Pavėluotai, tačiau labai nuoširdžiai noriu padėkoti visiems, kurie ryžosi savo balsą patikėti Nagliui Puteikiui, Lietuvos Sąrašo daugiausia iš visuomenininkų sudarytam kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąrašui ir man asmeniškai.
Beveik 2 500 pirmumo balsų aš vertinu kaip didžiulį avansą ir pasitikėjimą, kuris buvo išreikštas, ir kartu – didelį įpareigojimą. Man tai atrodo neįtikėtinai daug, nes aš neužsiėmiau rinkimine agitacija, pats nepriklausau jokiai partijai, neužimu jokių pareigų, kurios sudarytų sąlygas šmėžuoti televizorių ekranuose. Neužsiėmiau agitacija dar ir dėl to, kad manau, jog mano draugai, bičiuliai ir kolegos yra pilietiški žmonės ir patys puikiai žino bei moka pasirinkti, už ką balsuoti. O jei ir nežino, tai visada gali lengvai susižinoti – turėčiau nei jų, nei savęs negerbti brukdamasis į jų pašto dėžutes.
Kadangi jau girdėjau visokių spekuliacijų dėl mano dalyvavimo Lietuvos Sąrašo rinkimų sąraše, turiu pasakyti, kad sutikau būti įtrauktas į Lietuvos Sąrašo kandidatų sąrašą norėdamas paremti Dariaus Kuolio siekį suburti visuomeniškus žmones, kurie turi kiek kitokį požiūrį į miesto valdymą ir piliečių dalyvavimą jame. Man tai atrodė prasminga, nes suvokiau, kad vis dėlto negaliu likti nuošalyje, nors po nesėkmingo bandymo ieškoti bendradarbiavimo saitų tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos žaliųjų partijos ir Lietuvos Sąrašo buvau deklaravęs, kad nedalyvausiu rinkimuose į savivaldybę jokiame sąraše. Sužinojęs, kad LS žmonės įrašė mane trečiuoju numeriu rinkimų sąraše, labai nustebau – iki to tebuvo tik keletas susitikimų, kuriuose aš pristačiau Lietuvos Sąrašo savo turimą darnaus miesto viziją. Daviau sutikimą dar tuo metu, kai Lietuvos Sąrašo sudaryta grupė neturėjo patvirtinto kandidato į merus.
Kaip žinome, situacija naujojoje Vilniaus taryboje yra sudėtinga. Mes esame skirtingų rūšių liberalų apsuptyje ir gali būti, kad mūsų pozicija bus lemiama susiformuojant vienokiai ar kitokiai koalicijai. Todėl šioje situacijoje mums teks ypatingas išbandymas. R. Šimašiaus atvira laikysena man imponuoja labiau, tačiau net ir pritardamas didžiajai daliai jų rašytinės programos, aš nematau jokios galimybės remti jų pastangas iškeliant privatų interesą aukščiau bendrojo – siūlymas spręsti problemas tomis pačiomis priemonėmis, kuriomis jos buvo sukurtos, tik skaidriai, yra bankrutavęs siekis.
Kadangi esu visiškai laisvas žmogus, neturintis jokių kitų įsipareigojimų, tik duotus rinkėjams, kad ir kaip susiklostytų situacija, aš ir toliau vadovausiuosi tais pačiais principais ir pasilieku sau teisę nepritarti jokiems sprendimams, kurie didintų socialinę atskirtį, mažintų savivaldos vaidmenį užtikrinant viešąsias paslaugas ir blogintų aplinkos kokybę bei kultūros paveldo būklę.