Be komentarų.
* * *
AFP / SCANPIX nuotr.
Mindaugas Jackevičius | DELFI.lt
Antradienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba diskutavo apie šalies informacinės erdvės stiprinimą: ruošiamasi kitaip informuoti kitakalbius piliečius. Siūloma ir žadama daugiau žinių rusų ir lenkų kalbomis, o populiariąją „Duokim garo“ papildyti tautinių mažumų kolektyvų pasirodymais.
Net 6 tarybos nariai prašė uždaro posėdžio. LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis priminė, kad LRT – visuomeninis transliuotojas, išlaikomas mokesčių mokėtųjų pinigais, tad klausimas neturėtų būti svarstomas uždarame posėdyje. Pritrūkus balsų, diskusijos leista klausytis ir žurnalistams.
LRT radijo programų direktorė Guoda Litvaitienė atkreipė dėmesį, kad LRT radijas tebeturi žinių laidą rusų kalba. Tai galimybė rusakalbei daliai pateikti „kitokią informaciją“. LRT radijas žada daugiau politinių žinių tautinių mažumų laidose lenkų ir rusų kalbomis. Iki šiol šiose per LRT Klasiką transliuotose tautinių mažumų laidose „Santara“ labiau akcentuotas įvairių tautų gyvenimas Lietuvoje, jų puoselėjama kultūra, o ne politinės žinios.
Nupirko šalmų ir neperšaunamų liemenių
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis sakė, kad televizijos žinių tarnyba pasiruošusi dirbti karo sąlygomis. „Mūsų žinių tarnyba beveik kariauja – šalmai yra, neperšaunamos liemenės yra, įsigytos Maidano proga. Mes visada pasiruošę, bet kuriuo momentu televizijos žinios išeina į eterį, nutraukiama programa, yra specialių žinių komanda, vinjetė, visą laiką yra grupė, kuri paspaudžia mygtuką – kad tik būtų ką paleisti“, – apie pasirengimą neeiliniams atvejams kalbėjo R. Paleckis.
Pasak R. Paleckio, LRT seniai dirba karo sąlygomis: radijuje ir televizijoje rengiamos žinios net savaitgalių dienomis, vakarais, aktualijų laidos transliuojamos darbo dienomis, gausybė tiesioginių transliacijų iš užsienio. „Mūsų kontrrginklas nėra propaganda – mūsų kontrrginklas yra daugiau informacijos – objektyvios, visapusiškos, taip, kaip mes suprantame, teisingos“, – dėstė LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas.
R. Paleckis priminė, kad Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai, lyginant su Latvija, iš esmės moka lietuviškai. Tad jo nuomone, didesnis uždavinys jų galvas atsukti į LRT dažnį. Tam esą reikėtų platesnės kampanijos per visą žiniasklaidą.
R. Paleckis taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonės televiziją jungiasi dėl pramogos, o jei jos randa, tada pasižiūri ir žinias, ir siūlomas analitines laidas. „Bet jei neranda kokybiškos pramogos, o tai reiškia, brangios, jie nežiūri mūsų kanalų. O visų vyriausybių politika per 20 metų buvo tokia kaip su krašto apsauga: kam tų pinigų reikia, kas gi mus puls? Šiandien suprato, kad gali pulti ir iškart susitarimai tarp partijų. Lygiai taip pat turi būti susitarimas tarp partijų dėl LRT, kodėl ne, tai ir tam tikra gynybinė linija – valstybės, kalbos, kultūros“, – kalbėjo R. Paleckis.
Siūlo rusiškus intarpus lietuviškose žiniose
Tarybos narė Lolita Jablonskienė per LRT Kultūrą siūlė daugiau informacijos rusų ir lenkų kalbomis. Gražina Daunoravičienė siūlė per LRT laidas transliuoti filmuotus informacinius blokus rusų kalba.
Giedrė Lastauskienė perspėjo, kad jei lietuviškų transliacijų metu bus imta transliuoti rusų kalba, televiziją gali išjungti lietuviai. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad rusų kalbą moka ne visi lenkai. Su rusiškų santraukų įterpimu į lietuviškas informacines laidas nesutiko ir tarybos narys Edmundas Ganusauskas.
Ž. Pečiulio nuomone, tautines bendrijas esame visai užmiršę: pavyzdžiui, Visagine ar Šalčininkuose nėra didelių paskatų žiūrėti visuomeninį transliuotoją. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, LRT nėra įdomios informacijos iš šių kraštų – daugiausia pranešama apie dvikalbes lenteles ir vėliavos neiškėlimą švenčių dienomis. Ž. Pečiulis kėlė klausimą dėl korespondentų tinklo Rytų Lietuvoje steigimo – jo įsitikinimu, reikia matyti paprastų žmonių problemas.
Diskusijos metu taip pat siūlyta per LRT retransliuoti tarptautinį žinių kanalą „Euronews“ rusų kalba. Diskusijoje prisiminta ir viena populiariausių televizijos laidų „Duokim garo“. Kai kurių tarybos narių nuomone, į „Duokim garo“ dažniau reikėtų kviesti tautinių mažumų kolektyvus. R. Paleckis tvirtino, kad minėtoje laidoje ir dabar koncertuoja rusiški, lenkiški, ukrainietiški, totoriški, žydų ansambliai.
Eglė Pranckūnienė pasiūlė portale lrt.lt skelbti ir informaciją rusų kalba Dabar portale pateikiamos žinios ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba.
R. Paleckio teigimu, iš principo įmanoma lietuviškų žinių santrumpa rusų kalba per LRT Kultūros kanalą, taip pat planuojama rengti daugiau reportažų iš regionų, kuriuose gyvena kitataučiai.
Kokia dabar situacija Lietuvos informacinėje erdvėje ir ką konkrečiai reikia daryti, LRT administracija turės tarybai pasiūlyti kito posėdžio metu.
DELFI primena, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionaliniai transliuotojai svarsto idėją kurti naują kanalą rusų kalba, kaip atsvarą šalyse transliuojamiems Maskvos finansuojamiems kanalams.
Latvijoje ir Estijoje rusai sudaro apie ketvirtadalį gyventojų, Lietuvoje – apie 6 proc.