Kviečiame susipažinti su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, teikiamu visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.
Kaip teigiama šio dokumento įžangoje, „[d]okumente vertinami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, dokumente pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (2020–2021 m.) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant perspektyvą iki 10 metų.“
Jūsų dėmesiui siūlome šio dokumento santrauką. Visą dviejų žvalgybinių institucijų parengtą ataskaitą, kuriai parengti reikalinga informacija baigta rinkti 2019 m. gruodžio 10 dieną, skaitykite ČIA nuo puslapio.
Didžiausią grėsmę Lietuvai kelia Rusijos vykdoma užsienio ir saugumo politika, kurią lemia Kremliaus siekis užtikrinti režimo stabilumą ir įtikinti vidaus auditoriją, kad jis nepakeičiamas. Nors Rusijoje palaipsniui auga nepasitenkinimas dėl smunkančio gyvenimo lygio ir autoritarinių režimo veiksmų, pasyviõs visuomenės neišjudino ir didžiausios pastaraisiais metais protesto akcijos Maskvoje.
Lietuvos nacionalinio saugumo padėtį ypač neigiamai veikia Rusijos karinio potencialo ir aktyvumo didėjimas Vakarų karinėje apygardoje ir Kaliningrado srityje, gilėjanti karinė integracija su Baltarusija. Rusija nuosekliai stiprina konvencinius ir branduolinius pajėgumus, vysto naują ginkluotę, vykdo didelio masto mokymus. Rusijos karinis potencialas ir greitas, centralizuotas Kremliaus sprendimų priėmimo procesas sukuria didelį pranašumą prieš Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes.
Didžiausią žvalgybos grėsmę Lietuvai kelia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, aktyviai bendradarbiaujančios su Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas
iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti tinkamų verbuoti taikinių. Rusijos žvalgybos tarnybos ne tik aktyviai renka su Lietuva susijusią žvalgybos informaciją, bet ir siekia per Rusijos tėvynainių bendruomenę Lietuvoje slaptai daryti įtaką.
Lietuvos kibernetinėje erdvėje pastebima tęstinė kenkėjiška Rusijos ir Kinijos kibernetinių pajėgumų veikla. Didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas. Nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų vystymas, jei neskiriamas reikiamas dėmesys informacinių technologijų paslaugų ar produktų tiekėjo patikimumui.
Informacinėje erdvėje pagrindiniai Rusijos propagandos ir istorijos politikos taikiniai yra Lietuvos valstybingumą grindžiantys ir jos gyventojų pasipriešinimą sovietinei okupacijai liudijantys įvykiai. Dėl šios priežasties Kremlius, vykdydamas propagandą, užsienio ir vidaus auditorijas siekia įtikinti, kad nuteistieji Sausio 13-osios byloje yra neva nepagrįstai persekiojami politiniai kaliniai.
Didžiausią riziką Lietuvos energetinei nepriklausomybei kelia Rusijos siekis išlaikyti energetinį dominavimą Baltijos šalių rinkose. Rusijos energetikos kompanijos mėgina įsitvirtinti Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų rinkoje ir bando prisitaikyti prie naujų sąlygų Lietuvai įgyvendinant energetinę nepriklausomybę užtikrinančius projektus. Lietuvos kaimynystėje statomos Baltarusijos atominės elektrinės projektas neatitinka tarptautinių saugumo standartų. Projektą įgyvendinanti Rusijos korporacija „Rosatom“ ignoruoja jai nepalankias tarptautinių ir baltarusių ekspertų išvadas, atsainiai vertina statybas prižiūrinčių institucijų reikalavimus, siekia nuslėpti incidentus.
Rusija siekia plėsti savo įtaką Vakaruose pasinaudodama parlamentinės diplomatijos instrumentais. Dvišaliuose ir daugiašaliuose parlamentinės diplomatijos formato susitikimuose Kremlius ieško sau palankių politikų ir visuomenininkų, kurie atstovautų jo pozicijai ir bandytų paveikti politinius procesus savo šalyse. Svarbiausi Maskvos tikslai – įteisinti agresijos prieš Ukrainą rezultatus ir skatinti Vakarų šalių nesutarimus dėl sankcijų Rusijai politikos.
Svarbiausia Rusijos interesų ir įtakos zona išlieka Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalys. Rusijos derybos su Baltarusija dėl energetinio bendradarbiavimo ir gilesnės šalių integracijos pereina į politinį spaudimą. Nors Minskui iki šiol sekasi vilkinti sprendimų priėmimo procesą, Baltarusijos finansinė ir ekonominė priklausomybė nuo Rusijos padeda Maskvai siekti glaudesnės politinės integracijos.
Siekdama susigrąžinti globalios galios statusą, Rusija bando diskredituoti Vakarų valstybių politiką geopolitiškai svarbiuose regionuose ir plėsti juose savo įtaką. Kremlius mėgina sustabdyti Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo suartėjimą su Vakarais ir sugrąžinti šias valstybes į savo įtakos sferą. Rusija didina įtaką Vidurio Rytuose, Šiaurės ir Centrinėje Afrikoje, Pietų Amerikoje, Arktyje.
Kinija plečia savo įtaką visame pasaulyje, ekonominiais svertais užsitikrindama ir kitų valstybių paramą Pekinui svarbiais politiniais klausimais. Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą ir aktyvi investicijų skvarba didina kitų valstybių pažeidžiamumą ir infrastruktūros kontrolės praradimo riziką. Rusijos konfrontacija su Vakarais tarptautinėje politikoje skatina Maskvą derinti interesus su Kinija. Šios valstybės palaiko glaudžius politinius ir karinius santykius, derina pozicijas atskirais tarptautiniais klausimais.
Terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. Europos Sąjungos šalyse teroro aktų mažėja, tačiau „Islamo valstybė“ ir „Al Qaeda“ vis dar kelia didelę terorizmo grėsmę Bendrijai. „Islamo valstybės“ lyderio pasikeitimas mažai paveikė organizacijos gyvybingumą, ji siekia įgyvendinti „kalifato“ viziją, tęsia antivakarietišką propagandą, internetu kursto ekstremistus ir rėmėjus savarankiškai rengti išpuolius Vakarų šalyse. Europoje didėja dešiniųjų ekstremistų vykdomų teroro aktų grėsmė.
Šaltinis: vsd.lt