#BendruomeniškasVilnius
Vakar turėjau garbės sudalyvauti „Pažadų koncerte“ Balsiuose. Bendruomenės, jų įtraukimas sprendžiant miesto reikalus – šių rinkimų dainos. Kol kiti žada, pačios bendruomenės neapsikentusios susibūrė į Bendruomenišką Vilnių ir sau atstovaus. Kaip šio sąrašo atstovas, negalėjau to neakcentuoti.
Jaučiausi nepadoriai gėdingai, kad skirtingai nuo kai kurių kitų pretendentų, negalėjau Balsiams pažadėti nei vienbėgio tramvajaus linijos iki centro, nei aplinkkelio, nei tilto per Nerį artimiausiu metu. Net ir to, kad neteks Balsių mokykloje mokytis dviem pamainomis dar bent metus. Priestatas prie mokyklos bus, bet ne per naktį. O dėl kitų reikalų, tai šiuo metu esantis 140 mln biudžeto trūkumas sudėliotiems esamiems poreikiams ir per 200 mln miesto įsiskolinimas verčia labai pasverti kiekvienos naujos investicijos atsiperkamumą ir efektyvumą. Be to, Seime patvirtintos mokesčių reformos dėka savivaldybės pajamos šiais metais bus tik mažesnės.
Bet nežiūrint to, Balsių pasiūlymus dėl multifunkcinio komplekso reikia išgirsti. Jei žmonės imasi savo ir savo verslų pastangomis spręsti visuomenei svarbius socialinius ir užimtumo reikalus, savivaldybė privalo padėti. Tik ne tokiu būdu, kaip buvo su Balsių mokyklos statyba, kai visi sumokėjome tiek, kai net ir dabartinėmis kainomis už tokią sumą galima pastatyti 7 mokyklas. O tai yra maždaug pusė visų šiuo metu Vilniuje esančių mokyklinių patalpų poreikių. Ir dar multifunkciniam kompleksui būtų likę. Dabar sumokėjome beveik 60 mln eurų, bet 21 val. mes net ir tokia proga susirinkę esame priversti nutraukti savo pasirodymą ir varomi iš patalpų lauk. O kur dar savaitgaliais uždarytos ir nenaudojamos šalia mokyklos esančios puikiai įrengtos sporto aikštės.
Beje, apie aikštes. Vakar apie tai nekalbėjom, bet noriu akcentuoti, kad labai palaikau Gedimino Tvarijono iniciatyvą sutvarkyti galų gale visą sporto ir laisvalaikio infrastruktūrą Vilniuje. Ir Rūtenio Paulausko ta pačia tema pernai metų pabaigoje buvo viešas teisingas pasisakymas. Vilniuje per paskutinius 20 metų sporto ir laisvalaikio užimtumo infrastruktūros kokybei ne tik kad buvo skirta neadekvačiai mažai dėmesio, bet kai kurie akštynai iš viso dingo ir toliau dingsta po pastatais. Juk tik visuomenei pasipriešinus buvo sustabdytas bandymas gyvenamaisiais namais užstatyti stadioną Žolyno g. Ir ne tik futbolo stadionai prie mokyklų turi būti sutvarkyti, bet ir krepšinio aikštelės. Todėl teks susidaryti ir pasitvirtinti aiškų daugiametį planą ir pasirūpinti, kad visose miesto prioritetinėse teritorijose ne tolesniu kaip 1 km spinduliu būtų prieinamos atviros sporto aikštės, visur sutvarkyta prie mokyklų esanti lauko sporto infrastruktūra. Dėl naujų daugiafunkcinių sporto kompleksų atsiradimo tai reikia ieškoti sprendimo. Taip pat ir dėl ledo arenų statybos.
Bet rūpindamiesi naujais sporto kompleksais neužmirškime griūvančių esamų. Juk dabar neaišku, kokia situacija yra ir su Belmonto žirgynu. Ar turėsime laukti vėl kokios Meilutytės, tik šį kartą jojikės, kad visi įsipareigotų pastatyti kiekviename rajone po žirgyną? Bet juk išlaikyti esamą jodinėjimo infrastruktūrą yra paprasčiau nei sukurti naują. Ar tikrai apgalvotas yra Belmonto žirgyno nurašymas? Tiesa, jis ne Vilniaus nuosavybė, bet Vilniuje, tad turime apsvarstyti ir tai.