Reakcija į Lino Kvedaravičiaus tekstą „Vilnius kuria ilgalaikio poveikio vaistą spūstims sumažinti“
„Išsivysčiusi šalis yra ne ta, kur vargšai važinėja automobiliais, o ta, kur ir turtuoliai naudojasi visuomeniniu transportu“.
Gustavo F. Pedro, buvęs Bogotos meras, ekonomistas, kampanijos „Nulinė korupcija“ iniciatorius
Siūlau visiems įsivaizduoti ne visai malonią situaciją. Jums sutriko kraujospūdis. Ateinate pas gydytoją, kuris jums greitai diagnozuoja kraujospūdį sukėlusią ligą. Ligą gydyti galima tik kompleksiškai. Kad būtų įdomiau, tarkim, jog galutinis vaistų kompleksas dar nėra iki galo aiškus. T.y., lyg ir aiškus, nes dauguma to komplekso dedamųjų yra žinomos.
Net neabejoju, kad sutiksite gydytis tomis vaistų komplekso dedamosiomis, jei tik bus pasiūlyta. Tačiau kažkodėl gydytojo recepte jūs randate tik vaistus nuo didelio kraujospūdžio, mėtinius čiulpinukus ir lašiukus akims. Apie žvakutes geriau nutylėsim. Jei jūs puikiai skiriate ausį nuo nosies ir jei dar žinote, kad ligos pasekmė nebūtinai yra toje vietoje, kur ir jos priežastis, jūs būtinai paklausite: daktare, ar nesuklydote?
Ir aš klausiu, ar nesuklydote, Vilniaus daktare Linai Kvedaravičiau, siūlydamas Vilniui savo trumpalaikę gydymo programą spūstims mažinti? Prašom paaiškinti spūstimis sergančiam Vilniui, kaip nauji nuomojami autobusai, privatus vežėjas, o tuo labiau sutvarkyti įvažiavimai į kiemus jums padės sumažinti transporto srautą Konstitucijos prospekte ar bendrai Vilniuje? Nes ligonis, matydamas, kas yra siūloma trumpalaikei gydymo programai, ima net labai abejoti, ar tinkami komponentai bus maišomi ir ilgalaikio gydymo vaistams.
Spūstimis sergantis Vilnius tikrai dėkingas už greitą ligos diagnozę. Bet teikiant išvadas nepakenktų pasižiūrėti, ką rodo ligą diagnozuojantis prietaisas. O jis rodo, kad keleivių pervežimas lengvaisiais automobiliais Vilniaus mieste kasdienėms kelionėms nuosekliai auga. Lengvaisiais automobiliais nuvažiuotų kilometrų, tenkančių vienam keleiviui, santykis su viešuoju transportu pervežtų keleivių kilometrais yra 75:25 (!).
Gerbiamas daktare, to skaičiaus Jūs neminite. Todėl manęs neapleidžia negera nuojauta, kad Jūs nelabai suprantate, ką tas skaičius reiškia. Nes užuot siūlęs skubiai diegti privačiam transportui patrauklią visuomeninio transporto alternatyvą, siūlote apšviesti perėjas ir sutvarkyti įvažiavimus į kiemus. Kas iš mūsų ramiai klausytumėme daktaro, kuris nustatęs, jog viršutinis kraujo spaudimas yra 140, pasiūlytų gydytis mėtiniais čiulpinukais? Negi nesuprantate, kad 75:25 reikšmė yra analogiška kraujospūdžio matuoklyje užfiksuotai 140 reikšmei? Sveiko miesto reikšmė yra 50:50 (kas juodu ant balto įrašyta ir tarp miesto planavimo rodiklių). Tokią reikšmę turi miestai, kuriuose gyvenimo kokybė yra vertinama kaip geriausia. Miestai, kurie tikrai rūpinasi miesto sveikata, naudoja dar šiek tiek tikslesnius prietaisus, kurie rodo bent jau tris reikšmes – procentą gyventojų, mieste keliaujančių pėsčiomis ar dviračiu, procentą važiuojančių viešuoju transportu ir procentą į darbą vykstančių nuosavais automobiliais. Sveikam miestui tokio prietaiso matuojama reikšmė yra netoli 30:30:30.
