problemą keltume TIK KAIP kaip emigruojančių teisių ir sąlygų gerinimą (nes tiek emigrantai, tiek valdžios institucijos susiduria su visa eile problemų) ir tų problemų sprendimą, tai vargu ar toks dokumentas kaip nors prisidėtų prie emigracijos mastų sumažinimo. Nes jis būtų orientuotas į geresnį emigracijos proceso sustygavimą, o ne į priemones, sudarančias sąlygas ją mažinti.
Toks yra JT migracijos paktas. Todėl jis neadekvatus ir netenkina lūkesčių. Ir todėl visiškai pagrįstai turėtų būti nepasirašytas.
Man nemalonioji žinia yra ta, kad migracija dokumente tiesiogiai siejama su darnaus vystymosi tikslais aiškinant, kad tai yra vienas iš būdų siekiant 2030 tikslų. Manyčiau, kad tai yra perdaug neatsargi sąsaja, kuri gali diskredituoti (ir jau diskredituoja) pačią darnaus vystymosi idėją. Tai reikalauja atskiro aptarimo. Bet apie tai – kitame įraše.