Ir kodėl, daktare, Jūs neatlikote įvertinimo, ar iki šiol miestui išrašinėjami vaistai (apie juos kažkodėl nekalbate) neatvedė prie to, kad dabar miestas turi tokį aukštą transporto spaudimą? Ar ir toliau naiviai tikite, kad plėsdami miesto kraujagysles ir jas šuntuodami, mes išgydysime miestą? Juk Jūsų vaistai yra nukreipti į pasekmes, o ne į priežastis. Tris vieno gydytojo kadencijas mes eikvojom pinigus brangiausiems vaistams, kurie iš tiesų ligos negydė, o trumpuoju periodu šalino pasekmes ir tai ligą tik dar labiau komplikavo, atsirado ir daugybė pašalinių efektų. Užterštas oras, nuolatinis triukšmas, vaikų žaidimo aikštelės, pavirtusios purvinomis automobilių stovėjimo vietomis. Ir tada jau tenka gydyti ne tik kraujospūdį, bet ir kvėpavimo takų susirgimus, migreną, vėžį.
Tik jau nesakykit, kad ši liga neišgydoma. Jei ši liga yra išgydoma Vankuveryje ir Seule, Freiburge ir Kuritiboje, Surabajoje ir Bogotoje, kas trukdo ją išgydyti Vilniuje? Tik kuo labiau užvėlinsime ligos gydymą, tuo sunkiau, skausmingiau ir brangiau jis mums kainuos.
Tai gal vis dėlto pagaliau verta įsigilinti, kokią žinią mums transliuoja šie skaičiai – 75:25.
Nors spūsčių priežastys ir įvardintos anamnezėje „chaotiška miesto plėtra“, „miestiečiai suvažiuoja, nes nėra darželių“, tačiau siūlomi sprendimai su šiomis priežastimis neturi nieko bendro. Negi galvojate, kad pertvarkant sankryžas nebeliks planavimo chaoso, o darželių poreikis atkris savaime? O gal gavę pertvarkytas sankryžas visi iš džiaugsmo sulips į autobusus ir troleibusus? Juk prietaiso skydelyje aiškiai šviečia skaičiai – 75:25 (kartoju 3 kartą ir dar pakartosiu 2 kartus, kad visi atsimintume ir kitą kartą, kai kas pasakos apie tai, kokių priešnuodžių imsis prieš transporto spūstis). Tai reiškia tik viena – gatvėse yra per daug lengvųjų automobilių, nes žmonės vis mažiau ir mažiau naudojasi visuomeniniu transportu.
Ar galiu suabejoti, kad Jūs, miesto daktare, esate linkęs praleisti pro akis ir kitą skaičių: 4-iais proc. visuomeninio transporto gali keliauti apie 60 proc. keleivių, o likę 40 proc. keleivių važiuoja nuosavais automobiliais. Ar neatrodo, kad visuomeninio transporto dalį padidinus vienu procentu, gali nebereikėti nei dviaukščių sankryžų, kurias, beje, reikės išlaikyti ir tų 60 proc. visuomeniniu transportu važiuojančių žmonių sąskaita, nei kitose sankryžose braižyti geltonus korius? Kodėl ligai gydyti Jūs siūlote rinktis tik pačius brangiausius vaistus ir būtent tuos, kurie iki šiol tik komplikavo visą gydymo procesą?
Gal atsakysite, daktare, transporto spūstimis sergančiam miestui, kaip privataus vežėjo atsiradimas išgydys nuo šios ligos? 75:25! Pasakykite nors vieną pavyzdį, kur pakeitus viešą paslaugos teikėją privačiu atpigo paslaugos ar padidėjo paslaugos aprėptis? Sakysite, privatus teikia geresnę paslaugos kokybę. Konkurencija yra sveika ir naudinga? O kas trukdo savoje įmonėje organizuoti sveiką konkurenciją, pavyzdžiui, tarp I ir II troleibusų parko? Sudarykite sąlygas. Geriau besitvarkantiems – geresni atlyginimai. Kas to neleidžia? Ar konkurenciją suprantate tik tarp privataus ir viešo? Juk ir vienas, ir kitas iš tų pačių miestiečių pinigų bus išlaikomas. Tad koks skirtumas? Tik dar ir pelną privačiam turėsime įskaičiuoti. Ir privatus vežėjas nelauks, kol skola kelių dešimčių milijonų užaugs – nustos važiuoti, ir viskas. O savas važiuoja. Kur dings. Besitrankančiais visom prasmėm troleibusais, bet važiuoja. Nes su savu galima ir neatsiskaityti. Nes jam skirti pinigai išskrido su „Air Lituanica“ ir išvažiavo su „Vilniaus taksi“.
Beje, jei jau mojuojate naujų autobusų receptu, nepamirškite ir recepto troleibusams. O gal ir šitą vaistą, kurį jau daug metų sėkmingai naudoja Milanas, Atėnai, Ženeva, Filadelfija, Vankuveris ir dar bene 300 miestų, bus bandoma tyliai pasiųsti į praeitį? Kai elektrinės transporto priemonės visame pasaulyje galų gale įgyja proveržį, mūsų vežėjai Susisiekimo ministerijoje nepatenkinti niurzga, kad jiems neleidžia už ES pinigus pirkti „ekologiškų“ dyzelinių autobusų. O gal troleibusai – tiesiog gili rakštis siekiantiems privatizuoti visuomeninį transportą, Vilniaus daktare? Tad ir mariname, prisidengdami troleibusų aukštomis kainomis ir kitais argumentais. Bet gal vis tik verta sumokėti tą didesnę kainą dėl geresnės oro kokybės mieste? Juk buvo galima numatyti ES fondų pinigus ir tam. Liublinas, pavyzdžiui, nusimatė ir perka – supranta, kad elektrinės transporto priemonės yra ateitis.
Ir nesakykit, daktare, kad konkurencijos tarnyba verčia būtinai dalį pinigų, skirtų visuomeninio transporto palaikymui (nesakau išlaikymui – tik gyvybės palaikymui) atiduoti privačiam vežimo paslaugos teikėjui. Konstitucinis Teismas lygiai prieš metus aiškiai pasakė, kad Kelių transporto kodekso 17-1 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuriame įtvirtinta savivaldybių galimybė tiesiogiai, neskelbiant konkurso, sudaryti viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju keleivinio kelių transporto viešosioms paslaugoms teikti, neprieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad niekas nedraudžia paslaugų sutartį sudaryti vien tik su savo įmone „Vilniaus viešasis transportas“, jei tik taip yra naudingiau.
Koalicijos sutartyje yra labai aiškiai parašyta – „įtraukti privačius vežėjus į viešojo transporto paslaugų teikimo sistemą, jei tai finansiškai naudinga miesto gyventojams“. Spinter tyrimai teigia, kad dėl kavos net 16 proc. šalies gyventojų atsisakytų automobilio, tai gal turite tyrimus, kad ir privataus vežėjo atėjimas sukeltų panašų efektą? Kur naudingumo analizė, daktare? Kodėl jūs norite paslapčia įsūdyti vaistus, kurių poveikis Vilniaus miesto organizmui nėra įvertintas? O jei ir įvertintas, tai gal duokite, visų pirma, susipažinti, kokios gali būti indikacijos ir koks turi būti vaistų vartojimo būdas. Parodykite, kad naudinga. O tai, kad šiuos vaistus 100 proc. naudoja Klaipėdoje, ir viskas gerai, galiojo tik iki šių metų pradžios. Pigesnė Klaipėdos privataus tiekėjo paslauga staiga pasidarė neberentabili. Praėjo garantinis periodas? Ar reklaminis? Juk kuras tai pinga.
Vilniečiai yra optimistai, daktare. Jie gers Jūsų vaistus. Gal pasiraukydami, bet gers. Išgyti neišgis, bet ir nemirs. Tik gal vis dėlto spręskime ligonio, o ne farmacininkų problemas, daktare?
Jau 75:25!
Trumpai apie autorių: Liutauras Stoškus – VšĮ „Darnaus vystymosi centras“ direktorius, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos „Lietuvos Sąrašo“ frakcijos pirmininko pavaduotojas.